Daugeliui netikėtai, bet užtikrintai praėjusį sezoną įsiveržęs į Eurolygos finalo ketverto varžybas, „Žalgiris“ lūkesčių kartelę neįtikėtinai užkėlė. Trečioji vieta pajėgiausiame Europos klubų turnyre – didžiausias Kauno komandos laimėjimas šiame amžiuje.
„Bet noriu tikėti, kad tai buvo ne aukščiausias taškas, – šypteli „Žalgirio“ sporto direktorius 38 metų Robertas Javtokas. – Net ir praėjusį sezoną nedaug trūko, kad būtume dar aukščiau.“
Neseniai jis pats dar žaidė krepšinį, kol po 2016-2017 metų sezono traumų nualintas kūnas privertė sustoti. Prakaitu permirkusį sportinį kostiumą ir „Žalgirio“ drabužinę, kurioje pirmiausia nusėda visi komandos išgyvenimai, R.Javtokas iškeitė į oficialų švarką ir sporto direktoriaus kabinetą, kuriame dažniausiai sėdi vienas.
Jis žaidė „Žalgiryje“ šešis sezonus. Žaidė ir su Šarūnu Jasikevičiumi, kuris savo krepšininko karjerą 2014 metais irgi baigė „Žalgiryje“. Kaip ir krepšinio aikštėje, kur įžaidėjo ir vidurio puolėjo duetas gali tapti mirtinu ginklu žaidžiant derinį dviese prieš du, taip ir klubo štabe jie randa bendrą kalbą.
„Visi randame. Visų „Žalgirio“ žmonių ryšys yra labai tvirtas“, – patikino R.Javtokas.
Spalio 12 dieną Kaune naują Eurolygos sezoną „Žalgiris“ pradės su Vitorijos „Baskonia“ (Ispanija). Iki pavasario, kai prasidės jau išlikimo kovos, laukia brūzgynais apaugęs kelias. Tačiau jo pradžioje nei R.Javtokas, nei visa komanda kliūčių nesibaimina.
– Neišskirtinė sudėtis, palyginti nedidelis biudžetas, bet įspūdingai žaidžianti „Žalgirio“ komanda praėjusį sezoną pateko į Eurolygos finalo ketverto varžybas ir užėmė trečiąją vietą. Daugeliui atrodo, kad „Žalgiriui“ šis laimėjimas yra lubos. Ar įmanoma jas pramušti? – paklausiau R.Javtoko.
– Visi apie tai svajoja. Nedaug trūko, kad būtume žaidę ir finale. Trečioji vieta – puikus rezultatas, bet, kai emocijos nuslūgo, visi pagalvojo: o gal galėjome būti ir dar aukščiau?
Gal mums pristigo vieno žaidėjo, gal – pinigų. Šį sezoną biudžetas kiek padidėjo, jei vertintume logiškai, gal tas padidėjimas bus reikšmingas. Tikiu, kad pernykštis laimėjimas nebuvo lubos.
– „Žalgirio“ biudžetas šį sezoną bus 10,7 mln. eurų – vienas mažiausių Eurolygoje. Ar tiek pakanka suburti kasmet finalo ketverto varžybose kovojančią komandą?
– Kai kuriems klubams nepakanka ir 20 ar 30 milijonų. Tai – subjektyvu. Yra daug niuansų, ne tik pinigai: turi pataikyti išsirinkti gerus žaidėjus, išvengti traumų.
Gal ir norėtųsi daugiau pinigų, bet „Žalgiryje“ turime kitų svarbių dalykų. Klube atmosfera puiki – ir biure, ir žaidėjai užsivedę. Mane tai „veža“ labiau nei 20 milijonų klubo kasoje.
Lietuvoje 10 milijonų yra dideli pinigai. Būtų neblogai, jei kas primestų dar du milijonus, bet ir su dabartiniu biudžetu Eurolygoje galime nuveikti ką nors svarbaus.
