Įvairovės netrūksta – su oranžiniu kamuoliu rankose užaugę moksleiviai nuo rudens krims informacinių technologijų (IT), inžinerijos, žurnalistikos, teisės, automechanikos, kulinarijos mokslus.
Nemaža dalis jų planuoja ir toliau palaikyti artimą ryšį su krepšiniu – atstovauti universiteto, miesto komandoms, apžvelgti krepšinio pasaulio naujienas ir reiškinius iš sporto žurnalisto varpinės.
Bene toliausiai geografine prasme veda Nicolo Mezzarobbos keliai. SKM aukštaūgis išvyksta į Prancūziją ir rungtyniaus ketvirtoje pagal pajėgumą šios šalies krepšinio lygoje.
„Džiaugiamės dėl visų SKM auklėtinių, kurie jau eina pasirinktu gyvenimo keliu ar dar tik jo ieško. Svarbiausia – nenustoti ieškoti ir atrasti, kokia veikla teikia daugiausiai malonumo. Tuomet darbas bus ne kančia, o kasdienis džiaugsmas. Tikime, kad krepšinio aikštėse įgyta drausmė, disciplina ir tikslo siekis padės jums siekti aukštumų ir kitose gyvenimo srityse“, – auklėtinių sėkme džiaugėsi SKM direktorius Justas Jankauskas.
Rokas Barškėtis: „Turiu galimybė rinktis tarp Vilniaus (VU) ir Leeds universiteto, tačiau tikriausiai pasirinksiu studijas užsienyje, kur studijuosiu kompiuterių mokslą ir dirbtinį intelektą (angl. Computer Science & Artificial Intelligence). Ten mokslai prasideda šiek tiek vėliau – nuo spalio 1 d. Dirbtinis intelektas žavi jau seniai, o ir programuoti man visada patiko. Taip pat tai – sparčiai augantis ir perspektyvus dalykas, tad tai tik sustiprina susidomėjimą. Studijos užsienyje šiek tiek baugina, tačiau, manau, pats laikas išlipti iš komforto zonos ir pamatyti pasaulį.“
Žygimantas Sideravičius: „Stojau į programavimą, nes nuo vaikystės domino ne tik krepšinis, bet ir įvairios technologijos. Informacinių sistemų inžineriją pasirinkau tam, kad galėčiau gauti žinių, kurios padėtų tapti ekspertu šioje srityje. Be to, tai labai nauja programa, todėl ji ir patraukė mano akį. Stojimų rezultatų laukiau iki 02 val. nakties ir pamatęs, jog gavau kvietimą studijuoti, tikrai džiaugiausi, nes tai vainikavo mano 12-likos metų darbą mokykloje. Nuo rudens pradėsiu koncentruotis į naują mokslų kelionę, taip pat tikiuosi žaisti krepšinį ir padėti VU komandai.“
Vykintas Banevičius: „Nuo rugsėjo pradėsiu studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Kai kurių dalykų egzaminai buvo tikras iššūkis, bet visgi tam mokiausi 12 metų ir galiu pasakyti, kad rezultatais nesu nusivylęs ir esu patenkintas tuo, kur atsidūriau. Pasirinkau informacines sistemas nes mane nuo mažens traukė tos kompiuterinės technologijos. Pradėjęs mokytis gimnazijoje dar labiau jas analizavau – paprasčiausiai užsikabinau ir tikrai nesigailiu. Žinoma, tai dar labai toli, bet, manau, kad ateityje norėčiau dirbti informacinių sistemų ar duomenų bazių analitiku.“
Lukas Sidaravičius: „Baigęs 10 klasių nusprendžiau tęsti mokslus profesinėje mokykloje. Rugsėjį pradėsiu trečiąjį – paskutinį – kursą. Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje (VAVM) mokausi automechaniko profesijos. Pagrindinis tikslas – nuo rugsėjo įsisavinti kuo daugiau žinių susijusiu su mano specialybe ir sėkmingai baigti mokslus. Ateityje, galbūt, bandysiu stoti į VGTU ir tobulinti žinias.“
Erikas Petrikas: „Rinkausi tarp dviejų studijų programų VU – anglų filologijos bei žurnalistikos, tačiau, kai labiau įsigilinau į abi programas, man labiau patiko žurnalistika, todėl ir pasirinkau ją. Apie pačią programą pradėjau domėtis prieš egzaminus. Pradėjau ieškoti atsiliepimų, rašiau įvairiems studentams, kurie studijuoja šią profesiją. Taip pat klausiau įvairių radijo laidų, skaičiau daug straipsnių ir tai lėmė, kad pats noriu išmokti, sužinoti ir pradėti savo kelią žurnalistikoje. Dabar, kai įstojau, jausmas labai geras, labai laukiu studijų pradžios ir noriu tobulėti ne tik kaip žurnalistas, bet ir kaip žmogus. Su kai kuriais kursiokais jau susipažinau per socialinę erdvę, kuratorės labai draugiškos, įdomios. Man labai patiko kuratorių, kursiokų bendravimas. Kita vertus, gal tai ir neturėtų stebint, nes tai žurnalistika, bet vis tiek likau nustebintas žmonių šiltumu, draugiškumu. Reikia išbandyti tiek radiją, tiek straipsnių rašymą, tiek televiziją. Kol kas linkstu labiau prie sporto žurnalistikos, nes pats esu baigęs SKM ir mane vis dar žavi didysis sportas – krepšinis.“
Nicolas Mezzarobba: „Išvykstu į Prancūziją, kur mokysiuosi kulinarijos ir žaisiu krepšinį. Autun miestelyje yra 15 tūkstančių gyventojų, o krepšinio klubas varžosi 4-oje Prancūzijos lygoje ir yra traktuojamas kaip pusiau profesionalus. Mokslai Prancūzijoje truks 3 metus, tačiau daugiau stengiuosi treniruotis, nes tikslas yra žaisti krepšinyje aukštesniame lygyje. Klubo prezidentas mane pastebėjo, pamatė, kad galiu žaisti šiame lygyje ir pasiūlyti prisijungti prie komandos. Jis taip pat pasirūpino mano mokslais bei apgyvendinimu. Į šią šalį norėjau jau seniai, nes visiškai laisvai kalbu prancūziškai, o šalies virtuvė taip pat yra žinoma visame pasaulyje.“
