Ne vieną Lietuvos krepšinio lygos „Oro karaliaus“ konkursą laimėjęs D.Sirtautas Kauno „Žalgiryje“ rungtyniavo 1995–1998 metais. Tuo metu retas krepšininkas žiūrovus džiugindavo dėjimais, o vos 193 cm ūgio gynėjas garsėjo galinga sprogstamąja jėga. D.Sirtautas pokalbio pradžioje teigė kurį laiką ieškojęs savęs įvairiose sporto šakose, kurios labai prisidėjo prie išlavintų fizinių duomenų.
„Nuo pat mažens buvau linkęs į aktyvų sportą – baigiau Garliavos vaikinų rankinio mokyklą, taip pat dalyvaudavau įvairiuose renginiuose, bėgimo rungtyse. Tai padėjo man labai fiziškai sustiprėti bei išryškinti savo stipriąsias savybes“, – į sportininko karjeros pradžią mintimis sugrįžo pašnekovas.
1998 metais Europos taurių laimėtojų taurę kartu su žalgiriečiai virš galvos kėlęs D.Sirtautas tikino prieš tą sezoną daug vilčių nedėjęs, bet tyliai apie titulus pasvajojęs.
„Viduje slaptų svajonių ir troškimų būtina turėti, tačiau apie tai garsiai nekalbėjome. Manau, svarbiausia tiesiog sąžiningai, su meile, su atsidavimu stengtis ir tas rezultatas savaime ateina“, – kelią į Eurolygą atvėrusią pergalę prisiminė D.Sirtautas.
Pabaigęs profesionalo karjerą D.Sirtautas pasuko treniravimo link, o įgijęs įvairios patirties krepšinio specialistas sugrįžo į „Žalgirio“ organizaciją, kurioje šiuo metu lipdo ateities žvaigždes „Žalgirio“ dublerių komandoje.
„Galiu drąsiai teigti, jog dabar dirbu svajonių darbą. Būdamas trenerio pozicijoje esu netgi laimingesnis, nei tuomet žaisdamas krepšinį. Praėjus nemažai laiko susiformavo tam tikros vertybės, į viską žvelgi kitomis akimis, tad esu labai laimingas būdamas čia. Manau, kad jaunimo komandoje nėra nė vieno nemotyvuoto žaidėjo. Mane tikrai maloniai nustebino visų požiūris į darbą. Dabar jaunimas žino, ko nori. Į „Žalgirį“ patenka tik patys geriausi“, – apie savo pareigas ir jaunuosius žalgiriečius kalbėjo treneris.
