Floridoje karšta, Anthony Bowie automobilio langai atidaryti ir gatvėje gerai girdėti 1999-ųjų Eurolygos čempionų repavimas: „Eurolygaga“. „Skamba taip, lyg viskas vyko vakar“, – šypsojosi buvusi Kauno „Žalgirio“ komandos žvaigždė.
A.Bowie tarp senų daiktų aptiko lygiai dešimties metų senumo dainos įrašą. „Norėjau prisiminti, ką dainavome, ir ne taip seniai atsinešiau dainą į mašiną“, – juokėsi amerikietis.
Buvo kaip tik balandžio 22-oji – diena, kai prieš dešimt metų „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą.
Apie tai visą savaitę kalbėjo Lietuvos žiniasklaida, prisiminimais dalijosi žaidėjai, kuriems 1999-aisiais lenkėsi visa šalis.
Pasigedo sukakties šventės
Buvę žalgiriečiai traukė pečiais paklausti, kur yra A.Bowie – vienas ryškiausių visų laikų „Žalgirio“ legionierių.
O jis Orlande važinėjo iš vienos treniruotės į kitą. Kaip ir kasdien, 45-erių A.Bowie mokė grupes vaikų krepšinio pagrindų, kitiems vedė privačias pamokas.
Sužinojęs, kad tądien sukanka lygiai dešimt metų nuo Miuncheno stebuklo, amerikietis keliskart emocingai pakartojo „wow!“ – angliškąjį „oho!“ ir „sunku patikėti!“ mišinį. O tada pradėjo klausinėti apie žmones, su kuriais nekalbėjo daug metų:
„Kaip gyvena Tyusas Edney? Jis dar žaidžia? Dieve brangus! O kaip mūsų kapitonas Darius? O kokia buvo pavardė to, kurį mes vadinome šokolado žmogumi? Dainius Adomaitis! Taip! Jis visą laiką valgydavo šokoladą. Kodėl nebuvo šventės? Galėjome gerai atšvęsti sukaktį. Būčiau atskridęs į Kauną“.
Išgirdęs apie finansinę krizę, kuri smaugia „Žalgirį“, A.Bowie negalėjo tuo patikėti: „Jėzau. Kaip gaila. Man Kaune žaisti buvo nuostabu. Kai kam nors sakau, kartais žmonės net netiki, kad sezonas „Žalgiryje“ buvo toks ypatingas“.
Antanas, kaip jį vadino Lietuvoje, „Lietuvos rytui“ papasakojo nežinomų detalių iš savo sezono „Žalgiryje“.
Apie tai, kodėl jis norėjo dingti iš Kauno vos ten atvažiavęs, o pavasarį dėl „Žalgirio“ atsisakė pasiūlymo iš NBA klubo. Apie pokalbį su treneriu Jonu Kazlausku, pakeitusį jųdviejų santykius. A.Bowie taip pat prisiminė Dariaus Maskoliūno žodžius, kurie įkvėpė visą komandą tapti nenugalima.
„Tų metų Lietuvoje aš į nieką nekeisčiau“, – sakė A.Bowie.
Moko vaikus ir suaugusiuosius
Amerikietis juokiasi, kad dabar Lietuvoje jo nepažintų, nes visi tikėtųsi išvysti pasenusį vyriškį, o jis – beveik nepasikeitęs. Jo 198 cm ūgio kūnas kiek pastambėjęs, bet tritaškius snaiperis toliau meta lengvai pasukdamas kamuolį piršto galiukais.
„Palaikau formą“, – šyptelėjo A.Bowie, Eurolygoje pataikydavęs 44 proc. tritaškių.
Dabar jis kitus moko metimo technikos. Prieš trejus metus A.Bowie įkūrė organizaciją „AB Sports“ ir pradėjo rengti krepšinio stovyklas. Penkias dienas per savaitę jis dirba įvairiose mokyklose su vaikais.
„Pirmiausia tai – pomokyklinė veikla vaikams. Mokau krepšinio pagrindų tuos, kurie dar nelabai žino, kaip žaisti krepšinį.
Turiu ir asmeninių pamokų, bet daug laiko skiriu ir vaikams iš neturtingų šeimų. Kitaip jie neturėtų galimybės pasimokyti iš mano kalibro žaidėjo“, – kalbėjo buvęs žalgirietis, aštuonerius metus rungtyniavęs ir NBA.
Penkis sezonus (1991-1996 m.) jis žaidė „Orlando Magic“ klube, visai šalia dabartinių savo namų. Centrinėje Floridoje A.Bowie vardas į jo vedamas treniruotes traukia ir suaugusiuosius.
