Eurolygos lietuvių reitingas: dominuojantis A. Gudaitis nustelbė visus

Prieš pat Naujuosius metus pasibaigusiame pirmajame rate tarp lietuvių neabejotinai geriausiai žaidė Milano „Olimpia“ vidurio puolėjas Artūras Gudaitis. Savo debiutą Eurolygoje neblogu pažymiu gali įvertinti „Žalgirio“ naujokas Marius Grigonis, palyginti su praėjusiu sezonu patikimiau rungtyniauja kitas žalgirietis Antanas Kavaliauskas, tačiau dauguma Lietuvos krepšininkų turi dar daug nepanaudotų rezervų.

A.Gudaitis tapo vienu labiausiai dominuojančių Eurolygos aukštaūgių. Jei Milano komandos vidurio puolėjas gauna kamuolį varžovų baudos aikštelėje, taškai beveik neišvengiami.

Viena bėda – nors A.Gudaitis išeikvoja daug jėgų kovodamas dėl geresnės pozicijos ir ją dažniausiai užsiima, kiti „Olimpia“ žaidėjai 25 metų lietuvio neretai nepastebi.

A.Gudaitis arba gauna kamuolį gana tolimose baudos aikštelės prieigose, arba turi dėl jo kovoti po netaiklių komandos draugų metimų. Neatsitiktinai A.Gudaitis pagal puolant atkovotus kamuolius Eurolygoje užima antrąją vietą (vid. 3,5).

Šį sezoną aiškiai pagerėjo A.Gudaičio žaidimas po savuoju krepšiu. Jis tapo atidesnis ir nebeturi didelių problemų dėl greitai prisirenkamų pražangų. Be to, jis žymiai pagerino baudos metimų taiklumą (praėjusį sezoną pataikydavo 71,5 proc., šį sezoną pataiko 80,9 proc.).

A.Gudaitis pelno 12,9 taško (pataiko 66,3 proc. dvitaškių) atkovoja 7,2 kamuolio ir išprovokuoja 5 pražangas. Šį sezoną jis jau pakartojo arba pagerino visus pagrindinius karjeros rekordus (20 taškų, 17 atkovotų kamuolių ir 10 išprovokuotų pražangų) bei pasiekė pirmąjį trigubą dviženklį.

Milano klubo vidurio puolėjas turnyre užima ketvirtąją vietą pagal atkovotus kamuolius, išprovokuotas pražangas ir naudingumo balus, aštuntąją vietą pagal blokuotus metimus bei 16-ąją vietą pagal rezultatyvumą.

Pirmosios sezono savaitės sukėlė abejonių, ar „Žalgirio“ naujokas M.Grigonis jau pasiruošęs žaisti Eurolygoje. Tačiau lapkričio viduryje 24 metų gynėjas ryžtingai ėmėsi tas abejones sklaidyti. Jis neabejoja savo sprendimais ir nebijo suklysti: drąsiai veržiasi, drąsiai meta iš toli ir jau parodė, jog gali sukaustyti varžovų puolimo lyderius.

Dauguma M.Grigonio sprendimų pasiteisina. Jis daro nedaug klaidų ir taikliausiai komandoje mėto tritaškius (54,2 proc.). Iki lapkričio vidurio Kauno komandos gynėjas pelnydavo tik 3,6 taško (per 7 rungtynes), bet jo vidurkis per pastarąsias 8 rungtynes (nuo lapkričio vidurio) yra 10 taškų, o karjeros rekordas – 19 taškų.

Per Eurolygos pirmąjį ratą M.Grigonis pelnydavo vidutiniškai 7 taškus.

Jei praėjusius du sezonus A.Kavaliauskas sirgalius džiugino tik ryškiais, bet labai retais blyksniais, tai šio sezono pradžioje vidurio puolėjas buvo tapęs vienu patikimiausių „Žalgirio“ žaidėjų.

Gavęs kamuolį perspektyvioje pozicijoje, A.Kavaliauskas nebemindžiukuodavo ir neieškodavo kitų atakos tęsinių, bet stengdavosi pats pelnyti taškus ir dažniausiai tą padarydavo.

Pagerėjo ir jo žaidimas savoje baudos aikštelėje, kurioje 34 metų aukštaūgis neblogai užsiimdavo padėtį ir užtverdavo svarbiausius kelius varžovų priekinės linijos žaidėjams.

Žinoma, A.Kavaliauskas netapo viską griaunančia jėga, bet tris pirmuosius sezono menėsius treneris Šarūnas Jasikevičius negalėjo turėti jam esminių priekaištų.

Deja, gruodžio pradžioje vidurio puolėją iš ritmo išmušė trauma, po kurios jis per dvejas rungtynes nepelnė nė taško.

Iki traumos A.Kavaliausko vidurkis buvo 7,4 taško, bet paskui sumažėjo iki 6,2 taško. Šis skaičius vis tiek yra didžiausias per tris sezonus, kuriuos vilnietis atstovauja Kauno komandai.

