Prieš 20 metų: kaip „Žalgiris“ galingai vartė turkiškas kliūtis

„Turkijos čempionas“. Taip prieš 20 metų juokais buvo vadinamas Kauno „Žalgiris“. 1999-aisiais, kai pirmą kartą tapo Eurolygos čempionu, garsiausias Lietuvos krepšinio klubas pakeliui į finalo ketvertą atkrintamosiose varžybose parklupdė dvi Stambulo komandas „Ülker“ ir „Efes Pilsen“. Su dar viena Stambulo ekipa „Fenerbahce“ kauniečiai žaidė pirmojo etapo grupėje.

Įsimintiniausią klubo istorijoje sezoną „Žalgiris“ kaip tik ir pradėjo kelione į Turkiją.

Eurolygos debiutantai naują savo metraščio puslapį atvertė 1998 metų rugsėjo 24 dieną Stambulo „Abdi Ipekçi“ arenoje, kurioje kauniečių laukė „Fenerbahce“ krepšininkai.

„Žalgiris“ tuo metu žengė į jam visiškai nepažįstamą tankmę, todėl jaudulio buvo labai daug. O pirmosios rungtynės su varžovais, kurie nebuvo laikomi Eurolygos favoritais, Lietuvos sirgaliams įvarė baimės, jog kovojant su žemyno krepšinio elitu gali laukti daug nusivylimų.

Po pirmųjų Eurolygos rungtynių žalgiriečiai buvo priversti pripažinti, kad pralaimėjo pelnytai. Tiesa, pusantro kėlinio rezultatas buvo apylygis, tačiau net neatsilikdamas nuo varžovų „Žalgiris“ niekaip negalėjo apsiginti nuo „Fenerbahce“ tolimų metimų.

Galiausiai „geltonų-mėlynų“ tritaškiai galutinai palaužė svečius ir Stambulo komanda pasiekė pergalę 99:84 (52:49).

Labiausiai kauniečius žudė garsiausias visų laikų „Fenerbahce“ krepšinio mokyklos auklėtinis Ibrahimas Kutluay. Turkų snaiperis, kuriam tuo metu buvo 24-eri, pelnė 33 taškus (5/8 dvitaškių, 5/6 tritaškių, 8/10 baudų).

Tą vakarą I.Kutluay buvo ne vienintelis „Žalgirio“ trenerio Jono Kazlausko galvos skausmas. Puikiai žaidė ir slovėnas Marko Miličius (24 taškai), ir buvusi NCAA superžvaigždė, dėl su krepšiniu nesusijusių dalykų iš NBA lygos išvykęs Mahmoudas Abdul-Raufas (19 taškų).

„Prieš tokio lygio krepšininką, kaip M.Abdul-Raufas, man dar nebuvo tekę žaisti. Kai prieš išvyką žiūrėjome vaizdajuostes, jis neatrodė taip įspūdingai“, – tvirtino „Žalgirio“ gynėjas Darius Maskoliūnas, kuris prieš keletą metų buvo sėkmingai dengęs dar ryškesnę buvusią NBA žvaigždę Dominique‘ą Wilkinsą.

„Atsiskleidė nepakankamas mūsų legionierių fizinis pasirengimas, – guodėsi J.Kazlauskas. – Esu jais patenkintas, tačiau jiems dar reikės gerokai padirbėti.“

Laimei, pirmasis prisvilęs blynas netapo nesėkmių pranašu.

Padirbėję kauniečiai jau antrajame ture šventė pirmąją pergalę (namie įveikė Varėzės „Roosters“) ir pamažu sutvirtino pasitikėjimą savimi. Per antrąsias rungtynes su Stambulo komanda, vykusias lapkričio 5 d. Kauno sporto halėje, „Žalgiris“ jau buvo visai kitokia komanda.

Ir antrosios rungtynės buvo visiškai kitokios. Labiausiai pasikeitė Kauno komandos gynyba – nors supančioti I.Kutluay (jis pelnė 25 taškus) vėl nepavyko, kiti „geltoni-mėlyni“ į krepšį pataikydavo retai ir „Žalgiris“ šventė pergalę 64:59 (30:29).

Svečių gretose jau nebuvo nenuspėjamo charakterio M.Abdul-Raufo, o „Fenerbahce“ treneris Halilis Üneras per 40 minučių į aikštę buvo įleidęs vos šešis krepšininkus.

I.Kutluay ir Žanas Tabakas žaidė be keitimo, Conradas McRae ir Goranas Kalamiza ilsėjosi vos po minutę. Nieko stebėtino, jog dažnai žaidėjus keitęs J.Kazlauskas išvargino varžovus ir „Žalgiriui“ pavyko pasiekti revanšą.

„Žalgiriui“ pergalė prieš „Fenerbahce“ buvo viena iš tarpinių stotelių žygiuojant į aštuntfinalį. Kauniečiai dviejuose grupių etapuose laimėjo 12 iš 16 rungtynių ir tapo E grupės nugalėtojais.

