Pažymėtina, kad bendras skolos dydis 2017-ųjų pabaigai buvo gerokai didesnis, nei buvo numanoma. Teko sugaišti nemažai laiko, kol pavyko išgryninti situaciją ir teisingai suskaičiuoti visus įsipareigojimus.
„Tas pirmasis pusmetis, kuomet perėmėme komandos valdymą, buvo tiesiog išgyvenimo laikotarpis, – tinklalapiui „bcneptunas.lt“ teigė dalininkų atstovas Sigitas Ambrazevičius. – Dabar mes stabiliai, planuotai ir pagal finansines galimybes vykdome savo veiklą. Skaičiai rodo, kad viskas vyksta pagal planą.“
Didžiąją dalį likusios skolos, tai yra apie 621 tūkst. eurų, sudaro paskolos dalininkams, fiziniams ir juridiniams asmenims. Klubas tikisi, kad likusią skolos dalį pavyks pilnai padengti per artėjančius 30–36 mėnesius.
Diržus susiveržęs „Neptūnas“ demonstruoja solidžius rezultatus ir krepšinio aikštelėje – Kazio Maksvyčio vadovaujama ekipa, nepaisant užklupusių finansinių negandų, praėjusį sezoną užbaigė „Betsafe–LKL“ pirmenybes iškovodama bronzos apdovanojimus.
Šią poziciją klaipėdiečiai tvirtai laiko ir šiame sezone. „Neptūnas“ siekia aukščiausių tikslų šalies čempionate bei Karaliaus Mindaugo taurėje. Nors pajūrio krepšininkai patyrė keletą apmaudžių pralaimėjimų Čempionų lygoje, tačiau Deividu Gailiumi sustiprinusi ekipa dar nepraranda vilties prasibrauti į atkrintamąsias varžybas.
„Labai džiaugiamės per praėjusius metus nuveiktais darbais. Nuo to laiko, kai paskutinę 2017 metų dieną perėmėme klubo valdymą į savo rankas, mes žengėme didelį žingsnį į priekį. Privalome tai tęsti ir toliau“, – tinklalapiui „bcneptunas.lt“ sakė „Neptūno“ klubo direktorius Vilius Sukonas.
2018–2019 metų sezono žaidėjų atlyginimams skirtas biudžetas, įskaičiuojant ir neseniai įsigytą D. Gailių, yra 920 tūkst. eurų. Tai pilna suma, kurioje įskaičiuoti ir mokesčiai valstybei, ir agentams.
D. Gailius buvo įsigytas pritraukiant papildomus rėmėjus – be papildomų lėšų naujas žaidėjas „Neptūnui“ būtų buvęs neįkandamas.
„Visų pirma, tai turime išlaikyti stabilius finansus. Mes išsigryninome veiklas – dabar visa administracija žino, kas ką daro, ką bei už kiek perka. Dabar klubas gyvena taupiai, bet racionaliai“, – teigė S. Ambrazevičius.
Gerą krepšinį šį sezoną demonstruojantys „Neptūno“ žaidėjai neliko nepastebėti. Uostamiesčio klubas sulaukė užsienio komandų dėmesio bei pasiūlymų paleisti lyderius už solidžias išpirkas, tačiau vadovybės pozicija šiuo klausimu yra kategoriška – stabilumas ekipos sudėtyje bei jokio bandymo pasipelnyti iš žaidėjų perleidimo kitoms komandoms.
„Norisi, kad sirgaliai šiuo klausimu būtų ramūs bei galėtų neabejodami ir toliau stipriai palaikyti „Neptūną“. Norime užkirsti kelią įvykiams, kurie klube vyko praėjusiuose sezonuose“, – teigė V. Sukonas.
„Neptūno“ klubas nori pasidžiaugti klaipėdiečiais, kurie myli savo miesto komandą. Per praėjusius metus stipriai išaugo uostamiesčio klubą mylinčių žmonių parama, skyrusių 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Klubas viliasi, kad ši parama ateityje ir toliau didės.
