Kitą sezoną Jungtinėje lygoje rungtyniaus Zelionos Guros „Stelmet“ klubas, šias pirmenybes pasirinkęs vietoj FIBA Čempionų lygos.
Prieš tai Jungtinėje lygoje jau yra žaidusios Gdynės „Asseco Prokom“ bei Zgoželeco „Turow“ komandos.
Nors Jungtinės lygos vadovai tiek „Stelmet“, tiek kitoms Lenkijos ekipoms kvietimus siuntė toli gražu ne pirmus metus, teigiamo atsakymo sulaukė tik šįmet.
Kodėl?
„Gali būti įvairiausių motyvų, – lrytas.lt pasakojo Lenkijos krepšinį puikiai pažįstantis treneris Mindaugas Budzinauskas. – Be abejo, vienas jų – aukštas Jungtinės lygos lygis. Tai yra viena stipriausių lygų Europoje.
Klubų sprendimus taip pat lemia finansai. Matyt, „Stelmet“ pasiskaičiavo, kad Jungtinėje lygoje dalyvauti labiau apsimoka, ten aukštesnis priešininkų pajėgumas“.
Pastarąją M.Budzinausko mintį tarsi patvirtina ir „Stelmet“ klubo savininko Janušo Jasinskio žodžiai, kuriuos jis parinko pranešimui apie naująjį komandos etapą Jungtinėje lygoje.
„Kadangi tapome Jungtinės lygos nariais, mūsų žaidėjai, miestas, regionas ir rėmėjai taps puikiai matomi Rusijos rinkai“, – kalbėjo J.Jasinskis.
Akivazdu, kad Lenkijos auditorijai Maskvos CSKA ar „Chimki“ viešnagės bus kur kas įdomesnės nei FIBA Čempionų lygos batalijos.
„Stelmet“ praėjusį sezoną Lenkijos lygoje liko ketvirta. Kadangi vietiniame čempionate jiems įprastai tenka sužaisti vos po vienerias rungtynes per savaitę, Jungtinė lyga užpildys tvarkaraštį.
„Lenkijos lyga tikrai lanksti, nors būna ir labai įtemptų periodų, ypač dabar, kai yra rinktinių langai.
Su savo komanda (Ščecino „King Wilki Morskie“, – red.) pernai net nedalyvaudami Europos turnyruose esame žaidę septynias rungtynes kas dvi ar tris dienas. Bet, žinoma, taip būna nedažnai“.
Jungtinėje lygoje praeityje yra žaidę Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Lietuvos ryto“ bei Klaipėdos „Neptūno“ klubai.
2013-ųjų vasarą ją dėl pernelyg įtempto tvarkaraščio pirmasis paliko „Žalgiris“, o vėliau, paaštrėjus geopolitinei situacijai bei Lietuvos krepšinio lygai pasirinkus keturių ratų sistemą, pasitraukė ir „Lietuvos rytas“ su „Neptūnu“.
Pastaraisiais metais apie permainas vis kalbantys Jungtinės lygos vadovai ne kartą užsiminė, jog su mielu noru vėl priimtu Lietuvos klubus.
„Lietuvoje yra daug pajėgių komandų, tačiau jos Jungtinėje lygoje nedalyvauja dėl priežasčių, nepriklausančių nuo mūsų“, – pernai sakė lygos vadovas Sergejus Ivanovas.
M.Budzinausko manymu, Lietuvos ekipoms išties vertėtų kada nors ateityje vėl pasvarstyti apie Jungtinę lygą.
„Galvoju, Lietuvos klubams būtų visai ne pro šalį žaisti Jungtinėje lygoje. Žinoma, žiūrint vien į sportinį principą ir neliečiant polinių dalykų“, – sakė treneris.
Šiuo metu Jungtinėje lygoje varžosi devyni Rusijos klubai (CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“, „Chimki“, Krasnodaro „Lokomotiv“, Saratovo „Avtodor“, Kazanės „Uniks“, Krasnojarsko „Jenisej“, Permės „Parma“, Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“), po vieną Baltarusijos (Minsko „Cmoki“), Kazachstano („Astana“), Latvijos (Rygos VEF), Estijos (Talino „Kalev“) ir Lenkijos ekipą.
Realu, kad po praėjusio sezono veiklą nutraukus merdėjusiai Baltijos krepšinio lygai (BBL), estų bei latvių susidomėjimas Jungtine lyga išaugs dar labiau.
„Manau, tai realu. Paskutiniai keleri BBL egzistavimo metai nebuvo labai pavykę, buvo neaišku, kas ten vyksta ir dėl ko žaidžiama, o Jungtinėje lygoje organizacijos ir klubų lygis tikrai aukštas“, – teigė M.Budzinauskas.