Į Kauną – akimirksniu
Visa ši veikla neturi nieko bendra su varžybomis. A.Bowie nebereikia nervintis dėl pasirengimo rungtynėms, teisėjų ir turnyrinės lentelės.
Bet tai nereiškia, kad jis nenori atsakomybės. Pirmasis A.Bowie darbas baigus krepšininko karjerą 2002-aisiais buvo treniruoti vienos vidurinės mokyklos komandą.
Viskas būtų buvę gerai, jei šioje privačioje mokykloje vadovai nebūtų pradėję aiškinti buvusiam NBA žaidėjui, ką įleisti į aikštę, o ko – ne.
„Pas mane ateidavo kas nors ir sakydavo, kad to vaiko tėvai moka daug pinigų, todėl jis turėtų žaisti. To mano filosofijoje nėra. Aš visus vertinu pagal žaidimą, – pasakojo A.Bowie. – Manęs prašė treniruoti, aš tai ir dariau. Bet pasirodė, kad jiems reikėjo ne rezultatų“.
Sugrįžti vadovauti komandai? A.Bowie mielai sutiktų.
Jis nudžiugo, kai sužinojo, kad D.Maskoliūnas dabar dirba trenerio asistentu „Žalgiryje“.
„Tikrai? Aš irgi mielai dirbčiau Europoje. Jei manęs reikėtų Kaune – atsidurčiau ten akimirksniu“, – šyptelėjo A.Bowie.
Šaltyje žaidė futbolą
Dabar apie Kauną jis kalba kaip apie svajonių kraštą. Atrodo, Antanas jau pamiršo ledinę lietuvišką žiemą ir vos šildomą „Žalgirio“ treniruočių salę.
Praėjusio dešimtmečio pabaigoje jis priėmė amerikiečiams nežinomos komandos pasiūlymą posovietinėje šalyje tik todėl, kad žinojo, jog ten rungtyniaus ir dar du buvę NBA žaidėjai T.Edney bei Jiri Zidekas. Be to, A.Bowie traukė Arvydo Sabonio pavardė.
„Pamaniau: jei ir jis yra iš Kauno, negali ten būti taip blogai“, – sakė krepšininkas.
A.Bowie buvo baigęs sezoną „New York Knicks“ klube, paliko Manhatano šviesas ir iškeliavo į Rytų Europą.
„Kai atvykau į Kauną, norėjau kuo greičiau grįžti namo! – prisipažino A.Bowie. – Niekas nekalbėjo angliškai, išskyrus komandos draugus.
Eidavau Laisvės alėja, ir niekas su manimi nesisveikino. Buvo baisu. Galvojau: nenoriu čia būti. Greičiau reikėtų dingti“.
Tada atėjo laikas Aleksandro Kosausko fizinio rengimo treniruotėms.
„O, Dieve... Pirmą treniruotę jis man liepė eiti į lauką ir žaisti futbolą. Nieko nesupratau. Buvo taip šalta! Aš esu daug ką daręs, bet kam krepšininkams šaltyje žaisti futbolą? Beprotybė“, – dabar su šypsena prisiminė A.Bowie.
Sezono pradžioje amerikiečiu nebuvo itin patenkintas ir treneris J.Kazlauskas. „Žalgirio“ vadovai net svarstė, ar atsisakyti žmogaus, vėliau tapusio komandos siela.
„Gerai, kad neatleidome A.Bowie“, – vėliau prisipažino J.Kazlauskas.
Įsiminė D.Maskoliūno žodžiai
A.Bowie reikėjo laiko. Kaip ir visai komandai, pirmą kartą patekusiai į elitinę Eurolygą.
Debiutas Eurolygoje baigėsi pralaimėjimu Stambulo „Fenerbahce“, po kurio daugiausia kritikos gavo legionieriai.
Po savaitės namie „Žalgiris“ įveikė Varezės „Roosters“, bet po to vėl gavo antausį, kai Saratove nusileido „Avtodor“. Tame mače A.Bowie pelnė 28 taškus, bet kas iš to?
„Man iki šiol atmintyje įstrigo žodžiai, kuriuos tada pasakė D.Maskoliūnas. Jis buvo komandos kapitonas, – prisiminė A.Bowie. – Darius sakė: „Jūs viską bandote padaryti vieni. Tu, Tyusas ir Jiri bandote laimėti vieni. Bet mes galime žaisti visi kartu. Laimėsime tik tuomet, jei būsime komanda“.
