Kaunas, 1998-ųjų gruodžio 10 d.
Prezidentas Valdas Adamkus žvilgtelėjo į laikrodį ir savo palydovams leido suprasti, kad jau laikas namo. Buvo ketvirtadienio vakaras, be 5 minučių aštuonios. Nacionalinės filharmonijos rūmuose tęsėsi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo dešimtmečio vakaronė. Dar kiek pabendravęs su jos dalyviais, Valdas Adamkus atsisveikino.
„Ar tik ne krepšinis namo šaukia, Prezidente?“ – pasiteiravo „Lietuvos rytas“. „Be abejo, ir krepšinis, – nusišypsojo Jo Ekscelencija. – Stengiuosi pamatyti visas „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes“.
Kauno „Žalgirio“ rungtynės namuose, kaip paprastai, prasidėjo pusę devynių. Tad Prezidentas iki to laiko į Turniškių rezidenciją, be abejo, spėjo. Bet dar negreit galėjo lengviau atsikvėpti, kaip ir visi, kas žiūrėjo tas permainingas rungtynes.
„Žalgiris“ žaidė su Vitorijos „Tau Ceramica“ komanda. Bet ne visai ta pačia, kurią spalio 15 d. nugalėjo jos aikštėje 97:91. Tuomet Ispanijos komandoje nežaidė du jos aukštaūgiai – italas Stefano Rusconi (209 cm) ir olandas Serge'as Zwikkeris (219 cm). Pastarasis ir šįsyk aikštėje didesnio vaidmens neatliko. O buvęs Italijos rinktinės puolėjas S.Rusconi „Žalgiriui“ buvo anaiptol ne Kalėdų dovanėlė.
Per 6 min. kauniečiai nuo svečių atsiliko 6:16. S.Rusconi per tą laiką surinko aštuonis taškus. 7 cm aukštesnis „Žalgirio“ krepšio perkūnsargis Eurelijus Žukauskas linko nuo stambesnio italo žaibų.
Kai kauniečių treneris Jonas Kazlauskas pakeitė E.Žukauską George'u Zideku, „Žalgirio“ reikalai irgi ne iškart pasitaisė. Jie pagerėjo, kai įžaidėjo postą iš Tyuso Edney perėmė Darius Maskoliūnas ir amerikietiškai emocingas kauniečių žaidimas įgavo daugiau lietuviško krepšinio bruožų. Tapo ramesnis ir labiau apgalvotas.
Toks žaidimas labiausiai tiko Sauliui Štombergui. Per keletą minučių jis „įsūdė“ į svečių krepšį devynis taškus. Keturis pridėjo G.Zidekas, ir jau 23:22 „Žalgirio“ naudai. Rodės, ir vargo nebuvo.
Bet pakako „Žalgirio“ krepšininkams lengviau atsikvėpti ir ilgaplaukis Lucio Angulo vėl išvedė savo komandą į priekį – 28:26. Tiesa, G.Zidekas tuoj pat santykį sulygino. Bet Jonas Kazlauskas dėl viso pikto paprašė minutės komandos varžteliams priveržti.
Priveržė. Likusias 4 minutes „Žalgiris“ laimėjo 14:5, o kėlinį 42:33. Tai buvo Anthony Bowie minutės. Per jas jis surinko 12 taškų. Po pertraukos „Žalgiris“ visą laiką buvo priekyje. Tarpais gana saugiu atstumu – 51:42, 55:42, 57:48. Bet S.Rusconi, L.Angulo ir serbas Miroslavas Beričius meistriškai kaišiojo pagalius į „Žalgirio“ ratus ir jie pradėjo buksuoti.
Kurį laiką „Žalgirį“ nuo didesnių nemalonumų savo akrobatiniais triukais gelbėjo pagaliau įsižaidęs T.Edney. Paskui ant savęs supyko ir dukart paeiliui įmetė E.Žukauskas. Bet po L.Angulo ir amerikiečio Elmerio Bennetto prasiveržimų pakvipo tikru paraku – 61:65.
Darius Maskoliūnas tritaškiu atitolino grėsmę. T.Masiulis ir S.Štombergas dar padidino atstumą (72:63). Kai penktą kartą prasižengė S.Rusconi, o Mindaugas Žukauskas pataikė abu baudos metimus, atrodė, kad tai jau pergalė. Bet iš tikrųjų iki pergalės dar buvo toli.
Po trijų M.Beričiaus metimų J.Kazlauskas vėl paprašė minutės. Bet ji šįsyk tik laikinai padėjo. Į E.Bennetto greitą ir rezultatyvią kontrataką metimais atsakė S.Štombergas ir T.Edney – 78:71. Jau slinko paskutinė rungtynių minutė. O L.Angulo veikė žaibiškai, ir kai liko apie 30 sek., sumažino skirtumą iki labai pavojingo – 76:78.
Tada „Žalgirio“ likimą į savo rankas paėmė Saulius Štombergas ir ramiai ramiai (bet, aišku, tik taip atrodė) pasivaręs kamuolį taikliu metimu pakėlė halės žiūrovus pergalės triumfui – 80:76.
Tai buvo šeštoji „Žalgirio“ pergalė iš eilės. Ja kauniečiai užsitikrino vietą pirmajame grupės trejete. O „Tau Ceramica“ teks tenkintis antruoju grupės ešelonu.
Beje, šiai Ispanijos komandai šį kartą tik 15 taškų pelnė ispanas (L.Angulo). Visus kitus – legionieriai iš JAV, Argentinos, Jugoslavijos ir Serbijos. Eurolyga vis labiau tampa legionierių varžybomis. O kas bus, jeigu NBA lokautas šį sezoną taip ir nesibaigs?
Tęsinį skaitykite portale lrytas.lt
