Naujausia idėja: siekiama drastiškai – net milijonu eurų – patuštinti federacijos biudžetą, pinigų iš kurio nuolat reikia visoms grandims: pradedant vaikų krepšiniu ir baigiant Lietuvos vyrų rinktine.
Nesiryžę viešai siūlyti balandžio 23-iąją vykusios LKF konferencijos dalyviams spręsti dėl milžiniškos sumos skyrimo Krepšinio namų projektui, federacijos vadovai pasirinko suktą kelią – apeinant daugumą šalies krepšinio bendruomenės, kurios atstovai turi teisę balsuoti per konferenciją.
LKF generalinis sekretorius-direktorius Mindaugas Špokas vakar išsiuntinėjo laišką federacijos Vykdomojo komiteto (VK) nariams dėl balsavimo apklausos būdu raštu.
VK nariai, dalis kurių tiesiog lojalūs dabartinei LKF vadovybei, o dalis yra etatiniai LKF darbuotojai, pavaldūs prezidentui Arvydui Saboniui ir direktoriui M.Špokui – turi mikliai apsispręsti dėl LKF įnašo dalies į viešąją įstaigą „Krepšinio namai“ didinimo.
„Primename, kad Federacija bei Kauno miesto savivaldybė įsteigė viešąją įstaigą „Krepšinio namai“, kurios viena pagrindinių paskirčių bus vykdyti muziejaus veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė yra pasiruošusi didinti savo įnašo dalį, perduodant VšĮ pamatus ir kitą nematerialųjį turtą, kurio vertė 135 tūkst. 62 eurai, skirtą muziejaus „Krepšinio namų“ statybai bei veiklai, kviečiame balsuoti ir išreikšti pritarimą/nepritarimą didinti Federacijos įnašo dalį į VšĮ suma vienas milijonas eurų, kuri būtų įnešama dalimis per kelis etapus iki 2018 m. gruodžio 31 d.“
Balsavimo biuletenių LKF būstinėje laukiama iki birželio 14 d. 17 val. Milijono eurų klausimas – degantis, nors per VK posėdžius neretai ilgai diskutuojama net apie tai, kiek sportbačių porų pakaks kuriai nors rinktinei.
Kilnią idėją gaubia šešėlis
Iš pirmo žvilgsnio kilni Krepšinio namų idėja LKF vadovybės pastangomis kažkodėl visada buvo gaubiama paslapčių.
Ką siekė nuslėpti LKF vadovybė, sumaniusi viešajai įstaigai perleisti Kaune kylančių Krepšinio namų valdymą?
Šiemet balandžio 23-iąją vykusioje LKF konferencijoje delegatams buvo pateiktas federacijos viršūnėse subrandintas nutarimas: specialiai įkurtai viešajai įstaigai „Krepšinio namai“ perduoti būsimųjų Krepšinio namų valdymą.
Krepšinio namai Kauno Santakos parko pašonėje turėtų apimti krepšinio muziejų, renginių ir konferencijų sales, suvenyrų parduotuvę, kavinę su lauko terasa, kino salę, interaktyvias pramogas bei administracines patalpas.
Juose įsikurs ir LKF būstinė. Tačiau suplanuota, kad net pati Krepšinio federacija, savo pinigais vystanti šį projektą, irgi bus tik Krepšinio namų nuomininkė – už patalpų naudojimą mokės viešajai įstaigai „Krepšinio namai“.
Klausimų – daugiau nei atsakymų
Teigiama, kad objektui federacija skirs apie 2 mln. eurų, o kitą dalį – kol kas neįvardyti „potencialūs partneriai ir rėmėjai“.
Vienintelis nekomercinis šio projekto aspektas – Krepšinio muziejus. Ir tai sąlyginai – lankytojai juk turės pirkti bilietus.
O visa kita – grynai komercinis objektas puikioje Kauno vietoje, kurio valdytojai turėtų stabilias pajamas. Prestižinis verslo centras, vienintelis toks Lietuvoje, nes apgaubtas šventos krepšinio aureolės.
Ar gali būti taip, kad slapta sukūrę Krepšinio namų valdymo modelį, garantuosiantį ilgalaikę finansinę grąžą, kai kurie įtakingi LKF veikėjai skubiai dėlioja visus saugiklius, kad po poros metų pasikeitus federacijos vadovybei Krepšinio namai, vadinasi, ir pinigų srautai – liktų tose pačiose rankose?
„Lietuvos rytą“ konsultavusių teisininkų nuomone, visiškai realu, kad dabar LKF priklausančios viešosios įstaigos „Krepšinio namai“ dalys ateityje atsidurs privačiose rankose (pavyzdžiui, krepšinio pasaulyje neginčijamą autoritetą turinčio žmogaus). O tada jau tik nuo jo priklausys, ką valdant Krepšinio namus imti į verslo partnerius – ir tarp tokių tikrai nebūtinai pateks pati LKF.
Bet gal Krepšinio namų idėjoje tikrai nėra jokių asmeninių interesų ir viskas daroma vardan Lietuvos krepšinio?