Tada aš peržiūrėjau įrašus ir supratau, apie ką jis kalba. Veržėmės primesti kuo daugiau taškų, bet niekam nereikėjo, kad aš ar Tyusas kaskart pelnytume po 25 taškus“.
Kas buvo toliau, „Žalgirio“ sirgaliams priminti nereikia, nes to daugiau niekada nepasitaikė klubo istorijoje – komanda laimėjo visas likusias sezono rungtynes. Tiek Eurolygoje, tiek Šiaurės Europos lygoje, tiek Lietuvos krepšinio lygoje.
Per Eurolygos sezoną A.Bowie tik dar vieną kartą peržengė 20 taškų ribą. Nes tai buvo komanda, o ne žvaigždžių šou.
Stulbino tai, ką matė
„Vienas žmogus mane stebino visą sezoną. Tomas Masiulis – jis dėl komandos darė viską. Aš buvau „apakęs“, – pasakojo A.Bowie. – Man atrodo, niekas kitas taip sunkiai kaip Tomas „Žalgiryje“ nedirbo. Jis žaidė pozicijose, kur varžovas už jį aukštesnis, žaidė pozicijose, kur varžovas už jį žemesnis. Buvo tikras darbinis arklys“.
Vienam ekipos draugų A.Bowie net prognozavo ateitį NBA. Krepšinio veteranas susižavėjęs stebėjo tuomet 26 metų Sauliaus Štombergo žaidimą: „Aš maniau, kad jis tikrai žais NBA. Galėtų atvažiuoti iš Lietuvos ir iš karto įsilieti NBA. Tikrai taip maniau. Tai, ką jis darė puldamas, buvo nepakartojama“.
Atrodė, kad A.Bowie pateko į pasaulį, kuriame kaito krepšinio sprogimas.
Tada apie tai nelabai žinojo ir visas „Žalgiris“, po dar vienos pergalės negalėdamas patikėti, kad kerta ne tik pėstininkus, bet ir rikius, žirgus, bokštus. Niekas nemanė, kad „Žalgiris“ gali tapti Eurolygos karaliumi.
„Komandoje buvo tiek talentų, kad treneriams nereikėjo nieko daryti, tik sėdėti ir gerai atrodyti, – juokavo A.Bowie. – Treneris J.Kazlauskas jautė, kad turi labai stiprią komandą“.
Išgėrė 18 butelių alaus
Pats A.Bowie iš pradžių sunkiai pratinosi prie griežto J.Kazlausko vadovavimo stiliaus.
Jam buvo sunku patikėti, kad treneris gali taip šaukti ant žaidėjų. O ypač ant jo – juk tuo metu amerikiečiui buvo jau 36-eri. Tam, kad J.Kazlauskas ir A.Bowie pradėtų vienas kitą suprasti, reikėjo vieno atviro pokalbio.
„Mes ilgai kalbėjomės. Aš pasakiau: jei ant žmonių rėksi, jie gali atsakyti, kad iš viso nieko nedarys, – atviravo A.Bowie. – Ant manęs nereikia šaukti. Jei suklysiu, pirmasis pakelsiu ranką ir pripažinsiu klaidą. Nežinau, ar kas pastebėjo, bet į sezono pabaigą treneris buvo daug ramesnis“.
Apskritai A.Bowie tiesus ir linksmas būdas buvo didelis iššūkis griežtai „Žalgiryje“ įvestai drausmei.
J.Kazlauskas turbūt iki šiol prisimena, kaip kitą rytą po pergalės prieš Stambulo „Ulker“, kuri garantavo vietą ketvirtfinalyje, A.Bowie paskutinis įlipo į autobusą, vežantį „Žalgirį“ į oro uostą, ir džiaugsmingai visiems pareiškė: „Vakar išgėriau 18 butelių alaus – tiek, kiek įmečiau taškų“.
Elgėsi kaip tėvas
NBA veterano sugebėjimas suderinti aktyvų gyvenimo būdą ir profesionalumą iki šiol pagarbiai vertinamas „Žalgirio“ stovykloje.
A.Bowie buvo dažnas svečias Kauno baruose ir diskotekose.
Žodis „fun“ (lietuviškai – malonumas) dominavo ir jo kalboje, ir gyvenime.
„Mes, lietuviai, kai pralaimime, pradedame graužti save, laidotis. O pasižiūri į Antaną ir net nepagalvosi, kad pralošėme“, – yra pasakojęs S.Štombergas.