„Fenerbahce“ iškovojo 9 pergales, grupėje užėmė antrąją vietą ir taip pat pateko į atkrintamąsias varžybas.

Tačiau atkrintamosiose varžybose komandų likimas buvo skirtingas. „Fenerbahce“ jau aštuntfinalyje, turėdamas aikštės pranašumą, nusileido Madrido „Real“ klubui, o „Žalgiris“ parvertė dar dvi turkiškas kliūtis.

Aštuntfinalyje prieš „Žalgirį“ išsirikiavo „Ülker“ komanda. Nors „Ülker“ tuo metu buvo Turkijos čempionė, Eurolygoje žaidė gana prastai: savo grupėje užėmė tik ketvirtąją vietą ir vos pateko į atkrintamąsias varžybas.

Kadangi „Žalgirio“ rezultatai buvo daug geresni, kauniečiai aštuntfinalyje turėjo aikštės pranašumą. Jie namie žaidė pirmąsias rungtynes ir, jei būtų reikėję, namie būtų žaidę lemiamas trečiąsias rungtynes.

„Baigėsi eksperimentų laikas, kai galėdavau leisti žaisti krepšininkui net tada, jei jam nesisekdavo. Dabar apsukos bus maksmalios. Visi suprantame, kokios svarbios bus šios rungtynės, – prieš pirmąjį atkrintamųjų varžybų mūšį kalbėjo J.Kazlauskas. – Nežinau, kelerių rungtynių reikės, bet tikiu galutine „Žalgirio“ pergale.“

Nors „Žalgiriui“ netrūko pasitikėjimo savimi, sirgaliams per 1999 metų kovo 2 d. žaistas pirmąsias aštuntfinalio rungtynes tapo ne juokais pasijaudinti.

„Ülker“ geriau pradėjo mačą ir pirmojo kėlinio viduryje pirmavo 9 taškų skirtumu, bet J.Kazlauskas atliko būtinas korekcijas ir įvykiai pakrypo taip, kaip tikėjosi Kauno sporto halę užpildę aistruoliai. Antrajame kėlinyje Kauno komanda buvo visa galva pranašesnė ir nugalėjo 76:62 (35:35).

„Rungtynių pradžioje pernelyg jaudinomės, – pripažino J.Kazlauskas. – Daug kartų nepataikėme iš gerų padėčių, net iš po krepšio, blogai gynėmės. Galima sakyti, kad pirmajame kėlinyje mus ištempė vienas Jiři Zidekas.“

Per antrąsias rungtynes, kurios jau po dviejų dienų vyko „Abdi Ipekci“ arenoje, „Žalgirio“ užduotį palengvino varžovus ištikusi bėda.

Kaune be keitimo žaidęs „Ülker“ įžaidėjas Michaelas Andersonas susižeidė plaštaką ir per antrąjį mačą sėdėjo šalia atsarginių suolo neapsivilkęs sportinės aprangos.

Ši aplinkybė, matyt, irgi prisidėjo prie to, kad kauniečiai Stambule laimėjo daug lengviau negu namie. „Žalgiris“ jau 13-ąją min. įgijo solidžią persvarą 36:18 ir pasiekė įtikinamą pergalę 93:82 (48:38).

Tiesa, antrajame kėlinyje, įsisiautėjus „Ülker“ puolimo lyderiui Harunui Erdenay (jis pelnė 32 taškus), skirtumas buvo sumažėjęs iki 5 taškų.

Bet „Žalgiris“ irgi atrado puolimo lyderį Saulių Štombergą (jis įmetė 25 taškus), po kurio metimų Kauno komanda greitai susigrąžino dviženklę persvarą.

Aštuntfinalio serija buvo laimėta greitai ir užtikrintai – ko gero, daug lengviau negu galvojo net ištikimiausi „Žalgirio“ gerbėjai.

Įveikus „Ülker“ klubą, prieš „Žalgirį“ iškilo dar viena turkiška kliūtis – ketvirtfinalyje Kauno komanda susitiko su Turkijos vicečempionu „Efes Pilsen“ (dabar „Anadolu Efes“).

Šis varžovas atrodė daug grėsmingesnis. Grupių varžybose makedono Petaro Naumoski vedamas „Efes Pilsen“ iškovojo 11 pergalių ir savo grupėje užėmė antrąją vietą, o aštuntfinalyje 2:0 nugalėjo Maskvos CSKA klubą.

Dar vienos turkiškos kliūties labai bijojo vienas „Žalgirio“ savininkų Šabtajus Kalmanovičius, kuris iškart po pergalės prieš „Ülker“ pradėjo kurti sąmokslo teorijas: „Vargu ar mums pavyks peršokti dar vieną turkų barjerą. Finalinėse varžybose sukasi didžiuliai pinigai, ypač už reklamą. Šiuo aspektu FIBA vadovams Turkija daug patrauklesnė negu mažytė Lietuva.“

Galbūt Š.Kalmanovičius iš anksto rengė pasiteisinimą pralaimėjimo atveju, tačiau to nereikėjo – „Žalgiris“ įveikė ir kitą Stambulo komandą.

