Tuo metu apdovanojimai buvo įteikiami tik žaidėjams, o treneriai ir pagalbininkai tenkinosi moraliniu pasitenkinimu. Tad garsusis A.Gomelskis, negavęs apdovanojimo iš organizatorių, nutarė jį užsisakyti per Tarptautinį olimpinį komitetą. Kodėl SSRS rinktinės strategas Pietų Korėjoje dėkojo ne SSRS vadovybei ar Komunistų partijai, o NBA?
Savo atsiminimuose ir išleistoje knygoje „Geriausia XX amžiaus komanda“ jos rengėjas Vasilijus Avramenka teigė, kad būtent NBA klubo „Atlanta Hawks“ pirmasis istorijoje turnė po SSRS padėjo sovietų rinktinei suprasti JAV krepšinį ir pasirengti lemiamoms kovoms.
Į SSRS „Hawks“ komanda 1988-ųjų vasarą atvyko su savo žvaigžde Dominique'u Wilkinsu priešakyje.
Parodomojo turo po Sovietų Sąjungą metu „Hawks“ sužaidė trejas rungtynes.
Ir visas jas – su Seulo olimpiadai besirengiančia Sovietų Sąjungos rinktine, kurios gretose buvo ir beveik visi geriausi tuometiniai Lietuvos krepšininkai – Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius bei Rimas Kurtinaitis.
Žaisti negalėjo tik Arvydas Sabonis, kuris sveiko po Achilo sausgyslės traumos, o Lietuvos sporto valdininkai jokiais būdais nenorėjo jo leisti atstovauti SSRS ekipai.
Pagal tvarkaraštį vienerios rungtynės vyko Gruzijos sostinėje Tbilisyje, kitos – Vilniuje ir trečiosios – SSRS širdyje Maskvoje.
D.Wilkinso kelionė iš JAV į Sovietų Sąjungą buvo tikrai neįtikėtina. Dėl šeimyninių priežasčių jis praleido pirmąjį mačą Tbilisyje ir atskrido į Maskvą, kad persėstų į lėtuvą, skrendantį į Vilnių.
Nors jis tikėjosi, jog Maskvoje bus sutiktas ir pasodintas į lėktuvą bei po valandos bus Vilniuje, viskas įvyko „kaip visada sovietiškai“ – rusai tiesiog užmiršo pasitikti „Hawks“ krepšininką. O NBA klubo atstovai jo laukė Lietuvos sostinėje.
NBA žvaigždė 12 valandų sėdėjo Maskvos Šeremetjevo oro uoste ir laukė reiso į Vilnių. Ir niekas prie jo nepriėjo, o neturėdamas rublių D.Wilkinsas visiškai nieko nevalgė.
„Tai ką ten valgyti? Jų bufetuose ir virtuvėse viskas atrodė baisiai. Tas maistas labiau buvo panašus į radioaktyvias atliekas“, – teigė NBA krepšininkas.
„12 valandų sėdėjau be visiškai jokio krepšinio atstovo ir absoliučiai be jokio pažįstamo žmogaus. Na, aš tiesiog ten sėdėjau 12 valandų, bet buvo visai smagu – žvalgiausi į kariškius su automatais, paauglius, kurie su nuostaba žiūrėjo į mane. Laikas bėgo, aš sėdėjau ir žiūrėjau. Buvo juokinga. O tada jau ir pasakė, kad yra skrydis į Vilnių “, – juokėsi D. Wilkinsas.
Pirmasis mačas, kuriame Atlantos ekipa vertėsi be D. Wilkinso, vyko Gruzijos sostinėje Tbilisyje, o Mike'o Fratello vadovaujama ekipa laimėjo jį vos vienu tašku – 85:84.
NBA krepšininkai su siaubu prisiminė treniruočių stovyklą Suchumyje ir Tbilisyje – tiek maistas, tiek ir aptarnavimas buvo ne itin aukštumoje.
Kaip pasakojo „Hawks“ klubo strategas M.Fratello, kelionėje po SSRS teko valgyti tik aiškius ir suprantamus dalykus – pomidorus ir agurkus. Tačiau siūlomas pagardas – grietinė, buvo kažkokia klampi, sukritusi gumulėliais, tad žaidėjai jos net nelietė. Kaip ir daugelių kitų maisto produktų.
Tačiau Vilnius „Hawks“ krepšininkams paliko geriausią įspūdį.
„Ten buvo pati geriausia atmosfera. Žmonių buvo pilna, sirgaliai palaikė abi komandas. Ir valgis padorus. Net mararonai buvo prieš rungtynes“, – apie dvikovą sostinės Koncertų ir sporto rūmuose pasakojo tuometis Atlantos žaidėjas S. Cunnighamas.
Rungtynės Lietuvoje tapo 26 taškus pelniusio Valdemaro Chomičiaus benefisu, tačiau jo indėlio pergalei nepakako.
Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi lygiosiomis – 92:92 ir JAV spauda tikino, kad mačas baigėsi visišku skandalu.
SSRS rinktinės treneris A.Gomelskis pageidavo, kad akistata taip ir pasibaigtų, tačiau amerikiečiai „tiesiog išprotėjo“. Kitą vertus, SSRS ekipa iškart nuėjo į persirengimo kambarį ir jau buvo pradėjusi praustis.
„M.Fratello ir vienas iš NBA teisėjų, kuris lydėjo komandą, taip aiškiai ir garsiai priekaištavo varžybų rengėjams, kad vertėjo nereikėjo – keiksmažodžiai liejosi laisvai ir visi suprato, kad reikia žaisti toliau. Mūsų komanda buvo paprašyta sugrįžti į aikštę“, – rašė V.Avramenka.
Po atkaklios kovos NBA klubas iškovojo pergalę 110:105, o mačą savo įspūdingu dėjimu vainikavo D. Wilkinsas.
„Taip ir nesuprantu, kodėl jums netiko lygiosios. Visos pusės būtų patenkintos“, – po pralaimėjimo amerikiečių klausė A.Gomelskis.
Trečioji, paskutinė „Hawks“ ir Sovietų Sąjungos rinktinės dvikova vyko pačioje Rusijos širdyje, Maskvoje.
Itin rezultatyviose rungtynėse A. Gomelskio auklėtiniams pavyko aplaužyti sparnus „vanagams“ – sovietų rinktinė iškovojo pergalę 132:123, o pergalės kalviais tapo trys žaidėjai.
Nesustabdomai šeimininkų gretose žaidė 35 taškus surinkęs Aleksandras Volkovas, Sergejus Tarakanovas – 29 taškus ir 23 taškus pridėjęs Šarūnas Marčiulionis.
Po šių rungtynių SSRS rinktinė „užsidarė“ prie Maskvos esančiame Svetlogorsko sporto centre, įkalbėjo į rinktinę sugrįžti traumą besigydantį A.Sabonį ir Seule iškovojo olimpinį auksą.