A.Milaknio žaidime – nieko naujo. Kai pagrindinis „Žalgirio“ snaiperis gauna kamuolį laisvas prie tritaškio linijos, sirgaliai dar spėja paspėlioti, ar jis išdrįs mesti į krepšį (A.Milaknis ne kartą pakišo kiaulę komandos draugams atlikdamas perdavimą tuo metu, kai atrodė, jog vienintelis teisingas sprendimas – mesti), o paskui išgyvena ilgas kančių akimirkas, kol sužino, ar kamuolys perskros tinklelį...

32 metų gynėjo taiklumas yra neblogas. Jis per pirmąjį ratą pataikė 44,4 proc. tolimų metimų. Vis dėlto A.Milaknio rezultatyvumo vidurkis ir šį sezoną nėra aukštas – 7,9 taško (praėjusį sezoną buvo 8 taškai), žaidimas ginantis ir toliau lieka silpnoji krepšininko vieta, o taiklūs tritaškiai neužtikrina komandos pergalių.

Eurolygos pirmajame rate 10 ar daugiau taškų A.Milaknis pelnė tik penkeriose rungtynėse. Ketverias iš šių rungtynių „Žalgiris“ pralaimėjo.

„Žalgiriui“ labai trūksta tikrojo P.Jankūno. Tokio, kuris nuramina komandos draugus, ištaiso jų klaideles ir sumaniais veiksmais erzina varžovus. Tokio, kuris prieš metus buvo išrinktas geriausiu gruodžio mėnesio Eurolygos krepšininku ir pateko į sezono geriausių Eurolygos krepšininkų antrąjį penketą.

Deja, šio sezono pirmojoje dalyje sirgaliai matė tik seno gero P.Jankūno šešėlį... Nors kauniečių kapitonas vasarą turėjo laiko ir pailsėti, ir apsigydyti senas žaizdas, būtent senos žaizdos, tai yra vis atsinaujinantys dubens skausmai, trukdo 34 metų puolėjui būti savimi.

Net kai galėjo žaisti, P.Jankūnas vengė kontaktų, nedrąsiai atakavo ir „Žalgirio“ žaidimo nesustiprino. Kauno komandos tryliktasis numeris per pirmąjį ratą žaidė 8 rungtynes, per jas įmesdavo 7,1 taško bei atkovodavo 3 kamuolius.

Jo vidurkiai yra žemiausi nuo 2004-2005 metų sezono, kai P.Jankūnas dar tik žengė pirmuosius žingsnius profesionalų krepšinyje (praėjusį sezoną jis pelnydavo 11,3 taško ir atkovodavo 4,9 kamuolio).

E.Ulanovui nėra palankus pasikeitęs komandos braižas. Jei metų pradžioje „Žalgiris“ į Eurolygos finalo ketvertą keliavo labiau laikydamasis puolimo schemų, tai šį sezoną, pasikeitus sudėčiai, krepšininkai priima daugiau spontaniškų sprendimų ir dažniau imasi asmeninės iniciatyvos.

26 metų puolėjas įpratęs žaisti pagal planą, o žaidžiant be tikslaus plano, jis sunkiai randa savo vietą. Juo labiau kad pernai firminiu tapusį E.Ulanovo žaidimą nusisukus nuo krepšio varžovai jau iššifravo ir šis ginklas nebėra pakankamai veiksmingas.

Kai nepavyksta įgyvendinti sumanymų puolant, rankos nusvyra ir ginantis. O per kai kurias rungtynes E.Ulanovui teko dengti varžovus, kurie jam buvo tiesiog per greiti.

Tiesa, E.Ulanovas nuostabiai žaidė per rungtynes su „Maccabi“ klubu, bet Eurolygos pirmajame rate šis mačas buvo viena retų išimčių. Kauno komandos puolėjas dvejas rungtynes baigė nepelnęs nė taško, o jo vidurkis yra 6,4 taško. Du praėjusius sezonus jis įmesdavo 7,7 ir 7,5 taško.

M.Kuzminsko rezultatyvumo vidurkis, palyginti su praėjusiu sezonu, smuktelėjo maždaug trečdaliu. Jei praėjusį sezoną „Olimpia“ puolėjas pelnydavo 10,9 taško, tai šį sezoną įmeta 7,1 taško.

Pastaraisiais mėnesiais kažkur dingo M.Kuzminskui anksčiau būdingas staigumas. 29 metų krepšininkas žaidžia gana pasyviai ir dažniausiai tiesiog lūkuriuoja kamuolio, o jį gavęs, komandos draugams nebeatiduoda ir bando mesti iš toli arba vidutinio nuotolio.

Puolėjo įgūdžiai nėra menki, todėl per kai kurias rungtynes jo rezultatyvumas būna neprastas (tiesa, sezono rekordas – tik 14 taškų), bet komandinis žaidimas dėl to nukenčia.

O M.Kuzminsko aikštėje praleidžiamą laiką (vid. 16,4 min.) neabejotinai trumpina ir gana vangi gynyba.