Gauta 2 proc. GPM parama per pastaruosius metus: 2016 m. – 4566,22 eurai; 2017 m. – 4699,31 eurai; 2018 m. – 8220,29 eurai.
„Man, kaip klaipėdiečiui, svarbiausi yra klubo rezultatai, bet kitas taip pat svarbus dalykas – klubo valdymas ir skaidrumas. Matau tame ženklių pokyčių, o juos galiu įvertinti tik teigiamai. Tikiuosi, kad pasibaigus sezonui, galėsime kalbėti, kad klubas kardinaliai pasikeitė. Bent jau valdyme, tai tikrai“, – teigė Klaipėdos miesto administracijos vadovas Saulius Budinas.
Klubas dėkoja Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri pastoviai palaiko ir remia „Neptūną“. 2018 metais Klaipėdos miesto savivaldybė klubui skyrė 791 tūkst. eurų. „Neptūno“ tikslas gautus savivaldybės pinigus panaudoti žaidėjų atlyginimams ir su tuo susijusiems mokesčiams. Dalį šių pinigų klubas skiria dublerių ekipai bei V. Knašiaus krepšinio mokyklos komandai, kuri dalyvauja Regionų krepšinio lygoje.
„Neptūnas“ per pastaruosius metus pasikeitė iš esmės, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. – Jis atgimė ir pakilo. Nors tai „Neptūnas“, tačiau jis įgavo sparnus. Klubas ir pats įgavo pasitikėjimo, ir įkvėpė pasitikėjimo juo tikinčius.
Klubas atsistojo ant kojų, tačiau ant kojų pastato ir visą sirgalių tribūną. Klubas tapo tvirtove, tai yra pagrindinė jo jėga, tvirtove, kurios paimti tapo beveik neįmanoma. Tvirtove, kurią myli ir iš išorės tvirtai laiko didžiulis sirgalių būrys.“
Uostamiesčio klubas džiaugiasi, kad Vakarų laivų gamykla ir vėl išliko generaline rėmėja. AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė yra didžiausio Estijos koncerno BLRT Grupp dalis.
Šiuo metu AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė vienija 20 skirtingos specializacijos įmonių. Pagrindinės bei strateginės veiklos kryptys: laivų statyba, laivų remontas, stambiagabaričių metalo konstrukcijų ir sudėtingų įrenginių, skirtų naftos, dujų bei atsinaujinančios energetikos rinkai gamyba, jūrų krovinių krova ir sandėliavimo paslaugos.
Sezono viduryje dėl nuoseklaus darbo pavyko pritraukti dar vieną generalinį rėmėją – „Mannol“.
Tai bendrovės „SCT Lubricants“ plačiai žinomas ir vertinamas vokiškos alyvos prekės ženklas. Tai didžiausia Baltijos šalyse aukštos kokybės automobilių alyvų ir skysčių gamintoja bei viena moderniausių gamyklų Europoje, eksportuojanti apie 97 proc. visos produkcijos daugiau nei į 120 pasaulio šalių penkiuose kontinentuose.
„Manau, kad klubo veikla pasidarė aiški, skaidri ir suprantama, – teigė S. Budinas. – Mes žengėme didelį žingsnį pirmyn supratime tarp visų suinteresuotų pusių. Nuėjome gerą kelią, kuris nebuvo paprastas, jame buvo ir sunkumų, bet šiuo metu klubo valdymo struktūra yra labai sveika ir skaidri. Aš tuo labai džiaugiuosi.“
Uostamiesčio klubas kartu su partneriais „Klaipėdos duona“ ir „Zeelandia“ išleido pirmąjį gaminį „Neptūno duona“. Iš šio bendradarbiavimo klubas gaus nustatytą procentą nuo kiekvieno parduoto kepalo. Tikimės, kad 2019-aisiais atsiras ir daugiau gaminių su „Neptūno“ simbolika.
