Birželio 1-ąją Seimo priimtas alkoholio kontrolės įstatymas be daugelio kitų apribojimų visiškai uždraudė ir alkoholinių gėrimų reklamą sporto salėse ir arenose rungtynių metu.
Nors prieš įstatymo svarstymą į Seimo narius vieningu prašymu kreipėsi ne tik LKL, bet ir Kauno „Žalgirio“ bei Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubai, tačiau jie nebuvo išgirsti.
Kvietimo į vieną iš sveikatos reikalų komiteto posėdžių sulaukę klubų atstovai bei LKL prezidentas Remigijus Milašius perpildytoje salėje net nesulaukė progos įsiterpti ir išsakyti savo nuomonės.
„Visi, kas norėjo, galėjo dalyvauti diskusijose, bet Seimo nariai priėmė savo sprendimą. Valstybė vertina visumą, kuri nėra tik krepšinio ar alkoholio gamintojų interesai.
Įstatymas interesus pakankamai gerai subalansuoja“, – tame problemos neįžvelgė Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Valstietė“ ilgai nedvejojo ir paklausta, ar naujasis reklamos apribojimas skaudžiai atsilieps krepšinio klubams.
„Ne. Tam tikri apribojimai yra, bet sakyti, kad tai sužlugdys krepšinį, negalima“, – tvirtino ji.
Tokios nuomonės laikėsi ir į įstatymo projektą tvirtai įsikibusių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, ne kartą užsiminęs, jog nors reklamos draudimas ir turės neigiamų pasekmių, tačiau yra absoliučiai būtinas.
Nepaisant to, kad tokiam sumanymui nepritarė opozicija, o „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis net pavadino absurdu, jokios pataisos priimtos nebuvo.
„Deja, man tenka atsiprašyti visų sporto mėgėjų“, – neseniai kalbėdamas su lrytas.lt atsiduso R.Žemaitaitis.
Mato vienintelę išeitį
Šiuo metu alkoholiu prekiaujančios įmonės remia net 7 iš 10 LKL klubų, kuriuose aludarių parama sudaro nuo kelių procentų, iki beveik ketvirtadalio biudžeto.
Vertinant konkrečiais skaičiais, Lietuvos klubai galimai neteks maždaug 1,5 mln. eurų rėmėjų lėšų.
Be alkoholio gamintojų pagalbos šiuo metu verčiasi tik Kėdainių „Nevėžis“, Alytaus „Dzūkija“ bei Pasvalio „Pieno žvaigždės“.
Kitų metų pradžioje įsigaliojus draudimui, klubai alkoholinių gėrimų prekės ženklų negalės demonstruoti nei ant žaidėjų marškinėlių, nei ant arenos parketo, kaip buvo daroma iki šiol.
Valstybinės Tabako ir alkoholio kontrolės vyriausiasis specialistas Jurgis Kazlauskas patikino, jog vienintele išeitimi iš keblios situacijos lieka perėjimas į tų pačių gamintojų nealkoholinių gėrimų reklamą.
„Arenos nepatenka į jokias išimtis, todėl viskas susives į nealkoholinio alaus reklamą. Bet ji turėtų būti visiškai aiški.
Konkretūs prekės ženklai neturėtų būti registruojami alkoholinių gėrimų klasėje. Jei bus registruoti visiškai atskiri prekės ženklai, tokia reklama bus leidžiama“, – aiškino J.Kazlauskas.
„Leidžiamas prekės ženklas iš principo turės skirtis nuo alkoholinio prekės ženklo – vidutiniam vartotojui turi būti aišku, kad reklamuojamas būtent ne alkoholis“, – pridūrė specialistas.
Tai reiškia, jog bet kokia vizualinė reklama negalės įtraukti vartotojams gerai žinomų prekės ženklų logotipų.
Didžiausius LKL klubus – „Lietuvos rytą“, „Žalgirį“ bei „Neptūną“ remiančios UAB „Švyturys-Utenos alus“ komunikacijos direktorius Dainius Smailys tikino, jog įstatymo priėmimas smarkiai pakeis nusistovėjusį bendradarbiavimą.
„Dar neesame priėmę konkrečių spendimų, bet pagal naują įstatymą, į ateitį galima žvelgti tik viena kryptimi. Rėmimas yra smarkiai apribojimas.
Kai uždraudžiama bet kokia reklama, išskyrus ženklą prekybos vietoje, negalima niekaip asocijuotis su remiama komanda“, – teigė jis.
D.Smailys neslėpė, jog dabar aludarių pinigai krepšinio klubams labiau primins ne rėmimą, o labdarą.
„Faktas, kad rėmimas tampa labiau simbolinis ir skirtas prisidėti prie sportinių pergalių. Tačiau jis nebetenka didelės rinkodaros reikšmės. Atitinkamai keisis ir klubams skiriamos sumos.
Iš esmės, netekus rinkodaros galimybių, mums rėmimas darosi labiau labdara, o ne investicija“, – kalbėjo bendrovės komunikacijos direktorius.
Alternatyva negelbės?
Nors aludariai visiškai nenutrauks paramos krepšinio klubams, tačiau perėjimas į nealkoholinių gėrimų klasėse registruotų prekės ženklų reklamą jų neguodžia.
Anot D.Smailio, Lietuvoje tokių produktų rinka tebėra gana nedidelė ir negali atstoti iš pagrindinio prekės ženklo reklamos gaunamų pajamų.
„Nealkoholinis alus, kad būtų galima jį reklamuoti, privalės neturėti absoliučiai nieko bendro su alkoholio produktu. Nebeliks nei „Švyturio“, nei „Utenos“ prekės ženklų. Mūsų atveju jis keisis į „GO“ produktus.
Bet reikia įvertinti, kad nealkoholinis alus Lietuvoje užima labai mažą rinkos dalį ir jo galimi biudžetai yra pakankamai maži. Iš tos pusės didelių pinigų galime nelaukti.
Juk, tarkim, negali už milijoną eurų reklamuoti nealkoholinio alaus, kurį parduodi geriausiu atveju už 100 tūkstančių“, – kalbėjo jis.
Visgi aktyvi įstatymo šalininkė A.Širinskienė teigė nė kiek neabejojanti, kad gamintojai reklamuodami nealkoholinius gėrimus liks nenuskriausti.
„Kompanijos galės remti klubus naudodamos giros ar nealkoholinių gėrimų logotipus, todėl čia jokio absoliutaus draudimo nėra.
Prekės ženklo žinomumui, manau, to pakanka. Kompanijos šiuo būdu galės būti puikiai matomos“, – tvirtino Seimo narė.
Tuo tarpu „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas užtikrino, jog priėmus naująjį įstatymą, net atsižvelgiant į siūlomas alternatyvas, biudžeto mažėjimas tampa neišvengiamas.
„Baiminomės to. Alkoholio gamintojų skiriamos biudžeto dalies neįmanoma kompensuoti. Šių pinigų nesurinksi iš kažkur kitur, todėl logiškai vertinant, turės mažėti ir komandos biudžetas. Alternatyvų nėra“, – sakė P.Motiejūnas.