– Esate „Žalgirio“ sporto direktorius ir jūsų pareigos tiesiogiai susijusios su komandos komplektavimu. Bet ir treneris Š.Jasikevičius, ir klubo vadovas Paulius Motiejūnas komandai burti taip pat skiria didelį dėmesį. Kieno žodis lemiamas, jei nuomonės išsiskiria?
– Šaro, nes jam reikia suvaldyti komandą. Mes daugiau įliejame lietuvius, atvedame jaunimą. Kai turi Šarūną, šioje srityje lengva dirbti, nes jis žino, ko tiksliai nori. Tad mūsų svarbiausias darbas – sutarti su tais žaidėjais, „išmušti“ jų kainas, apie juos daugiau sužinoti.
Š.Jasikevičius nuolat viskuo domisi. Net per atostogas mūsų telefonai netyla. Skambina Šaras ir sako: „Žiūrėjau tą, žiūrėjau aną.“ Šarūnas turi savo viziją ir renkasi žaidėjus.
– Ar Š.Jasikevičius neatitrūksta nuo realybės, siūlydamas žaidėjus, kurių neturite finansinių galimybių įsigyti?
– „Žalgiryje“ visi supranta, kas esame, ką darome, dėl ko tai darome. Mums lengva bendrauti. Tikrai nesvarstome, kaip įsigyti Kyle'ą Hinesą ar Sergio Llullą. Žinome, kiek pinigų turime ir ką galime prisikviesti, visi skaičiuoja, kaip „tilpti“ į tuos pinigus.
„Žalgirio“ privalumas – gera organizacija, geros kelionių sąlygos, nes skraidome užsakomuoju lėktuvu. Kai kuriuos brangesnius žaidėjus tai žavi.
Agentai mums siunčia sąrašus su laisvais krepšininkais, tuos sąrašus peržiūri Šaras, kai kuriuos žaidėjus pasiūlome ir mes. Bet šiaip Š.Jasikevičius pats žino, ko nori.
– Į ką pirmiausia atkreipiate dėmesį? Kokios žaidėjų savybės svarbiausios?
– Pirmiausia mėginame sužinoti apie žaidėją viską, kas įmanoma: kaip jis dirba, ar pritaps prie komandos, ar nebus rakštis. Mums svarbiausia, kad naujas krepšininkas nesugadintų to, ką turime, o ne tik, kad padėtų.
Šaras peržiūri ne vieną įrašą ir mato žaidėjo fizines galimybes, be to, žino, ko gali išsireikalauti.
Mums jau įdomi krepšininko užklasinė veikla: ką jis veikia laisvalaikiu, ar ilsisi, ar atvyksta su šeima, ar netingi dirbti, ar negadina atmosferos. Turi tai žinoti, kad suburtum darnią komandą. Pasitaiko, kad neigiami atsiliepimai nulemia sprendimą nekviesti žaidėjo. Bet neapsiribojame viena nuomone, nes yra buvę, kad vieno žmogaus žodžiai nepasitvirtino. Tad informaciją apie žaidėją renkame kruopščiai.
Laisvų žaidėjų – šimtai. Pasakai agentams, kad ieškome, pavyzdžiui, įžaidėjo ir gauni sąrašą su pusšimčiu pavardžių. Iš to sąrašo atrenkame gal dešimt ir dėliojame mozaiką: tas – toks, tas negali daryti to, anas geriau pataiko, dar kito neįpirksime, kuriam nors netinka mūsų sąlygos. Iš tų dešimties lieka vienas, o ir tas vienas nenori į „Žalgirį“. Tada sudarinėji naują sąrašą (šypsosi).
– Kai kurios Lietuvos komandos žaidėjus kviečia atsižvelgdamos į tai, ką turi „Žalgiris“. Ar burdami komandą žiūrite tik į Eurolygą, ar vis dėlto užmetate akį ir į LKL?
– Nestebime kitų LKL komandų komplektacijos, nes būtų juokinga, jei burdami komandą galvotume, kaip laimėti Lietuvos čempionatą. Didžiausi mūsų siekiai yra Eurolygoje ir jei ten seksis, neabejoju, seksis ir Lietuvoje.
