„Žalgirio“ triumfo 20-mečio proga „Lietuvos rytas“ atkasė senus lietuviškos ir užsienio spaudos straipsnius ir prisiminimus apie tą fantastišką 1999-ųjų balandį ir nepamirštamą sezoną.
„Saulius Štombergas atkovoja kamuolį, ir tai jau yra „Žalgirio“ komandos triumfas, – TV3 kanalo transliacijoje iš Miuncheno šaukė komentatorius Linas Kunigėlis, kai iki Eurolygos finalo rungtynių su Bolonijos „Kinder“ pabaigos liko pusė minutės. – Triumfuojantys „Žalgirio“ krepšininkai, padarę tai, kas dar ilgai Lietuvoje bus vadinama nedideliu stebuklu.“
Eurolygos debiutantai iš mažytės Lietuvos finale nugalėjo Italijos čempionus 82:74.
Kitąryt Lietuva nubudusi skaitė pirmąjį dienraščio „Lietuvos rytas“ puslapį su antrašte: „Krepšinio Europa – po „Žalgirio“ kojomis“.
Baltijos televizijos žinios prasidėjo tuo metu jas vedusio Dariaus Lukoševičiaus monologu: „Dar sovietiniais laikais šūkis „Žalgiriui“ – pergalės, tautai – šventė“ atitiko visos šalies nuotaikas. Tada pavyko ant kelių parklupdyti Sovietų Sąjungą, dabar – ir visą Europą.“
„Aš pats netikiu, ką mes padarėme. Gal po dienos ir patikėsiu“, – Miunchene dirbusiai „Lietuvos ryto“ žurnalistei Reginai Mundrytei tą pergalingą naktį kalbėjo dabartinis Lietuvos rinktinės treneris, tuometis „Žalgirio“ gynėjas Dainius Adomaitis, sugrįžęs į „Forum“ viešbutį Miunchene, kur gyveno komanda.
„Niekas, net labiausiai patyrę krepšinio bukmekeriai, nesitikėjo, jog Eurolygoje nugalės „Žalgiris“, – neslėpė nuostabos Eurolygos finalo baigtimi vienas įtakingiausių Italijos dienraščių „La Stampa“.
Prisikvietė NBA žaidėjų
Iš tiesų sezono pradžioje 1998-ųjų rudenį niekas nekalbėjo apie tai, kad įmanoma laimėti Eurolygą, nors „Žalgiris“ buvo ant bangos po pergalės Europos taurės turnyre.
Klubo rėmėjai „Azovlitas“, „Alita“, „Stumbras“, „Utenos trikotažas“, SBA koncernas ir kiti surinko tais laikais nemažą – apie 3,5 milijono JAV dolerių – biudžetą, nors jis vis tiek buvo gerokai mažesnis nei Europos stipriausių klubų.
Vienas pagrindinių rėmėjų buvo „Lietuvos rytas“ – didžiausio šalies dienraščio logotipas puikavosi ant parketo per rungtynes atnaujintoje Kauno sporto halėje.
Ažiotažas buvo didelis: į komandą prikviesta įdomių žaidėjų – ne tik lietuvių, bet ir trys užsieniečiai, turintys NBA patirties: amerikiečiai Tyusas Edney ir Anthony Bowie bei čekas Jiri Zidekas.
Kaip pasakojo A.Bowie, jis priėmė amerikiečiams nežinomos komandos pasiūlymą posovietinėje šalyje tik todėl, kad žinojo, jog ten rungtyniaus ir dar du buvę NBA žaidėjai.
Be to, A.Bowie traukė Arvydo Sabonio pavardė. „Pamaniau: jei ir jis yra iš Kauno, negali ten būti taip blogai“, – sakė krepšininkas.
Bet po Niujorko priprasti prie Kauno nebuvo lengva. Ne tik prie miesto, bet ir prie kitokio krepšinio, su kuriuo susipažino per Aleksandro Kosausko fizinio rengimo treniruotes.
„O, Dieve... Pirmą treniruotę jis man liepė eiti į lauką ir žaisti futbolą. Nieko nesupratau. Buvo taip šalta! Aš esu daug ką daręs, bet kam krepšininkams šaltyje žaisti futbolą? Beprotybė“, – vėliau su šypsena prisiminė A.Bowie.
Jo linksmas būdas buvo didelis iššūkis griežtai „Žalgiryje“ įvestai drausmei.
Jonas Kazlauskas turbūt iki šiol prisimena, kaip kitą rytą po pergalės prieš Stambulo „Ülker“, kuri garantavo vietą ketvirtfinalyje, A.Bowie paskutinis įlipo į autobusą, vežantį „Žalgirį“ į oro uostą, ir džiaugsmingai visiems pareiškė: „Vakar išgėriau 18 butelių alaus – tiek, kiek įmečiau taškų.“
Siūlė statyti paminklą T.Edney
Pirmasis mačas Eurolygoje baigėsi pralaimėjimu Stambulo „Fenerbahce“, po kurio daugiausia kritikos gavo legionieriai. Po savaitės namie „Žalgiris“ įveikė Varezės „Roosters“, bet po to vėl gavo antausį, kai Saratove nusileido „Avtodor“. A.Bowie pelnė 28 taškus, bet kas iš to?
