Interviu su Simonu Serapinu – apie seriją su „Neptūnu-Akvaservis“, debiutinį Gargždų komandos sezoną ir patobulėjusius žaidėjus.
– Seriją su Klaipėdos klubu pralaimėjote 0:3. Kaip manote, kodėl ji taip susiklostė? – svetainė „nklyga.lt“ paklausė S. Serapino.
– Netikėjau tokios pabaigos, kad pralaimėsime neiškovoję pergalių. Tikėjausi, kad laimėsime seriją, bet Klaipėdos jaunimas nuo to laiko, kai mes žaidėme kartu pirmuosiuose dvejuose ratuose, labai patobulėjo.
Čia jau didelis trenerio Tomo Gaidamavičiaus nuopelnas.
O pas mus atvirkščiai – veteranai sezono pabaigoje pasėdo ir galėjau mažiau jais pasiklauti, daugiau rėmėmės jaunesniais krepšininkais, kurie visą sezoną žaisdavo mažiau.
– Serijoje pataikėte 17 tritaškių iš 79. Kiek tai nulėmė varžovų gynybą ir kiek – nusisukusi sėkmė?
– Mūsų stiprioji pusė būdavo tritaškiai. Laurynas Mikalauskas stovėdavo po krepšiu, bet niekas negalėdavo eiti į pagalbą, o jeigu eidavo, tai nusimesdavome kamuolį prie tritaškio.
Ne tiek sėkmės trūko, bet ir „Neptūno“ dubleriai parodė gerą gynybą, negalime jų nuvertinti. Galbūt jie kažkur rizikavo. Antrosiose rungtynėse kaip ir sumetėme savo tritaškių vidurkį, bet tuomet „Neptūnas-Akvaservis“ pataikė 61 proc. tritaškių ir juos lydėjo sėkmė.
Bet mes leidome tai padaryti. „Neptūnas-Akvaservis“ parodė, kad yra geresni, laimėjo 3:0. Reikia tai pripažinti, nuleisti galvą ir palinkėti sėkmės.
– Kaip galite įvertinti komandos sezoną?
– Aš visada esu maksimalistas, tai man sezonas buvo skaudus, ir komandai tuo pačiu. Vadovybės reikėtų klausti, kaip jiems viskas atrodė. Prieš sezoną buvo kalbama, kad 8–9 vietos būtų geras rezultatas.
Man buvo mažai. Prieš skylant komandoms į dvi grupes, mums pritrūko vienos pergalės, o patekus į stipresnę grupę, vėl, galbūt, viskas būtų kitaip susidėlioję.
Mes kovėmės visada lygiai, visą sezoną varžovams nepralaimėjome dideliais skirtumais. Ir Šakių „Vytį“, ir „Palangos Kuršius“ nugalėjome, o Marijampolės „Sūduvai-Mantingai“ pralaimėjome tik keliais taškais. Lygiai žaidėme su visais, bet yra kaip yra.
– Jaučiatės patobulėjęs kaip treneris?
– Kaip treneris patobulėju, bet aš dar esu ir žaidėjas. Dabar jau vadovai sako, kad galbūt man reikėtų daugiau vadovauti žaidimui, nes tuomet geriau sekasi komandai. Sunku pasakyti. Patobulėjau, man patinka šis darbas, žiūrėsime, kas bus ateityje.
– Kas jus iš komandos narių nustebino?
– Norėčiau pagirti Ernestą Jonkų. Pasikviečiant jį tikrai negalvojau, kad jis taip dirbs gynyboje ir imsis stabdyti pavojingiausius varžovų žaidėjus.
Dukart žaidžiant su „Palangos Kuršiais“ jis uždarė Jaleną Riley. Duodavome jam ir kitus lyderius dengti.
O sezono pabaigoje jis tapo vienu geriausių mūsų snaiperių. Pradžioje jam išsimetimui reikėdavo didesnio atstumo, o antroje pusėje jau ir kamuolio nebeleisdavo į apačią – tik pagauna ir iškart meta.
Jis tikrai padarė didelę pažangą. Tadas Poška irgi patobulėjo, bet jam vis kažkas trukdė – tai kojos trauma, tai dar kažkas. Galvoju, kad ateityje jis tikrai dar pridės.
