Pusfinalio su Pirėjo "Olympiakos" rungtynių dieną - 1999-ųjų balandžio 20-ąją - žurnale „Krepšinis“ pasirodė rašinys apie tuometes Kauno „Žalgirio“ vyrų antrąsias puses.
„Žalgirio“ vyrai gali drąsiai teigti, jog kelyje į Eurolygos viršūnę jų – žalgiriečių yra dvigubai daugiau nei mato žiūrovai.
Trečiasis žalgiriečių penketas Miunhene sėdės tribūnose – „kapitonė“ Aidija Maskoliūnienė, Vita Adomaitienė, Ingrida Masiulienė, Lina Žukauskienė ir legionieriaus George'o Zideko žmona Martina Zidkova.
Ketvirtasis penketas šiek tiek išsibarstęs – „be kelių minučių“ Eurelijaus Žukausko žmona Jolanta Beniušytė taip pat atvyko į Miuncheną, tačiau Lietuvoje prie televizorių liko Simona Štombergienė ir Kęstučio Šeštoko draugė Rasa Girkontaitė, o dvi amerikiečių žmonos – Michelle Bowie ir Buffy Edney džiugios žinios apie pergalę laukia už Atlanto.
Medalioną pabučiuoja sūnus
Į Miuncheną atvykusios žalgiriečių žmonos ir draugės pusfinalyje bei finale norėtų visos sėdėti šalia. Kartą jos jau nepaisė šios taisyklės ir buvo skaudžiai nubaustos.
„Kai Kaune „Žalgiris“ pralaimėjo prieš Zagrebo „Ciboną“, mes, žmonos, nesėdėjome kartu, ir Aidijos Maskoliūnienės nebuvo. Tuomet juokavome, kad kai esame visos kartu – būna gerai, bet jei atsiranda nukrypimų, tai ir komandai blogai. Paprasčiausiai bilietus į rungtynes padalijo blogai – niekam neįdomu, šalia ar atskirai mes sėdime, kaip papuola, taip išdalija“, – nesėkmės ženklus bandė įžvelgti šiaip prietaringumu negarsėjanti Dainiaus Adomaičio žmona Vita.
Prietaringiausiu žalgiriečiu būtų galima laikyti komandos kapitoną Darių Maskoliūną. Darius, išvykdamas į rungtynes, kaskart duoda sūnui Gustui pabučiuoti auksinį medalioną. Vienoje medaliono pusėje yra išgraviruoti paties krepšininko inicialai, kitoje – užrašytas nė dvejų metų neturinčio sūnaus linkėjimas: „Tėveliui nuo sūnaus Gusto“.
Tokią dovaną sausio 6 dieną gimusiam savo vyrui 28-ojo gimtadienio proga šiemet įteikė Aidija Maskoliūnienė.
„Per rungtynes Darius medalioną nusiima nuo kaklo ir tikriausiai duoda treneriui palaikyti“, – Aidija niekada net nepasidomėjo, kas saugo talismaną, kai jos vyras eina į aikštę.
Maskoliūnų Gusto jau nebereikia raginti išlydint tėtį į varžybas pribėgti ir pabučiuoti medalioną. Vaikui turbūt patiko toks žaidimas ir jis šią ceremoniją greit įsikalė į galvą.
Šeimos artumą išvykose D.Maskoliūnui primena ne tik medalionas. „Darius neretai ir mūsų nuotraukas vežasi ne tik į ilgesnes keliones, bet pasiima ir eidamas į eilines varžybas“, – neslėpė A.Maskoliūnienė.
Žmonos – vietoj talismanų
Saulius Štombergas, Dainius Adomaitis ir Mindaugas Žukauskas negali pasigirti tokiu įsimintinu talismanu, kokį turi Darius Maskoliūnas. Tačiau visi šie krepšininkai su savimi nešiojasi žmonų ir vaikų nuotraukas.
„Albumų nesivežioja, minimumas sentimentų, ir tiek“, – lakoniškai apie vyro įprotį kalbėjo V.Adomaitienė.
Žalgiriečiams vis rečiau gali prireikti prieš varžybas slapta žvilgtelėti į piniginėse ir užrašų knygelėse nešiojamas žmonų nuotraukas. Po 1998-ųjų „Žalgirio“ pergalės Belgrade, Europos taurės turnyre, į kurį krepšininkams buvo pasiūlyta vykti su žmonomis, kai kurios žaidėjų gyvenimo draugės ėmė juokauti, kad jos yra laimės simboliai ir dabar visuomet turi keliauti su vyrais.