Kauniečiams, kaip ir per dvikovą su „Ülker“, daug sunkiau klostėsi pirmosios rungtynės namie. 1999 m. kovo 23 d. sporto halėje „Žalgiris“ įveikė „Anadolu Efes“ krepšininkus vos vieno taško skirtumu 69:68 (39:35).

Visos rungtynės vyko trumpais spurtais. Tai kelis taškus įmesdavo vieni, tai keliais taškais atsakydavo kiti, o skirtumas nė sykio nebuvo dviženklis.

Dramatiškos dvikovos nugalėtojus nulėmė likus 19 sek. iki sirenos „Žalgirio“ įžaidėjo Tyuso Edney pataikytas baudos metimas. Po to svečiai dar rengė atsakomąją ataką, tačiau Ufuko Saricos dvitaškis skriejo šalia tikslo.

Antrasis „Žalgirio“ ir „Anadolu Efes“ pasimatymas buvo paskirtas po dviejų dienų ten, kur Kauno krepšininkai jau buvo spėję apsiprasti – „Abdi Ipekçi“ arenoje.

Joje dar sykį laimėti taip pat įtikinamai, kaip prieš „Ülker“ klubą, „Žalgiriui“ nepavyko, bet pranašumas prieš „Efes Pilsen“ krepšininkus irgi nekėlė abejonių. Nors pusantro kėlinio varžovai žengė koja kojon, antrojo kėlinio viduryje ilgesniu atsarginių suolu Stambulo ekipą pranokęs Kauno klubas pradėjo sparčiai tolti ir nugalėjo 84:70 (32:33).

„Žinojome, kad laimėti Stambule bus labai sunku, bet buvome pasiryžę siekti pergalės ir apsieiti be trečiųjų rungtynių. Kai pirmąjį kėlinį baigėme vieno taško skirtumu, patikėjau, kad galime nugalėti“, – po pergalės sakė T.Edney.

„Kas tik ėjo į aikštę, patikimai ir gynėsi, ir puolė. Pavieniui tokios komandos, kaip „Efes Pilsen“ neįveiksi, – visus krepšininkus gyrė treneris J.Kazlauskas. – Buvo matyti, kad vyrai aktyvūs, ryžtingai nusiteikę rimtai kovoti. Papildomai nuteikinėti nereikėjo.“

„Šiandien jaučiuosi beveik taip pat, kaip pernai „Žalgiriui“ laimėjus Europos taurę, – lygino Kauno komandos trenerio padėjėjas Algirdas Brazys. – Kodėl dabar nepagalvojus apie pergalę finalo ketverte?“

„Žalgiris“ ne tik pagalvojo, bet ir pasiekė. Kauno krepšininkai balandžio 20 ir 22 dienomis Miuncheno olimpiniuose sporto rūmuose surengtame finalo ketverte nugalėjo dvi paskutines varžoves Pirėjo „Olympiakos“ bei Bolonijos „Virtus“ komandas ir įkopė į Europos klubų krepšinio viršūnę.

1998 m. rugsėjo 24 d. „Fenerbahce“ – „Žalgiris“ 99:84 (52:49). I.Kutluay 33, M.Miličius 24, M.Abdul-Raufas 19/ M.Žukauskas 17, T.Masiulis ir T.Edney po 14, D.Adomaitis 13, A.Bowie 11.

1998 m. lapkričio 5 d. „Žalgiris“ – „Fenerbahce“ 64:59 (30:29). T.Edney 21, A.Bowie 13, T.Masiulis 8/ I.Kutluay 25, Ž.Tabakas 13, M.Miličius 10.

1999 m. kovo 2 d. „Žalgiris“ – „Ülker“ 76:62 (35:35). A.Bowie 21, J.Zidekas 19, S.Štombergas 15, T.Edney 11/ H.Erdenay 21, D.Koturovičius 12, M.Andersonas 10.

1999 m. kovo 4 d. „Ülker“ – „Žalgiris“ 82:93 (38:48). H.Erdenay 32, K.Rankinas 14, S.Tunceri 12/ S.Štombergas 25, T.Edney ir A.Bowie po 18, M.Žukauskas ir J.Zidekas po 9.

1999 m. kovo 23 d. „Žalgiris“ – „Efes Pilsen“ 69:68 (39:35). T.Masiulis ir S.Štombergas po 13, D.Adomaitis 11, A.Bowie 10, T.Edney 9/ P.Naumoskis 14, V.Aydinas 12, U.Sarica 10.

1999 m. kovo 25 d. „Efes Pilsen“ – „Žalgiris“ 70:84 (33:32). P.Naumoskis 28, H.Beşokas ir U.Sarica po 12/ T.Edney 20, E.Žukauskas 15, S.Štombergas 14, A.Bowie 12.