Netikėtai per pasaulio jaunimo olimpines žaidynes Argentinoje miręs FIBA generalinis sekretorius 51-erių Patrickas Baumannas paliko begalę pradėtų darbų – pasaulio krepšinio čempionato atranką, naują planetos pirmenybių formatą ir ambicijas išlįsti iš po futbolo šešėlio.
Tarptautinės krepšinio federacijos darbą visiškai neseniai perėmė graikas Andreas Zagklis. 38-erių specialistas FIBA dirba nuo 2016-ųjų, o su krepšiniu susijusiose organizacijoje darbuojasi pastaruosius du dešimtmečius.
Jis baigė Atėnų teisės mokyklą, stažavosi Ispanijos ir Kanados universitetuose, dalyvavo specialioje programoje Harvardo universitete.
Praeityje A.Zagklis pats žaidė krepšinį, vėliau ragavo trenerio duonos, dirbo Graikijos krepšinio federacijoje. Pradėjęs teisininko karjerą, jis keletą metų gynė krepšininkų ir žaidėjų interesus Sporto arbitražo teisme (CAS).
„Rugsėjį vyks pasaulio krepšinio čempionatas – jis startuos pirmą kartą po penkerių metų pertraukos.
Maža to, atranka vyko dvejus metus, neseniai buvo surengta burtų traukimo ceremonija. Galima sakyti, kad pasaulinis krepšinis žengia į naują savo vystymosi etapą“, – agentūrai TASS kalbėjo FIBA generalinis sekretorius graikas, kuris moka net penkias kalbas.
- Kokios viltys siejamos su šiuo pasaulio krepšinio čempionatu Kinijoje. Ir apie kokius pelnus galima būtų kalbėti?
– Mūsų pagrindinis prioritetas – pateikti aukščiausio lygio krepšinį, kad aistruoliai galėtų mėgautis juo ir mūsų sporto šaka dar labiau populiarėtų. Jei kalbėsime apie skaičius, tai FIBA papildomai į atrankos varžybas investavo 20 mln. eurų.
Po 2014 metų planetos pirmenybių Ispanijoje FIBA pelnas siekė 265 mln. eurų. Dabar mes įsitikinę, kad būsimas turnyras visomis prasmėmis taps beprecedentiškai sėkmingas: atsirado atrankos turnyras, kuriame jėgas išbandė ne 74-ių, o jau 92-iejų valstybių rinktinės, o pagrindiniame turnyre varžysis ne 24, o 32 nacionalinės komandos.
Kinijoje yra itin didelės arenos ir, be abejo, labai didelė rinka krepšiniui.
– Praėjusį šeštadienį vyko pasaulio čempionato burtų traukimo ceremonija. Kuo ji buvo ypatinga?
– Tai pirmoji pasaulio krepšinio čempionato ceremonija, kuri tapo ne šiaip renginiu, o įvykiu. Ir be to, burtų traukimas tapo labiausiai stebimu reginiu – buvo pardavinėjami bilietai ir visi 8000 jų išparduoti.
Tai čia neskaitant visų garbių svečių, federacijų atstovų ir rėmėjų. Ir žinoma, Kobe Bryantas sustiprino tą ceremonijos įvaizdį.
Visa burtų traukimo ceremonija buvo rodoma per daugelį pasaulio televizijų, per feisbuką ir Youtube. Ar dar ką reikia pasakyti šiuo atveju?
– Kiek sirgalių, jūsų manymu, stebės pasaulio čempionato kovas arenose?
– Labai tikiuosi, kad visos mūsų prognozės ir lūkesčiai bus viršyti. Kol kas labai sunku prognozuoti, nes bilietai pradedami pardavinėti tik ką tik, tačiau pasiūla jau yra sumenkusi, nes dalies jų jau nėra – jie parduoti. Mes dirbame su partneriais Kinijoje ir esu įsitikinęs, kad arenos pus perpildytos.
– Kaip bus su saugumo jausmu Kinijoje?
– Patikėkite, pasaulio krepšinio čempionate bus labai daug dėmesio skirta saugumui ir jis bus aukščiausio lygio. Kinija – tai šalis kuri ir šiaip šiam elementui skiria išskirtinį dėmesį.
2008-siais ši valstybė rengė Pekine olimpines žaidynes, turi patirtį. Be to ir mes pasiūlėme kelias naujoves, tad viskas tikrai bus aukščiausiame lygyje.
- Pirmą kartą vyko labai didelė pasaulio krepšinio čempionato atranka. Kaip FIBA vertina jos eigą?
– Planetos pirmenybes savo organizacijoje mes pastatėme į pirmąją vietą – tai aukščiausia piramidės dalis. Jei kalbėsime apie užmojus, tai jie buvo grandioziniai, patys didžiausi per visą devyniasdešimties FIBA gyvavimo istoriją.
Mes susitarėme dėl centralizuoto atrankos varžybų rodymo per įvairias televizijas, petys į petį dirbome su aštuoniasdešimčia pasaulio krepšinio federacijų. Dabar prieš mūsų akis yra tik varžybos, kurios turi didelę reikšme visoms komandoms – kiekvienas laimėjimas priartina vieną ar kitą komandą prie Tokijo olimpiados.