Tačiau tai nereiškė, kad amerikiečiui nesvarbus rezultatas.
Kai reikėdavo, A.Bowie visus užkrėsdavo gera nuotaika, prieš rungtynes uždegdavo komandą emocinga kalba.
„Antanas buvo komandos siela“, – pasakojo Algirdas Brazys, dirbęs trenerio asistentu.
J.Kazlauskas pripažino A.Bowie asmenybės įtaką triumfo sezono „Žalgiriui“.
„Pavyzdžiui, kai T.Edney pradėjo žaisti „Žalgiryje“, ir su juo turėjome problemų. Jis ne visada lengvai priimdavo tuos standartus, kuriais rėmėsi mūsų žaidimas. Tačiau A.Bowie buvo jam tarsi tėvas – gražiai, tačiau tvirtai paaiškindavo: tai reikia daryti taip, gintis reikia taip“, – sezonui pasibaigus pasakojo buvęs žalgiriečių treneris.
Turkai kaltino sąmokslu
A.Bowie tik šypsosi prisiminęs visas istorijas ir vis kartoja, kad Kaune praleido nuostabius metus su žmonėmis, kurie žinojo, ko nori: „Tai buvo jauna komanda, bet turbūt labiausiai subrendusi. Visi vienas kitam padėjo siekti vieno tikslo“.
Buvo mačų, kai atrodė, kad net vėjas pučia Lietuvai palankia kryptimi.
Pirmose ketvirtfinalio rungtynėse su Stambulo „Efes Pilsen“ Kaune turkų metimas paskutinę mačo akimirką krito pro šalį, o „Žalgiris“ laimėjo vienu tašku 69:68.
Turkai visą pasaulį ir teisėjus apkaltino sąmokslu. Tačiau kai po dviejų dienų nuvykę į Stambulą kauniečiai sutriuškino šeimininkus 84:70, tribūnos atsistojusios plojo žaliesiems.
„Turėjome daryti kažką neįtikėtinai nuostabaus, kad svečių arena taip išlydėtų komandą“, – po dešimties metų vis dar prisiminė A.Bowie.
Jis nepamiršo ir sutikimo oro uoste, kai patekusius į finalo ketvertą krepšininkus ant rankų nešiojo įkaitusi minia sirgalių. Vienas prieniškis tuomet prisiekinėjo, kad pasiryžęs oro uoste laukti kiek reikės, jei tik „Žalgiris“ taps Eurolygos čempionu.
Iki finalo ketverto turnyro Miunchene buvo likusios dar trys savaitės.
Mirė iš juoko
Tomis dienomis buvo įrašyta daina, vėliau išvesianti iš proto visą šalį.
„Ji yra visiškai beprotiška“, – kvatojosi A.Bowie, prisiminęs ŽAS ir „Žalgirio“ įrašytą „Eurolygaga“.
A.Bowie kartu su T.Edney studijoje improvizavo ir įrašinėjo angliškas frazes, kurios buvo prilipdytos prie lietuviško teksto.
„Žasai“ tiesiog mirė iš juoko, kai skaitė Gintaro Patacko dainos tekstą. Jame pilna konkrečių specifinių žaidimo motyvų: „Aš po aikštelę lakstau zigzagais, treneri Kazlauskai, turi manim patikėt“, „padariau tarp varžovų landą, juodaodį aš apėjau“, „po velnių, vėl užmyniau ribą sužalotu Achilo kulnu“ ir taip toliau.
Poetas tuomet nesiryžo įpainioti į posmus saldaus žodžių junginio „Mes – čempionai“. Galėjo tai padaryti, ir būtų buvęs paskelbtas pranašu.
T.Edney ir A.Bowie buvo drąsesni. „Mes tai padarėme“, – sakė jie angliškai pabaigoje, ir tai – paskutiniai dainos žodžiai.
Nors dar nebuvo sužaistas net pusfinalis.
„Aš jaučiau, kad mes galime laimėti“, – neslėpė A.Bowie.
Pirštu nudūrė slibiną
Pusfinalyje krito Pirėjo „Olympiakos“ 87:71, o tada atėjo finalo su Bolonijos „Kinder“ vakaras.
„Aš mačiau, kaip lietuviai norėjo laimėti. Ne dėl savęs, ne dėl klubo, ne dėl miesto, o dėl visos šalies. Dėl visos Lietuvos. Tai man labai daug pasakė apie vaikinus, su kuriais rungtyniavau“, – sakė A.Bowie.