Per pastaruosius metus padaugėjo vietų, kur „Neptūno“ sirgaliai gali įsigyti klubo atributikos. Prie 2017 metais „Aviteloje“ atidaryto pardavimo taško, 2018-aisiais prisidėjo dar tys pardavimo vietos.
Atsirado ir internetinė prekyba – „Neptūno“ atributikos krepšinio sirgaliai gali įsigyti ir internetinėje „Avitelos“ parduotuvėje.
Per 2018 metus buvo išplėstas atributikos asortimentas, o apyvarta, lyginant su 2017-aisiais, padidėjo 50 proc.
Išplėsta prekyba komandos atributika prisideda prie „Neptūno“ prekės ženklo plėtros ir vertės didinimo bei prie paties klubo plėtros. Sirgaliai pirkdami atributiką daugiau prisidėjo prie klubo veiklos ir rėmė komandą 2018 metais, nei tą darė 2017-aisiais. „Neptūno“ klubas sirgaliams dėl to yra labai dėkingas.
„Įsivaizduoju, kad galbūt „Neptūnas“ kažkurioje situacijoje ar tinkamai susiklosčius aplinkybėmis, galėtų išgyventi ir be miesto, bet aš neįsivaizduoju, kad miestas šiai dienai galėtų išgyventi be „Neptūno“.
Be pergalės, kovos, azarto ar miesto garbės gynimo simbolio. Tai neatsiejamas tandemas, kuris yra stiprus tik būdamas tandemu“, – V. Grubliauskas.
„Neptūnas“ džiaugiasi, kad pagaliau pavyko sukurti tikrą krepšinio piramidę Vakarų Lietuvoje, kuri padės šio regiono žaidėjams sporto aukštumų siekti būtent Klaipėdos krašte. Nuo Vlado Knašiaus ir Klaipėdos krepšinio mokyklų, kurios jauniesiems talentams yra kelio pradžia į profesionalų krepšinį, iki Klaipėdos „Neptūno“ per Nacionalinėje krepšinio lygoje žaidžiančią dublerių komandą „Neptūnas-Akvaservis“.
Antroje stipriausioje Klaipėdos komandoje stengiamasi surinkti geriausius ne tik šio miesto, bet ir Vakarų Lietuvos jaunuosius žaidėjus, kurie treneriams palieka tik geriausius įspūdžius.
Jaunųjų žaidėjų nuoseklus darbas ir užsispyrimas atvers puikias galimybes patekti į pagrindinę „Neptūno“ komandą, o šiuos perspektyvius krepšininkus į priekį veda reiklusis specialistas Tomas Gaidamavičius, neseniai paskirtas Lietuvos jaunių (U18) rinktinės treneriu.
„Neabejoju, kad esame labai teisingame kelyje, – teigė vienas klubo dalininkų Vytautas Lygnugaris. – Mūsų interesas pirmoje eilėje yra atstovauti Klaipėdos miestui, bet tuo pačiu ir Vakarų Lietuvai – norime rinkti krepšinio talentus iš viso šio regiono.
Labai džiaugiuosi, kad pavyko sukurti tikrą krepšinio piramidę Klaipėdoje. Pirmieji daigai buvo pasėti prieš trejus metus, davėme tam eigą, o šiai dienai jau turime tikrus „Neptūno“ dublerius. Reikia pripažinti, kad su senąja administracija tą padaryti buvo neįmanoma.
Mano supratimu, tolimesni veiksmai yra labai aktyvus dalyvavimas LKL čempionate ir visoje jo veikloje. Bet kuriuo atveju, juk esame vienas iš keturių stipriausių šalies klubų, kurio tikslas visada išlieka toks pat: užimti prizinę vietą siekiant aukščiausių rezultatų. Mes visada turime save matyti ten.
Tam mums reikalingi finansiniai resursai, tad turime toliau aktyviai dirbti su rėmėjais bei veiklos viešinimo prasme, privalome išlikti skaidrūs, ko link buvo taip ilgai eita.“