– Thomas Walkupas, Nate'as Woltersas, Marius Grigonis, į komandą po sezono pertraukos grįžęs Leo Westermannas, Donatas Sabeckis, Laurynas Birutis, Rokas Jokubaitis. Kurį „Žalgirio“ naujoką, sezonui neįsibėgėjus, vertintumėte kaip vertingiausią pirkinį?
– Visi vertingi, visų laukėme, visų norėjome. Jau praėjusį sezoną labai norėjau, kad M.Grigonis grįžtų į „Žalgirį“ (2009-2013 m. šis gynėjas buvo komandos dubleris. – aut.), labai laukiau, kol į „Žalgirį“ ateis L.Birutis. Nevertiname žaidėjų pagal jų atlyginimą – visi mums svarbūs.
Labai džiaugiamės, kad liko Brandonas Daviesas. Jis neįtikėtinai patobulėjo ir dabar yra kertinis komandos žaidėjas. Žiūriu į jį ir mėgaujuosi kaip jis juda, koks laisvas aikštėje jaučiasi.
Neįtikėtinai džiaugiuosi, kad į komandą grįžo Leo, nes jis buvo labai didelė jėga drabužinėje. Jis visus riša ir turi aukštą žaidėjo intelektą. Traumos pristabdė jo karjeros šuolį ir jis grįžo pas mus. Man tai labai smagu.
– Bet privertėte L.Westermanną pasinervinti, nes jis pats prisipažino nebesitikėjęs sulaukti „Žalgirio“ kvietimo.
– Mums svarbios žmogaus asmeninės savybės, bet, turiu pripažinti, kad mąstome ir apie tai, kiek rizikuojame. Leo turėjo traumų. Mūsų biudžetas ne toks, kad, jei kas nutiks – tpfu, tpfu, tpfu (beldžia į stalą) – galėtume laisvai nusipirkti kitą žaidėją.
Nesame Maskvos CSKA. Jei jau perkame žaidėją, tai ilgam. Tikiuosi, kad pasirinkome teisingai. Leo komandą labai sustiprino kaip žmogus. Kai pasieks geriausią sportinę formą, neabejoju, kad bus svarbus ramstis ir aikštėje.
– Ar pasitaikė, kad, buriant šio sezono komandą, graužėte nagus, kad turite per mažai pinigų geidžiamam krepšininkui įsigyti?
– Ne. Yra žaidėjų, kuriuos paimtume, jei turėtume daugiau. Mes pasiūlome savo kainą, jei žaidėjas nesutinka, ieškome kito.
Buvo žaidėjų, kuriuos buvome nusižiūrėję NBA, bet abejočiau, kad jie ateitų pas mus. Turėtume didelį biudžetą, pasiūlytume daug pinigų ir jie tikrai ateitų. Bet neturime.
Ar apmaudu? Ne, jie ten turi geresnį kontraktą. Keli žaidėjai iš mūsų išėjo dėl geresnio pasiūlymo, bet nesakyčiau, kad be jų negalime išgyventi.
– Ar buvo žaidėjų, kurie į „Žalgirį“ atėjo dėl jūsų asmeninių ryšių?
– Manau, kad tarp įžaidėjų yra paplitusi Šaro epidemija – visi ja užsikrėtę, visi jį myli, visi žino, kad jis geras treneris ir bus dar geresnis. Dirbti su Šaru nelengva. Jei kas nors galvoja, kad dirbs su Š.Jasikevičiumi ir taps neįtikėtinas įžaidėjas, gali apsigauti.
Pirmiausia dėl to, kad Šarūnas – labai reiklus ir pabrėžia net smulkiausias detales. Pasitaiko, kad žaidėjai užsiblokuoja, nes jiems reikia atlaikyti nemenką spaudimą. Juk ne paslaptis, kad Šaras dažnai pakelia balsą. Silpnesnių nervų žaidėjai to gali ir neatlaikyti.
