Vos prieš keletą metų toks įvykių posūkis atrodė neįmanomas. Tačiau tai, kas visai neseniai atrodė neįmanoma, tampa tikrove – praėjusį savaitgalį pasibaigusiame Adrijos lygos reguliariajame sezone „Olimpija“ užėmė paskutinę dvyliktąją vietą ir turėtų iškristi į Adrijos antrąją lygą.
Tai – antras didelis smūgis Slovėnijos krepšiniui per kelis pastaruosius menėsius. Ką tik skaudų nuopolį išgyveno ir Europos čempionė Slovėnijos rinktinė, neiškovojusi kelialapio į pasaulio pirmenybes.
Regis visai neseniai, dar šio dešimtmečio pradžioje, „Olimpija“ buvo ne tik aiški Slovėnijos krepšinio lyderė ir viena Adrijos lygos lyderių, bet ir sėkmingai kovojo Eurolygoje, o per jos rungtynes su stipriausiais kitų šalių klubais po „Stožice“ arenos skliautais aidėdavo keliolikos tūkstančių sirgalių skanduotės.
Tačiau laikai greitai pasikeitė ne į gerąją pusę... Į skolas įklimpęs Liublianos klubas prarado vietą Eurolygoje, net septynis sezonus paeiliui nepajėgė tapti Slovėnijos čempionu ir pamažu prapuolė iš užsienio sirgalių akiračio.
Vis dėlto tuos, kurie bent kartais pasidomėdavo garsiausio Slovėnijos klubo reikalais, pasiekdavo ir viltingos žinios. „Olimpija“ pavyko nusimesti skolų naštą, o naujieji klubo vadovai pradėjo kurti ambicingus atgimimo planus ir pažadėjo sugrąžinti Slovėnijos sostinę į Eurolygos žemėlapį.
„Ši komanda išskleis sparnus“, – praėjusių metų pavasarį slovėnų žiniasklaidai tvirtino klubo viziją pristatęs „Olimpija“ direktorius Romanas Lisacas. Patyręs sporto vadybininkas, anksčiau dirbęs ir Adrijos lygos vadovybėje, tuomet džiaugėsi, kad Liublianos klubas grąžino visas skolas, rado naujų rėmėjų ir žadėjo šį sezoną sudaryti 6-7 mln. eurų biudžetą.
Tiesa, optimistiškas planas ženkliai padidinti biudžetą neišdegė. Pastaraisiais mėnesiais paklaustas apie klubo kasoje esančias lėšas R.Lisacas prikąsdavo liežuvį – „Olimpia“ ižde nė iš tolo nebuvo nė pusės sumos, apie kurią kalbėta prieš metus.
Kadangi užsitikrinti tvirto finansinio užnugario nepavyko, prieš šį sezoną „Olimpija“ užmojai nebuvo napoleoniški. Kita vertus, jie nebuvo ir visai menki: klubo vadovybė krepšininkams kėlė tikslus patekti į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas, užimti bent šeštąją vietą Adrijos lygoje ir iškovoti visus tris nacionalinius prizus.
Tačiau jau po pirmojo oficialaus mačo tapo aišku, kad įvykdyti viso plano nepavyks – rugsėjo pabaigoje Slovėnijos supertaurės rungtynėse „Olimpija“ pralaimėjo Koperio „Sixt Primorska“ ekipai. Antrasis nacionalinis irgi iškeliavo į kitas rankas – vasario viduryje vykusio Slovėnijos taurės turnyro pusfinalyje „Olimpija“ krepšininkai pripažino to paties „Sixt Primorska“ klubo pranašumą.
Čempionų lygoje Liublianos komandos rezultatai buvo graudesni negu graudūs. Slovėnijos čempionai per 14 rungtynių iškovojo vos vieną pergalę ir pasiekė prasčiausią rezultatą tarp visų 32 komandų, startavusių FIBA rengiamame turnyre. Daugiau kartų pergalėmis džiaugėsi net ir Šveicarijos čempionas Fribūro „Olympic“ bei be legionierių žaidusi Čekijos vicečempionė „Opava“.
