Šarūnas Jasikevičius išsitraukė baltą lapuką iš vidinės švarko kišenės ir sekundę pasitikrino, ar rungtynės vykstą pagal planą. Įsidėjęs užrašus į saugią vietą, susidėjo rankas ant liemens ir stebėjo, kaip „Žalgirio“ ataką rezultatyviu reidu užbaigia Marius Grigonis.
Iškėlęs nykštį į viršų treneris dar kartą parodė, jog ketvirtadienio vakarui kruopščiai ruoštas planas suveikė.
Panašu, jog kovo 3-iąją Klaipėdos „Neptūno“ suduotas smūgis (71:81) kaip reikiant supurtė „Žalgirio“ žaidėjus ir trenerių štabą bei davė teigiamą impulsą sukurpti naujam žaidimo planui.
Naujoji Š.Jasikevičiaus strategija išlaikė savaitę trukusį egzaminą. Aukščiausiais balais.
Per pastarąsias trejas rungtynes „Žalgiris“ demonstruoja solidų puolimą, o gynybos apkasai padeda atlaikyti varžovų šturmą.
Prieš Las Palmo „Gran Canaria“ ir Vilniaus „Ryto“ klubus pasiektos triuškinamos pergalės, o „Bayern“ įveiktas kontroliuojant visas rungtynes. Negana to, vaizdas aikštelėje tapo gyvesnis ir malonesnis akiai nei anksčiau.
Lrytas.lt apžvelgia smarkiai pagerėjusio „Žalgirio“ žaidimo kontūrus ir pateikia tris argumentus, kodėl pastarąją savaitę matomas solidesnis kauniečių žaidimas.
Kamuolio judėjimas
Šį sezoną „Žalgiris“ Eurolygos rungtynes pradėdavo bent 5-7 atakomis iš baudos aikštelės, o jos epicentre vykdavo Brandono Davieso ir tiesioginio jo varžovo dvikova.
Bėda ta, jog amerikietis, lyg jautis pamatęs raudoną skudurą, negalėdavo pakeisti atakos baigties ir neretai klimpdavo varžovų gynybos gniaužtuose.
Pastarąją savaitę matomas visai kitas vaizdas.
B.Daviesas ir kiti kauniečių aukštaūgiai įvertina situaciją ir tik vėliau imasi veiksmų. Dvikovoje prieš „Bayern“ B.Daviesas kelis kartus sėkmingai atmetė kamuolį Leo Westermannui ar Thomui Walkupui, kurie smeigė taiklius tritaškius metimus.
Toje pačioje nesėkmingoje dvikovoje prieš „Neptūną“, tas pats B.Daviesas kelis sykius atliko įspūdingus perdavimus aikštės kampe buvusiam Edgarui Ulanovui, o šis būdamas visiškai laisvas baudė varžovus.
„Prasideda žaidimas ne tik iš po krepšio, prasideda ir kūryba, ir kamuolys labai gerai vaikšto aplink perimetrą. Ir atrodome tikrai labai gražiai. Reikia tai tęsti“, – komandos kamuolio judėjimu džiaugėsi Š.Jasikevičius.
Pakelta galva ir laisvesnis derinių vykdymas sukuria papildomų progų atakai. Didesnis tritaškių metimų skaičius praplečia komandos žaidimą, o atakos baigtis varžovui tampa mažiau nuspėjama.
Ketvirtadienį žalgiriečiai išmetė 23 tolimus metimus, tiek pat su „Rytu“, su „Gran Canaria“ – 22. Iki tol „Žalgirio“ vidurkis Eurolygoje buvo kiek daugiau nei 13,5 tritaškio per rungtynes. Negana to, tritaškių taiklumas siekia 47 procentus ir pelnoma po 89,3 taško per rungtynes.
Gynėjų kūryba
Sezono eigoje išryškėjo didžiausia „Žalgirio“ komplektacijos spraga – įžaidėjai.
Traumų virusas dar labiau sujaukė kauniečių planus, o atakų generolo reikėjo ieškoti iš jau turimų resursų. Derrickas Waltonas nepateisino lūkesčių ir paliko komandą, o jaunasis Rokas Jokubaitis dar nėra pakankamai patyręs kautis aukščiausio lygio krepšinyje.