Gal dėl to jis ir pats finale sužaidė taip, kad net Italijos dienraščiai, kitą dieną gedėję dėl „Kinder“ nesėkmės 74:82, amerikiečio pasirodymą įvertino vienu žodžiu: „Nuostabu“.
Į gražiausių rungtynių ištraukas visada patenka A.Bowie tritaškis, po kurio 14-asis numeris ištiesia savo dešinę ranką ir rodomąjį pirštą į priekį, lyg ką tik būtų nudūręs slibiną. Tai vyko tuo metu, kai „Žalgiris“ išbarstė net 20 taškų pranašumą. Likus pusantros minutės skirtumas buvo ištirpęs iki 5 taškų.
„Tai buvo metimas, kurio kiti net nebūtų bandę, – dabar aiškino krepšininkas, finale pelnęs 17 taškų. – Aš jaučiau, kad atėjo laikas perimti iniciatyvą į savo rankas“.
Nesutiko grįžti į Niujorką
Pergalės džiaugsmui liejantis per kraštus buvo sumanyta pasikeisti šukuosenas. Pasiėmus barzdaskutes ir žirkles uoliai kibta į darbą. Atkuto net ir dėl po rungtynių sutrauktų raumenų nemažus skausmus kurį laiką kentęs T.Edney.
Kelionei baigiantis kiekvienas krepšininkas susirado kepuraites, kuriomis prisidengė skustas galvas. Buvo sumanyta kepuraites nusiimti tik atsidūrus ant pakylos prieš minią ir tuo nustebinti sutinkančiuosius.
„Buvo daug „fun“, – prisimindamas šventę Kaune savo mėgstamą žodį vis kartojo A.Bowie.
O tada atskleidė, kad tuo metu turėjo viliojantį pasiūlymą sugrįžti į NBA.
Savo buvusį žaidėją į Ameriką bandė susigrąžinti „New York Knicks“ komanda. NBA lyga stojosi ant kojų po lokauto.
A.Bowie galėjo sugrįžti į patogaus ir nerūpestingo NBA žaidėjo gyvenimą tarp dangoraižių, o ne prie Kauno soboro.
„Bet aš jaučiausi pavargęs. Nors galėjau ir važiuoti, – sakė A.Bowie ir pridūrė: – Bet mūsų dar laukė LKL finalas“.
„Knicks“ tą sezoną pateko į NBA finalą, o „Žalgirio“ snaiperis žaidė dėl Lietuvos aukso.
Jis niekada nebesugrįžo į stipriausią pasaulio lygą. Bet po sezono „Žalgiryje“ kišenėse turėjo krūvas Europos klubų vadybininkų vizitinių kortelių. Europa buvo pradėjusi „Žalgirio“ amerikiečių medžioklę.
Nors dar Karmėlavos oro uoste, per komandos sutikimą, vienas „Žalgirio“ savininkų Šabtajus Kalmanovičius prieš visą Lietuvą bandė išpešti iš A.Bowie pažadą likti Kaune kitą sezoną, jis čia liko tik iki LKL čempionato uždarymo.
Atsiprašė S.Štombergo
„Aš būčiau mielai likęs Kaune, bet klube niekas nebuvo aišku. O Atėnų AEK pasiūlymas buvo įspūdingas“, – sakė A.Bowie.
Graikai nepagailėjo už Eurolygos čempionatą 800 tūkst. dolerių. Tada tai buvo didžiuliai pinigai ir kone triskart daugiau, nei mokėjo „Žalgiris“.
Gal AEK vadovai nujautė, kad A.Bowie – pergalių garantas. Nes kitą sezoną amerikietis nuvedė graikus iki R.Saportos taurės.
Ką finale susmaigstė A.Bowie? Tą patį „Kinder“ klubą, kuriame jau rungtyniavo ir buvęs bendražygis S.Štombergas.
„Tada aš jo net atsiprašiau“, – prisiminė A.Bowie.
Per 16 metų trukusią profesionalo karjerą jis pasiekė ne vieną ryškią pergalę. Bet A.Bowie vis kartoja, kad to, kas 1999-aisiais vyko Kaune, pakartoti neįmanoma.
„Mūsų santykių niekas, nebuvęs toje komandoje, net negali suprasti“, – sakė krepšininkas.
A.Bowie pasiruošęs bet kada sėsti į lėktuvą Floridoje ir keliauti į Lietuvą, jei tik kas nors pakvies. Ir, kaip visada, juokiasi: „Skambinsiu tau kasdien, kol gausi man visų buvusių komandos draugų telefono numerius“.