„Man iki šiol atmintyje įstrigo žodžiai, kuriuos tada pasakė Darius Maskoliūnas. Jis buvo komandos kapitonas, – prisiminė A.Bowie. – Darius sakė: „Jūs viską bandote padaryti vieni.
Tu, Tyusas ir Jiri bandote laimėti vieni. Bet mes galime žaisti visi kartu. Laimėsime tik tuomet, jei būsime komanda.“
Kas buvo toliau, „Žalgirio“ sirgaliams priminti nereikia, nes to daugiau niekada nepasitaikė klubo istorijoje – komanda laimėjo beveik visas likusias sezono rungtynes.
Eurolygoje patyrė tik dar dvi nesekmes, o laimėjo viskas kitas dvikovas tiek Šiaurės Europos lygoje, tiek Lietuvos krepšinio lygoje.
Per Eurolygos sezoną A.Bowie tik dar vieną kartą peržengė 20 taškų ribą. Nes tai buvo komanda, o ne žvaigždžių šou.
Vietą finalo ketverte „Žalgiris“ užsitikrino Stambule, iš kovos išmetęs „Efes Pilsen“. Jau tada Lietuva pametė galvą iš laimės – buvo sunku patikėti, kad komanda nužygiavo taip toli.
Iš Stambulo „Žalgiris“ grįžo užsakytu reisu į Vilnių.
Labiausiai nuskilo būriui prekeivių, kuriems reikėjo atsigabenti iš Turkijos prekių, o komanda juos pasiėmė į savo lėktuvą.
Vilniaus oro uoste visus pasitiko tiek sirgalių, kad žaidėjai ilgai yrėsi iki išėjimo šokdami ir dainuodami triumfo dainas. S.Štombergas ir D.Adomaitis televizijos kameroms vis rodė keturis pirštus – mes patekome į finalo ketvertą. Iš Stambulo grįžusiam T.Edney oro uoste aistruoliai siūlė statyti paminklą ir suteikti Lietuvos pilietybę.
„Dabar šis noras nebeskamba labai juokingai“, – jau po pergalės finale rašė tuo metu „Lietuvos ryto“ laikraštyje dirbęs Vaidas Čeponis.
Pasitiko Š.Kalmanovičius
Išsikovojus vietą finalo ketverte kelionės į Miuncheną reikėjo laukti dar tris savaites.
Sirgaliai planavo keliones, kurios tuo metu lietuvio kišenei buvo labai brangios, nors dabar kainos atrodytų įprastos.
Oficialia vežėja į balandžio 20–22 dienomis Miunchene vykusias Eurolygos finalo ketverto varžybas „Žalgiris“ pasirinko kelionių agentūrą „Baltic Clipper“.
Kelionė lėktuvu ir bilietai kainavo nuo 1230 litų (apie 360 eurų) iki 2270 litų (apie 668 eurų).
Eurolygos finalo kovos surengtos 1972 metų olimpinėms žaidynėms pastatytoje „Olympiahalle“ – arenoje, iš kurios su Miuncheno olimpiados aukso medaliu sugrįžo Lietuvos krepšininkas Modestas Paulauskas.
„Žalgiris“ į Miuncheną atvyko paskutinis. Kitos trys vyrų krepšinio Eurolygos finalo ketverto turnyre dalyvavusios ekipos – Pirėjo „Olympiakos“, Bolonijos „Teamsystem“ ir „Kinder“ – anksčiau už kauniečius spėjo išbandyti „Olympiahalle“ parketą.
„Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad „Žalgiris“ nepasistengs paragauti pergalės šampano skonio iš prestižiškiausios žemyno klubų krepšinio taurės“, – emocingai pareiškė „Lietuvos ryto“ korespondentai, nuskridę į Miuncheną.
Į Miuncheną anksčiau už žalgiriečius atskrido ir vienas Kauno komandos savininkų Šabtajus Kalmanovičius. Jis pasitiko „Žalgirį“ Miuncheno oro uoste, paskui kartu su komanda sėdo į autobusą, kurio priekyje važiavo policijos automobilis.
Pakeliui į viešbutį policininkų eskortui įtarimą sukėlė už autobuso sekęs prabangus juodas limuzinas „Mercedes“. Susirūpinę saugumu jie per raciją kreipėsi į vairuotoją, prašydami paklausti kauniečių, kokia tai palyda.
Paaiškėjo, kad iš paskos rieda Š.Kalmanovičių Miunchene vežiojantis automobilis.
Traukė „Žalgirį“ iš bankroto
Apie Š.Kalmanovičiaus meilę „Žalgiriui“ ir jo vaidmenį komandoje galima prirašyti visą knygą.
„Ilgi plaukai ir tikro krepšinio sirgaliaus ultros entuziazmas“, – taip „Žalgirį“ rėmusį verslininką apibūdino Italijos sporto dienraštis „La Gazzetta dello Sport“, pavadinęs Š.Kalmanovičių „vienu keisčiausių personažų, kuriuos kada nors teko išvysti prie krepšinio aikštės“.