Leo Westermannas ir Nate’as Woltersas ilgą sezono dalį kenčia nuo įvairių traumų, o tai neleidžia žaidėjams įgauti ir išlaikyti optimalios formos. Dėl šių priežasčių kenčia ir visos komandos žaidimo ritmas.
Sausio 27-ąją LKL dvikovoje su Utenos „Juventus“ Š.Jasikevičius pagrindinio įžaidėjo pozicijoje išbandė amerikietį Th.Walkupą. Iki tol žaidėjas buvo pagrindinis komandos krepšininkas, kuris stodavo ginti pavojingiausias varžovų žvaigždes. Tačiau puolimui nelikdavo nei jėgų, nei trenerio užduočių.
Dvikovoje su „Juventus“ gynėjas per 18 minučių pelnė 14 taškų, atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir surinko 24 naudingumo balus.
Nors legionierius nėra tipinis įžaidėjas, kuris puikiai valdo kamuolį ar kontroliuoja žaidimo eigą, Th.Walkupas neblogai išpildo kūrybinius Š.Jasikevičiaus bėžinius.
„Gynėjų kūryba, – apie impulsą geram komandos žaidimui sakė Š.Jasikevičius. – L.Westermannas po traumos jau geriau jaučiasi fiziškai, žymiai geriau juda. Th.Walkupas žaidžia puikią atkarpą, o nuo sausio mėnesio matome, kad M.Grigonis yra vienas mūsų lyderių. Gynėjai taip prisideda prie B.Davieso, kuris daugiau mažiau duoda kiekvienose rungtynėse.“
N.Woltersas dvikovoje prieš „Bayern“ grįžo į aikšę po mėnesio pertraukos. L.Westermannas keičiasi žaidimo vadovo pareigomis su Th.Walkupu, tačiau prie jų prisideda ir M.Grigonis.
Dar viena „Žalgirio“ geros atkarpos detalė – gynėjų indėlis puolime.
M.Grigonis antrąją sezono dalį lyderio etikete dalijasi su B.Daviesu, o po traumų grįžęs L.Westermannas tampa pagrindiniu „Žalgirio“ snaiperiu. Aktyviau puolime dalyvauja ir Th.Walkupas, kurio metimų vidurkis išaugo dvigubai.
Vieta rotacijoje ir pozicija aikštėje
Nors traumų virusas didžiąją sezono dalį buvo pagrindinis „Žalgirio“ baudėjas, pastaroji savaitė parodė, jog iš šios problemos galima ir pasipelnyti.
Kauno ekipos rotacijoje liko 9 žaidėjai (neskaitant N.Wolterso), o 12-uką užpildo jaunieji R.Jokubaitis, Lukas Uleckas ir Erikas Venskus.
Tai reiškia, jog sumažėjus konkurencijai, pagrindiniai žaidėjai aikštėje jaučiasi tvirčiau.
Iškritus Pauliui Jankūnui ir Antanui Kavaliauskui savo vietą vis geriau atranda Deonas Thompsonas, galime prisiminti ir Th.Walkupo atgimimą, kai traumas patyrė pagrindiniai komandos atakų organizatoriai.
Siauresnis žaidėjų pasirinkimas ir mažesnis bei retesnis keitimų kiekis padeda komandai tvariau susitelkti ir pajausti vienas kitą. Ketvirtadienio dvikovoje ne kartą matėme, kai M.Grigonis puikiai jaučia B.Daviesą ir atlieka jam įspūdingus rezultatyvius perdavimus.
Th.Walkupas drąsiau atakuoja iš toli, o likusieji „Žalgirio“ žaidėjai žino, ką ir kada daryti, jog komanda efektyviai išpildytų trenerio planus.
Trumpoje atkarpoje, optimalios sudėties atradimas suteikia teigiamą impulsą komandos rezultatams, tačiau iki sezono pabaigos lieka dar trys mėnesiai, todėl „Žalgiriui“ būtina laukti traumuotų žaidėjų sugrįžimo.