Per 16 atrankos varžybų mėnesių rungtynės parodė, kad tai sėkmingas projektas. Jis sugrąžino sirgaliams nacionalines komandas, kurias jie galėjo matyti ir sezono viduryje. Juk buvo tokių šalių, kurios net dešimt metų nematė, kaip jos rinktinė žaidžia atrankos kovas namie.
Tokia nyki situacija tikrai neskatino sporto šakos populiarumo. Todėl nemažai rungtynių dabar vyko sausakimšose arenose, pačios ekipos ir jų treneriai galėjo pasižiūrėti į talentingą jaunimą, lipdyti kur kas brandesnę sudėtį – ypač tai buvo aktualu ekipoms, kurios gan lengvai įveikė atrankos barjerą. Kas ką besakytų, reikia konstatuoti, kad patirtis su kvalifikacija yra gera, ji pasisekė ir tai reikia laikyti teigiamu rezultatu.
– Ar bus taip, kad pasaulio atrankos varžybose rinktinės žais optimalių sudėčių – su NBA ir Eurolygos krepšininkais.
– Optimalios sudėtys – tai klausimai rinktinių treneriams. Galimybė suteikti šansą atrankoje žaisti NBA žaidėjams – tai klausimas, ties kuriuo turėtų dirbti ir klubai, ir rinktinės. Ir, žinoma, FIBA. Kai visi dirbs šiuo klausimu, tuomet ir bus rezultatas.
– Su kuo yra geresni FIBA santykiai – su NBA ar Eurolygos vadovais?
– FIBA yra vadovaujantis krepšinio organas pasaulyje. Mūsų misija – populiarinti ir tobulinti sporto šaką, todėl mes privalome palaikyti santykius su įvairiomis struktūromis ir organizacijomis.
Ir NBA, ir Eurolyga yra tos organizacijos, su kuriomis palaikome santykius. Reikia pripažinti, kad kol kas mes turime kur kas geresnius santykius su NBA: kartu vykdome įvairius projektus visame pasaulyje. Neseniai tiek NBA, tiek ir mes dalyvavome Afrikos krepšinio lygos kūrime, kuri startuos 2020 metais.
– Kaip FIBA reaguoja į idėją, kad dalis garsių Europos klubų pasitrauktų iš nacionalinių čempionatų ir žaistų tik Eurolygoje?
– Komandinėse sporto šakose, o ypač Europoje, klubai praeina tam tikrą atranką nacionaliniuose čempionatuose.
Tik tada komandos gali startuoti tarptautiniuose turnyruose. Vienų ar kitų klubų pasitraukimas į uždaras lygas tuoj pat sugriautų nacionalinius čempionatus.
Ir tai labai stipriai kirstų per finansus: sakysime, televizijų susidomėjimas kris. Be to bus ir ilgalaikės problemos – kristų tų čempionatų meistriškumas, efektas bus jaučiamas ir nacionalinių komandų lygmenyje.
– Prieš trejus metus FIBA organizavo savo turnyrą – Čempionų lygą. Ar esate patenkinti šiuo kūriniu?
- Mes labai patenkinti. Kaip ir mūsų partneriai – 11 nacionalinių federacijų, ULEB lyga, kurie yra mūsų akcininkai. Per mažiau kaip trejus metus turnyras tapo rimtu įvykiu, į kurį ekipos atsirenka nacionaliniuose čempionatuose.
Šiemet džiaugėmės galėdami pasveikinti Vokietijos ir Izraelio klubus. Tai tik įrodo, kad turnyras yra patrauklus. Ir varžybų skaičiai parodo daug ką – Čempionų lygos augimas neturi analogų pasaulyje.
– Gali atsitikti taip, kaip buvo 2018 metų Pjongčango žiemos olimpiadoje, kai NHL lyga neišleido savo žaidėjų į olimpiadą. Nebus taip su NBA 2020 metų Tokijo žaidynėse?
– Mes tokio scenarijaus net nesvarstome. Dėl geriausių krepšinio profesionalų dalyvavimo žaidynėse, įskaitant NBA krepšininkus, sutarta prieš trisdešimt metų.
Geriausieji planetos krepšininkai turi šansą parodyti savo meistriškumą žaidynėse.
Kaip jau sakiau, mūsų ir NBA santykiai yra geri. Vienai geriausių lygų vadovaujantys žmonės, be kitą ko, puikiai supranta, kas yra naudinga ir būtina krepšinio propagavimui. Olimpiada yra geriausia scena šiam tikslui.
– Jei kalbėsime apie pasaulinį krepšinį, tai atrodo, kad NBA kaskart vis labiau žėri, o visas kitas krepšinis tiesiog blanksta ir nyksta. Kas daroma, kad tokia situacija pasikeistų?
– Mūsų bendradarbiavime su NBA dabar yra puikus metas. Pradžioje jis rutuliojosi kalbomis apie galimybę žaidėjams dalyvauti viename ar kitame turnyre, o dabar NBA komisaro pavaduotojas yra ir FIBA Vykdomojoje valdžioje.
Kitaip tariant, NBA yra pilnateisis pasaulinių krepšinio sprendimų dalyvis. Manau, kad šiuo atveju jūs kalbate ne apie tuos 30 klubų, kurie žaidžia lygoje, o kur kas plačiau.
Reikia pripažinti, kad NBA vykdo didelį darbą už savo šalies ribų, suteikdama krepšiniui labai didelę naudą. Ta skleidžiama filosofija padeda krepšinio bendruomeniškumui ir mes nematome tame blogio.