„Po Belgrado ir treneriai, ir klubo valdžia į žmonų vykimą kartu su komanda nebežiūri neigiamai, nebesako, kad trukdome krepšininkams. Mes susirandame sau pramogų ir leidžiame jiems treniruotis bei ilsėtis“, – permainomis žmonų stovykloje džiaugėsi Jolanta Beniušytė, kurios vestuvės su Eurelijumi Žukausku suplanuotos jau šiai vasarai.
Simona Štombergienė bei Lina Žukauskienė, kalbėdamos apie save kaip apie simbolius, buvo santūresnės.
„Kokie mes talismanai? – lyg susitarusios panašiai kalbėjo krepšininkų žmonos. – Nuvažiavom, pažiūrėjom ir grįžom. Kartu smagiau“.
Pernykštė išvyka į Belgradą Linai ir Mindaugui Žukauskams buvo ne šiap sau kelionė. Tuomet savaitgalį atšokę vestuves, pirmadienį jaunavedžiai išskrido į Belgradą atsivežti Europos taurės.
„Aš buvau labai patenkinta tokia povestuvine kelione“, – pakiliai kalbėjo Lina.
Jau „šimtą metų“ su Kęstučiu Šeštoku pažįstama Rasa Girkontaitė netiki jokiais prietarais ir krepšininkui neleidžia jais tikėti.
„Jei pralaimės, vadinasi, toks likimas, – apie būsimas „Žalgirio“ batalijas Miunchene kalbėjo K.Šeštoko draugė. – Kęstas tikrai nieko nesivežioja. Aš jį nuteikiu pergalei. Jis turi pasitikėti savimi ir jam jokie talismanai nereikalingi, nes jis pats sau yra talismanas. Kaip jam seksis, viskas priklausys nuo to, kiek jis stengsis. Jokių prietarų!“
„O jūsų nuotrauką jis bent vežiojasi, kaip daugelis kitų krepšininkų savo žmonų ir vaikų?“ – klausiau emocingosios Kęsto draugės.
„Aš tikiuosi, – greitakalbe išpyškino ji. – Negaliu garantuoti, kad neišsiima ir nepalieka namuose, bet tikiu, kad Kęstas visada jaučia, jog padedu jam“.
Treneris irgi neprietaringas
„Žalgirio“ trenerio – didžiojo komandos stratego Jono Kazlausko žmona Otilija taip pat nesutiko, kad ją ir krepšininkų žmonas būtų galima vadinti sėkmės talismanais.
„Jei šeima normali, tai kiekvieno geresnė būsena, kai šalia yra artimas žmogus. Ir Jonas nevisada nori vienas mąstyti. Nesąmonių nesąmonė, kai sako, kad krepšininkai turi vykti be žmonų“, – samprotavo O.Kazlauskienė.
J.Kazlauskas – visai neprietaringas. Jis net kaklaraiščius keičia nepriklausomai nuo pergalių ir pralaimėjimų.
„Net nežinau, kurį kaklaraištį jis pasiims į kelionę – pilką, pernai pirktą Belgrade, ar žydrą, kurį neseniai padovanojau Kaune“, – abejojo trenerio žmona.
Pernai nuvykusi į Europos taurės turnyrą, prieš rungtynes vaikščiodama po Belgradą, Otilija nupirko vyrui kaklaraištį, kurį J.Kazlauskas užsirišo eidamas į varžybas. Tačiau, pasirodo, kietajam „Žalgirio“ treneriui visai nesvarbu, jog ryšėdamas prieš pat rungtynes žmonos padovanotą kaklaraištį jis pirmą kartą Lietuvai išplėšė pergalę Europos taurės turnyre.
Miunhene J.Kazlauskas vėl sieks pergalių, iki smulkmenų apgalvodamas kiekvieną savo žingsnį. Kaklaraištis jam neturi jokios reišmės. Galbūt į kelionę „Žalgirio“ strategas pasiims garsiojo NBA komandos „Houston Rockets“ trenerio Rudy Tomjanovichiaus vardinį kaklaraištį?
Kai 1998-aisiais Graikijoje per pasaulio čempionatą J.Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė įveikė amerikiečius, Rudy Tomjanovichius, vadovavęs JAV ekipai, lietuvių trenerį pagerbė, atsiųsdamas jam savo vardinį kaklaraištį. „Žalgirio“ treneriui šis kaklaraištis tapo vienu mėgstamiausių.
Tyla prieš audrą
Prieš varžybas J.Kazlauskas vaikšto susimąstęs, neretai vienas išeina į miestą atsigerti kavos.
„Aš tai gerai suprantu ir tik kartais įsiterpiu, ar nenori jis to ar kito“, – „Žalgirio“ trenerio žmona Otilija, atrodo, yra puiki psichologė.