Tada kam tokioje visuomeninėje organizacijoje kaip Krepšinio federacija reikia slaptumo, kai kalba pasisuka pirmiausia apie Krepšinio namų projektą?
Pavyzdžiui, kam LKF vadovams prireikė skubiai šaukti VK neeilinį posėdį šiemet balandžio 3-iąją, jei visai neseniai, kovo 13-ąją, buvo surengtas eilinis VK posėdis, kuriame buvo patvirtintas pagrindinis dokumentas – LKF metinės konferencijos balandžio 23-iąją darbotvarkė?
Neeilinio posėdžio darbotvarkėje buvo trys nauji klausimai. Pirmieji du – skubūs: vietoj į Kiniją išvykstančio Gintaro Krapiko šalies jaunimo (iki 20 m.) treneriu paskiriamas Arvydas Gronskis ir pritariama naujam Lietuvos moterų krepšinio čempionato projektui.
Abie abu pastaruosius nutarimus LKF tuoj pat išplatino pranešimą žiniasklaidai.
Bet neeilinio VK posėdžio darbotvarkėje buvo ir trečias klausimas, lyg ir nėra vertas jokios skubos: „Esamos situacijos dėl Krepšinio namų apžvalga“. Apie tai, kas buvo kalbėta šiuo reikalu, pranešime visuomenei nebuvo nė užuominos.
Spjūvis krepšinio bendruomenei
Lrytas.lt pavyko sužinoti, kad tame paslaptingame VK neeiliniame posėdyje buvo pristatyti du Krepšinio namų valdymo variantai.
Juos dalyviams pristatė LKF interesams atstovaujančios brangiausiai Lietuvoje apmokamos teisininkų bendrovės „Ellex Valiūnas ir partneriai“ atstovė Jevgenija Vienažindytė. Ji reziumavo: vienas variantas – ekonomiškai naudingesnis, kitas – saugesnis. Ir pasiūlė, kad jie abu būtų pateikti balsavimui metinėje konferencijoje.
Tada savo požiūrį į visos Lietuvos krepšinio bendruomenę, kuriai lyg ir turėtų atstovauti LKF VK nariai, pademonstravo vienas aukštesnių federacijos vadovų.
Jis mestelėjo frazę su nenorminės leksikos žodžiu apie tai, kad konferencijos dalyviai yra nieko nesuprantantys kaimiečiai ir todėl reikia pateikti vienintelį variantą, už kurį visi ir prabalsuos.
VK nariai bendrai pritarė LKF ir viešosios įstaigos (VšĮ) „Krepšinio namai“ pagrindiniam bendradarbiavimo modeliui, kuris ir vėliau buvo pateiktas tvirtinti LKF konferencijos nariams.
Kitaip tariant – balsuoti būtent tiems, perfrazuojant vieną LKF vadovą, neišmanėliams, kurie nesugeba galvoti savo galva.
Tarp ekonomiškai naudingesnio ir saugesnio varianto VK pasirinko pastarąjį. Saugesnis dabartinės LKF vadovams jis yra todėl, kad po patvirtinimo konferencijoje užkirstų visus kelius galimiems kitiems pretendentams į viešosios įstaigos „Krepšinio namai“ dalis.
Nes kitaip negali garantuoti, kad krepšinio bendruomenėje neatsiras ir kitų norinčių prisidėti prie VšĮ „Krepšinio namai“ deklaruojamo pagrindinio veiklos tikslo – tenkinti viešuosius interesus kultūros, švietimo ir sporto srityse.
O dabar M.Špokas, išsiuntinėjęs laišką tik VK nariams dėl balsavimo raštu Krepšinio namams skirti milijoną, dar sykį užribyje paliko visus eilinius LKF narius, iš kurių mokesčių, beje, irgi pildomas federacijos biudžetas.
Projektą nuleido iš nežinomybės
LKF vadovai turi patirties, kaip pastatyti vežimą prieš arklį ir manipuliuoti LKF konferencijos dalyviais.
Šalies krepšinio visuomenė apie jokius Krepšinio namus nebuvo girdėjusi iki 2015 metų balandžio 28-osios, kai Kaune buvo surengta LKF metinė konferencija.
Dalyviams išplatintoje darbotvarkėje nebuvo nė žodžio apie šį projektą, nors tada jam numatyta išleisti pusantro milijono eurų suma buvo kone dvigubai didesnė, nei Krepšinio federacija buvo gavusi iš valstybės biudžeto per 2014-uosius (872 318 eurų). Dauguma konferencijos dalyvių po keletą valandų trukusių įprastų kalbų ir įvairių balsavimų laukdami renginio finišo jau pradėjo žvalgytis į duris.
Kaip tik tuo metu LKF prezidentas A.Sabonis pateikė staigmeną: po paskutiniu darbotvarkės punktu „Einamieji klausimai“ tarsi eilinė smulkmena buvo užšifruotas Krepšinio namų pristatymas.
A.Sabonis paaiškino, kad antrajai šalies religijai įamžinti Kauno valdžia jau skyrė ir suteikė ilgam terminui naudotis 30 arų sklypą, kurio vertė – apie 867 tūkst. eurų.