„Panathinaikos“ klube L.Lekavičius tapo aplinkybių įkaitu. Vadovaujant treneriui Xavierui Pascualiui, pagrindinis įžaidėjas Nikas Kalathis buvo beveik nekeičiamas ir beveik nepakeičiamas, o 24 metų lietuvis žaisdavo tik neilgas atkarpas. Per jas L.Lekavičius stengdavosi nuveikti kuo daugiau, bet neretai bandydavo apžioti per didelį kąsnį ir juo paspringdavo.

Antrasis Atėnų komandos įžaidėjas prisiklausė pagyrų po rungtynių su „Olympiakos“ klubu, į kurio krepšį įmetė 17 taškų. Tačiau tai Eurolygos pirmajame rate buvo vienas iš vos kelių ryškių L.Lekavičiaus blyksnių.

L.Lekavičius per 15 rungtynių pelnė 64 taškus (vid. 4,3). Jis net 44 taškus įmetė per trejas rungtynes su „Herbalife“, „Olympiakos“ ir CSKA. Per kitas 12 rungtynių lietuvis surinko 20 taškų.

Įdomu, kad per pirmąjį ratą L.Lekavičius pataikė visus 10 baudos metimų, taikliausiai tarp lietuvių (net taikliau negu A.Gudaitis) atakavo iš dviejų taškų zonos (66,7 proc.), bet įmetė tik 28,6 proc. tritaškių.

Antroji sezono pusė L.Lekavičiui gali būti visai kitokia. Kol kas sudėtinga nuspėti, kokį vaidmenį Lietuvos rinktinės krepšininkui paskirs naujasis „Panathinaikos“ treneris Rickas Pitino.

Rezultatyviausias praėjusio sezono LKL krepšininkas, perėjęs į gerokai stipresnę komandą, susidūrė su dideliais sunkumais. Sezono pradžioje L.Birutis tryško energija ir per pirmąsias rungtynes su „Baskonia“ pelnė 7 taškus.

Tačiau šis skaičius beveik visą pirmąjį ratą buvo didžiausias, o asmeninį rezultatyvumo rekordą „Žalgirio“ naujokas vienu tašku kilstelėjo tik per paskutines pirmojo rato rungtynes.

Beveik visą rudenį 21 metų vidurio puolėjas gaudavo nedaug progų parodyti, ką moka. Galbūt ir dėl to, kad geriau, nei tikėtasi, žaidė kitas vidurio puolėjas A.Kavaliauskas.

Nejausdamas trenerio pasitikėjimo, L.Birutis prarado pasitikėjimą savimi ir jam suteiktomis galimybėmis ne visai nepasinaudojo net tada, kai Kauno komandos priekinę liniją praretino traumos.

Aukščiausias žalgirietis per pirmąjį ratą pelnydavo tik 2,1 taško ir atkovodavo 0,8 kamuolio.

Kai lapkričio viduryje „Žalgirį“ praretino traumos, dvyliktuke atsirado viena, o paskui ir kita laisva vieta. Pirmoji laisva vieta atiteko 18-mečiui R.Jokubaičiui, kuris iš pradžių tik paskraidė po Europą, bet gruodžio viduryje sulaukė galimybės debiutuoti Eurolygoje. Kol kas jaunasis gynėjas žaidė trumpai, bet treneriui Š.Jasikevičiui turėjo patikti tai, kad naujokas neparodė nė menkiausių susikaustymo požymių ir aikštėje jautėsi visiškai ramiai, tarsi eilinėse NKL rungtynėse.

Pirmojo rato pabaigoje R.Jokubaitis žaidė 3 rungtynes ir per jas stabiliai pelnydavo po 2 taškus.

Nuo gruodžio vidurio į „Žalgirio“ dvyliktuką nuolat patekdavo ir kitas 18-metis Erikas Venskus. Jis Eurolygoje debiutavo per paskutines pirmojo rato rungtynes, žaidė beveik 3 min., bet taškų dar nepelnė.

Donatas Sabeckis

D.Sabeckio karjeros aprašyme atsirado graži eilutė, kurioje parašyta, kad jis žaidė Eurolygoje. Tačiau 26 metų gynėjas per 2 rungtynes aikštėje praleido vos 73 sek. ir nė karto nemetė į krepšį. Spalio pabaigoje atsitiko tai, kas turėjo atsitikti: „Žalgiris“ pripažino, kad D.Sabeckio jam nereikia ir paskolino krepšininką Liudvigsburgo „Riesen“ klubui.

Vis ilgėjant „Žalgirio“ traumuotų žaidėjų sąrašui, per paskutines pirmojo rato rungtynes į paraišką pirmą kartą pateko 19-metis Lukas Uleckas. Tačiau į aikštę jis dar nebuvo įleistas.

Prieš šį sezoną į „Baskonia“ pagrindinę komandą sugrąžintas T.Sedekerskis pirmajame rate nežaidė nė vienerių rungtynių. 20-metis puolėjas spalio pradžioje, dar prieš pirmąsias Eurolygos rungtynes, patyrė nugaros traumą.