Bet manau, kad daug žaidėjų į „Žalgirį“ ateina pirmiausiai dėl trenerio. Kitas svarbus dalykas – atmosfera. Tie, kurie žaidė Eurolygoje ir buvo „Žalgirio“ arenoje, žino, kad atvyksta į šalį, kurioje visi mėgsta ir supranta krepšinį.
Trečia, visi žino, kad mes ir užsakomaisiais reisais skraidome, ir mūsų salė nauja, ir drabužinės. Ta visuma kartais „nurašo“ nuo jų algų 50 ar 100 tūkstančių eurų ir jie pasirenka mus.
– 2016-2017 metų sezoną „Žalgiryje“ su jumis žaidęs L.Westermanas, grįžęs į Kauną sakė: „Žinau Š,Jasikevičiaus reikalavimus, o jis turi itin sudėtingą žaidimo sistemą.“ Kokia tai sistema?
– Šaro sistema. Kaip jis visada pabrėžia: „Svarbiausia – smulkios detalės.“ Jei Šaras pasako, žaidėjai privalo vykdyti net menkiausią nurodymą. Š.Jasikevičius visada pabrėžia, kad krepšinis susideda iš smulkių detalių ir smulkmeniškai jų reikalauja.
Negaliu kalbėti apie kokią nors Š.Jasikevičiaus žaidimo sistemą, kad, pavyzdžiui, leidžia varžovus „į galą“ ar dvigubina gynybą. Šaras nuolat tobulėja ir keičiasi kaip treneris, todėl nėra nubrėžęs aiškios ribos, kad mano sistema būtent tokia, o ne kitokia.
– Kai kalbėjomės 2014 m. vasarą ir jūs dar buvote „Žalgirio“ žaidėjas, o Š.Jasikevičius po to sezono baigė karjerą ir tapo tuomečio trenerio Gintaro Krapiko asistentu, paklaustas, ar Šarūnas sugeba išaiškinti, ko tikisi ir reikalauja iš komandos, sakėte: „Blogiausia, kad dažniausiai savo argumentus Šaras pateikia kone pykčio forma. Ne kaip treneris, o pakeltu balsu. Ne visi žaidėjai į tai geba nereaguoti.“ Ar tapęs treneriu Š.Jasikevičius kalba ramiau?
– Ne. Jis – tikras žmogus: kaip galvoja, taip ir sako. Jei jis nori išsirėkti ant ko nors, tai ir išsirėkia.
Šaras sako tiesiai, o ne bando pasakyti gražiai. Ne visi ir gauna pylos nuo Š.Jasikevičiaus. Tie, kurie atlieka savo darbą ir nedaro kvailų klaidų, jam neužkliūva. Velnių dažniausiai gauna naujokai, kurie dar nesuvokia Šarūno sistemos ir reikalavimų.
Šaras nori, kad kiekviena detalė būtų pabrėžta ir jei jis ją akcentavo dešimt kartų, tai ne be reikalo.
– Ar visada Š.Jasikevičius reikalauja tik paklusti? Juk jis pats, būdamas įžaidėjas, ne visada laikydavosi trenerių nurodymų.
– Šarui patinka, kai laikomasi jo plano, bet jis visada už tai, kad komandą valdytų įžaidėjas. Leo krepšinio intelektas toks, kad jis tikrai gali tą komandą valdyti, jei Šaras išvaromas iš aikštės (šypsosi). Š.Jasikevičius pasirenka būtent tokius žaidėjus, kurie gali komandą valdyti, bet šiaip jis pats brėžia rėmus ir nenori, kad būtų išeita už ribų.
– Kieno nuopelnas, kad Š.Jasikevičius liko Kaune?
– Jo paties. Mes jam pasiūlėme sąlygas ir manau, kad jos nėra prastos. Mes žinome, kas yra Šaras, žinome, kad jį praradę, turėtume dirbti šiek tiek kitaip. Manau, kad Š.Jasikevičius neabejingas Kaunui ir „Žalgiriui“. Tai irgi prisidėjo prie jo sprendimo likti.