Šį kaunietį turtuolį 1995-aisiais remti „Žalgirio“ pakvietė pats A.Sabonis, kai Kauno klubas buvo ant bankroto ribos.
Tai vyko praėjus porai metų po to, kai Š.Kalmanovičius buvo paleistas iš kalėjimo Izraelyje.
Laikinoji sostinė pasiuto. Kauno tarybos narys Stanislovas Buškevičius tada viešai pareiškė, kad šaliai gėda, jog komandą remia žmogus „su tokia praeitimi“.
Pasigirdo absurdiškų kalbų, kad Kauno žydų šeimoje užaugęs Š.Kalmanovičius „Žalgirį“ pavers „Maccabi“.
„Buvo sunku – norėjau trauktis, bet mane ramino A.Sabonis ir keli kiti žmonės. Jis siūlė į prasidėjusį puolimą nekreipti dėmesio“, – yra pasakojęs Š.Kalmanovičius, kuris 2009-aisiais buvo nužudytas Maskvoje.
Futbolą teko praleisti
Kad „Žalgiriui“ Miunchene būtų smagiau, Š.Kalmanovičius užsakė visai komandai bilietus į UEFA Čempionų lygos rungtynes tarp Miuncheno „Bayern“ ir Kijevo „Dynamo“. Jos vyko po pusfinalio, kuriame „Žalgiris“ nugalėjo Bolonijos „Teamsystem“.
Tačiau atvėsus orams nutarta nerizikuoti krepšininkų sveikata, ir jie liko viešbutyje. Į futbolą buvo atskridęs Šabtajaus draugužis garsus Rusijos dainininkas Levas Leščenka. Kartu su grupe kijeviečių jis mielai užsuko ir į krepšinio varžybas.
L.Leščenka taip įsijautė palaikydamas „Žalgirį“, jog mačo pabaigoje emocingai pareiškė: „Aš tuoj uždainuosiu!“
Pergalės dainas traukė visa Lietuva laukdama lemiamo mūšio su „Kinder“. Poilsio dienos vakarą garsioji Miuncheno aludė „Hofbrauhaus“, kurioje telpa apie 2000 triukšmingų linksmybių ir alaus mėgėjų, taip skardėjo nuo skanduočių: „Žal-gi-ris!“, kad padavėjams buvo liepta riboti įsismarkavusiems skanduotojams alų.
Prieš lemiamą mačą „Žalgiris“ treniravosi nuo 11 val. 30 min. iškart po „Teamsystem“ pratybų.
Prie žalgiriečių priėjęs šio klubo puolėjas Artūras Karnišovas pavydžiai tarė: „Ką jūs išdarinėjate! Mums slėptis reikia.“
Dalijo šokoladinius kiaušinius
Praėjo 20 metų, tačiau tie, kurie 1999-aisiais žiūrėjo Eurolygos finalą, negalėjo pamiršti to jausmo, kuris apėmė nuo rungtynių pradžios: negali būti! Tačiau tai tikrai vyksta?
Pirmajame kėlinyje „Žalgiris“ pataikė visus penkis tritaškius. Vienu metu lietuviai pirmavo net 20 taškų skirtumu. Bet „Kinder“ iki paskutinės minutės tampė „Žalgirio“ nervus.
Italai spurtavo, Antoine’as Rigaudeau dviem tolimais metimais sumažino kauniečių persvarą iki penkių taškų. Italijos klubas turėjo atsargoje dar dvi minutes.
Tačiau viską į savo vietą vėl sustatė A.Bowie. Pakilęs nuo atsarginių žaidėjų suolo jis iš pradžių perėmė kamuolį, o po keliolikos sekundžių įsodino tritaškį, kuris visada patenka į gražiausių rungtynių ištraukas. Įmetęs 14-asis numeris ištiesia dešinę ranką ir rodomąjį pirštą į priekį, lyg ką tik būtų nudūręs slibiną.
„Tai buvo metimas, kurio kiti net nebūtų bandę, – aiškino krepšininkas, finale pelnęs 17 taškų. – Aš jaučiau, kad atėjo laikas perimti iniciatyvą į savo rankas.“
Legendinis Italijos klubas liko be titulo. Tai buvo ir ironiška, nes komandos savininkas, „Kinder“ saldumynų fabrikas, tuo metu buvo pagrindinis FIBA rėmėjas ir Miunchene savo produkcija kuo dosniausiai vaišino FIBA svečius bei visus 600 akredituotų žurnalistų, ir še tau – „Žalgiris“ tą šokoladą apkartino.
„Misija baigta“, – pasakė T.Edney, tapęs naudingiausiu finalo žaidėju.
Laikrodis skaičiavo paskutines rungtynių sekundes, kai „Žalgirio“ legionierius elegantiškai prispaudė kamuolį prie „Olympiahalle“ aikštės grindų.
„Vienu vieninteliu judesiu T.Edney sugebėjo išreikšti visą „Žalgirį“ – išdidų, vyrišką ir nenugalėtą“, – kitą savaitę L.Kunigėlis rašė žurnale „Krepšinis“.
Tęsinį skatykite pirmadienį, balandžio 22-ąją.