Viltis išvengti gėdos Adrijos lygoje ruseno gana ilgai. Nors „Olimpija“ iškart atsiliko nuo lyderių, skirtumas tarp komandų, kovojusių dėl vietų lentelės viduryje buvo nedidelis. Penktoji ar šeštoji pozicija net autsaideriams buvo ranka pasiekiama. Vis dėlto po Naujųjų metų Liublianos klubo pergalės tapo didele retenybe ir jis pradėjo slysti žemyn. Nežinomybė neišsisklaidė iki paskutiniojo turo, kuriame dėl teisės likti Adrijos lygoje susigrūmė dvi Slovėnijos komandos „Olimpija“ ir Novo Mesto „Krka“. Po jų dvikovos nepageidaujamą bilietą į žemesniąją pakopą atsiėmė „Olimpija“.
Nesėkmė Adrijos lygoje pasėjo nežinią dėl „Olimpija“ perspektyvų. Planų palaipsniui didinti biudžetą neatsisakoma, bet komandai nežaidžiant stipriausioje pakopoje derėtis su galimais rėmėjais bus daug sudėtingiau.
„Visi mūsų planai žlugo, – pripažino vasario mėnesį į „Olimpija“ trenerio pareigas grįžęs ir iki 2021 metų galiosiančią sutartį sudaręs Jure Zdovcas. – Neįsivaizduoju, kaip reaguos rėmėjai. Klubas turi garantijų, kad pagrindiniai rėmėjai nenusisuks, tačiau niekas nesitikėjo tokio scenarijaus. Nežinia, kaip dabar viskas gali pakrypti.“
Garsiausiam Slovėnijos klubui koją pakišo ir pernai patvirtinta nauja Adrijos lygos varžybų sistema. Anksčiau komandos dėl kelialapių į regioninį turnyrą kovodavo nacionalinėse pirmenybėse, o šalių kvotos buvo nustatomos pagal nacionalinį reitingą.
Tačiau užpernai pradėjus rengti Adrijos antrosios lygos varžybas, buvo nuspręsta panaikinti nacionalinį reitingą ir šalių kvotas (vienintelis apribojimas – vienai šaliai gali atstovauti ne daugiau negu penkios komandos). Nuo šiol silpniausia Adrijos lygos komanda iškrenta į antrąją lygą, o ją pakeičia antrosios lygos čempionė. Galimybę patekti į stipriausiąją regiono krepšinio pakopą turi ir antrosios lygos vicečempionė, kuri gauna teisę žaisti perėjimo mačą su priešpaskutine pirmosios lygos komanda.
Jei anksčiau paskutinioji vieta nebuvo pražūtinga, tai šiais metais „Olimpija“ tapo pasikeitusių nuostatų auka.
Beje, „Olimpija“ buvo vienas iš vos dviejų komandų, be pertraukos žaidusių Adrijos lygoje nuo pat jos įkūrimo 2001 metais (kita nepakeičiama senbuvė – Zagrebo „Cibona“, o Belgrado „Crvena Zvezda“ prie turnyro dalyvių prisidėjo antrajame sezone).
Vis dėlto net ir iškritus „Olimpija“ ekipai, Slovėnija be komandos regioniniame turnyre neliks. Teisę žaisti Adrijos pirmojoje lygoje išsaugojo „Krka“, paskutinę akimirką šoktelėjusi į dešimtąją vietą.
Gali būti, kad pakilti į aukščiausią pakopą pavyks kitai Slovėnijos komandai „Sixt Primorska“. Šiuo metu Slovėnijos čempionate pirmaujanti Koperio ekipa pateko į Adrijos antrosios lygos finalo ketvertą.
Nedidelę viltį vis dar puoselėja ir „Olimpija“ vadovai. Jie tikisi, jog komandų skaičius Adrijos lygoje vėl bus padidintas nuo 12 iki 14, o vienas vardinis kvietimas bus skirtas garsiausiam Slovėnijos klubui.