„Niekas kitas, išskyrus mane ir nepastebėtų Dainiaus jaudulio prieš rungtynes, nes jis ir nesijaudina liguistai – būna suskaupęs, šiek tiek rimtesnis nei paprastai, bet man neįperša neramios nuotaikos“, – nėra dėl ko nerimauti ir Vitai Adomaitienei.
Komandos kapitonas D.Maskoliūnas, ant kaklo nešiojantis sėkmę nešantį medalioną, ir Saulius Štombergas, jei tikėsime jų žmonomis, apskritai yra ramybės įsikūnijimai.
„Prieš rungtynes namuose nejaučiu jokios įtampos“, – tikino A.Maskoliūnienė.
„Saulius būna ramus kaip visada. Rungtynės jam – įprastas dalykas“, – tvirtino ir S.Štombergienė.
Prieš kovas aikštėje labiausiai, atrodo, jaudinasi mažiausiai patyręs K.Šeštokas.
„Jis nori pabūti vienas, jaučiasi, kad susirūpinęs ir nervinasi. Turbūt visiems sportininkams taip būna?“ – retoriškai klausė jo draugė Rasa.
Pergalei – 200 procentų!
„Kiek duodate procentų, kad „Žalgiris“ laimės Eurolygą?“ – klausiau visų žalgiriečių žmonų ir draugių.
„Du šimtus! – be jokių svarstymų šūktelėjo Lietuvos vystymo banke Vilniuje dirbanti ir į Miuncheną vykti negalėjusi K.Šeštoko draugė Rasa. – Žiūrėsiu per televizorių ir „balėjinsiu“ iki negerumo. Tikrai tikrai laimės“, – pridūrė įtikinamai.
„Šimtą, – jokios vilties priešininkams nepaliko ir Ingrida Masiulienė. – Mūsų vyrai santūresni, visi nori laimėti, bet sako: „Žiūrėsim, kaip bus, prognozuoti labai sunku, kamuolys apvalus, gali visaip pasisukti“.
„Aš tikiu, kad „Žalgiris“ laimės Eurolygą!“ – nesivėlė į skaičius čeko G.Zideko žmona Martina, tačiau pralaimėjimui taip pat nepaliko vietos.
Niekada iki šiol su vyru nekeliaudavusi į varžybas, Martina buvo maloniai nustebinta, kai „Žalgirio“ klubas pasiūlė žmonoms vykti į Miuncheną kartu su krepšininkais.
Spėlioti rezultatų nenorėjo ir trenerio J.Kazlausko žmona: „Visuomet tikiu sėkme, bet niekada neužsiimu prognozėmis. Kiekvienas savo darbą stengiasi padaryti kuo geriau, bet kartais nepasiseka. Tikiu pergale, ir tiek. Tačiau žaidimas yra žaidimas – gali ir laimėti, ir pralaimėti“.
„Procentais negaliu kalbėti, o širdy jaučiu, kad laimės. Intuicija man neretai padeda, – O.Kazlauskienės mintis tarsi pratęsė E.Žukausko draugė Jolanta. – Nors tai būtų per daug gerai – ką kitais metais jie veiks?“ – Jolanta staiga išsigando savo optimizmo ir iš anksto apsidraudė nesėkmės atveju.
Lina Žukauskienė už vyro komandą statė „labai daug“. Simona Štombergienė, ilgai nemąsčiusi, „Žalgirio“ pergalei davė 70, Aidija Maskoliūnienė – 60 procentų. Vita Adomaitienė pagalvojo, atsiduso ir netvirtai pasakė: „Duodu penkiasdešimt vieną“.
Žmonos švęsti neskubės
„Jei šiandien „Žalgiris“ laimės, mes tik kukliai atšvęsime ir lauksime, kas bus toliau, – sakė Tomo Masiulio žmona Ingrida. – Po varžybų dažniausiai vakarieniauti važiuojame kartu su komanda“.
„Atšvęsime po tikrosios pergalės“, – Lina Žukauskienė buvo pasiryžusi laukti ketvirtadienio rezultatų.
Legionieriaus G.Zideko žmona Martina kalbėjo kaip tikra viešnia, nežinanti šeimininkų tradicijų: „Europoje mes – pirmi metai, prieš tai George'o žaidė NBA, todėl mums nepasitaikydavo daug progų švęsti. Kai „Žalgiris“ paskutinįjį kartą laimėjo prieš turkus, aš šias varžybas žiūrėjau namuose per televizorių ir po to švenčiau pati su savimi. Grįžęs iš Turkijos, George'as su komandos draugais nuėjo į užeigą „Fortas“. Ir tik kitą dieną mes šventėme visi kartu“.
„Kai viskas baigsis, tuomet kažkas bus – priklausys nuo situacijos, – atsargi buvo Vita Adomaitienė. – Nemanau, kad bus liūdna“.