Garsaus architekto G.Natkevičiaus modernus projektas, gražios skaidrės, užburianti vizija, LKF prezidento autoritetas – susidėjo viskas. Dar ir vėluojančiais pietumis susirūpinusi LKF konferencijos dalyvių dauguma apsisprendė akimirksniu – 69 pakėlė rankas „už“. Tik 6 susilaikė, o 22 išvis nebalsavo.
Absoliučiai daugumai nekilo klausimų, kodėl Krepšinio namų idėja nebuvo iškelta svarstyti viešai.
Vadovė – federacijos administratorė
Krepšinio namų projekto Kauno senamiestyje, Santakos g. 11 vystymui pernai birželio 29-ąją buvo įkurta viešojį įstaiga „Krepšinio namai“.
Steigėjai – du, o jų turtiniai įnašai tokie: Kauno miesto savivaldybė – 1 euras, LKF – 5 eurai. Tai galėtų reikšti, kad savivaldybei priklauso šios VšĮ viena dalis, federacijai – penkios.
Daugiamilijoniniu projektu užsiimančiai viešajai įstaigai, kurioje dirba du darbuotojai, vadovauja 27-erių Živilė Belejavaitė. Mergina iš Jonavos tuo pat metu yra Lietuvos krepšinio federacijos adminstratorė–referentė.
Pačios VšĮ „Krepšinio namų“ registracijos adresas nesusijęs nei su Kauno savivaldybe, nei su LKF: Jogailos g. 9, Vilnius. Lygiai ten pat, kur įsikūrę federacijai atstovaujantys teisininkai „Ellex Valiūnas ir partneriai“ (beje, per 2018-uosius teisinėms paslaugoms LKF numačiusi skirti beveik 23 tūkst. eurų).
LKF turėtų tapti vienintele „Krepšinio namų“ dalininke: už savivaldybės lėšas baigus pradinius statybos darbus miestas perduoda savo dalį federacijai.
Trimituoja, kad pinigų labai trūksta
Dabar LKF dar šiemet užsimojo skirti Krepšinio namams milijoną eurų, nors sprendžiant iš to, ką apie LKF finansinę situaciją nuolat kalba federacijos direktorius M.Špokas, situacija – labai sudėtinga.
„Mums kyla klausimas, ką mes tokio blogo padarėme, nors nuo 1992 metų dalyvaujame olimpiniame cikle ir varžybose“, – šių metų pradžioje sakė M.Špokas, dėl krepšinio finansavimo varstęs aukščiausių šalies pareigūnų kabinetų duris. Jis teigė, kad dėl sporto finansavimo tvarkos pakeitimų ir reklamos rinkos ypatybių LKF biudžetas šiemet gali būti 800 tūkst. – 1 mln. eurų mažesnis už pernykštį.
M.Špokas tvirtino, kad situacija blogėja ir su krepšinio rėmėjais.
„Skandinaviškos kompanijos nesuinteresuotos remti, praradome „Coca-Cola“ rėmimą, nes kompanija išeina iš Lietuvos, „Švyturys“ neberemia mūsų, nes pasikeitė situacija jiems nepalankia linkme dėl alkoholio reklamos draudimo. Taip mes praradome plius minus apie 500 tūkst. eurų. Jeigu lažybininkai iškris, mes dar prarasime“, – vardijo LKF generalinis sekretorius-direktorius.
Dar 700 tūkst. eurų federacija negaus dėl pakeistų FIBA taisyklių, nes negalės parduoti televizijos transliacijų.
„Jeigu mūsų bendras biudžetas pastaraisiais metais būdavo apie 3 mln. eurų per metus, tas 800 tūkst.–1 mln. eurų praradimas yra didelis“, – padarė išvadą M.Špokas.
LKF vadovas pabrėžė, kad nuo finansavimo mažėjimo itin nukenčia jaunų sportininkų parengimas.
Puota maro metu?
Ar esant tokiai situacijai Krepšinio namų statyba neatrodo puota maro metu?
Galbūt tuos pinigus prasmingiau panaudoti tiesioginiam Lietuvos krepšinio vystymui – nuo vaikų ir jaunimo krepšinio, klubų iki įvairaus amžiaus nacionalinių rinktinių, kurių rezultatai pastaraisiais metais smigo žemyn?
„Jums ką, geriau viską pravalgyti?“, – klausimu į klausimą apie Krepšinio namų reikalingumą per vieną VK posėdį yra atsakęs A.Sabonis.
LKF vadovas VK posėdžiuose visas federacijos vadovybei neįtinkančias diskusijas nukerta paprastai: „Viskas dėl krepšinio“. Arba: „Ką dar daug diskutuot, balsuojam“. Arba: „Bendru sutarimu“.
Niekas nesiginčytų, kad Krepšinio namuose žadamo įkurti muziejaus idėja yra prasminga ir svarbi visai Lietuvai, kuriai krepšinis – gerokai daugiau nei žaidimas.
Todėl turbūt neatsitiktinai būtent šį idealistinį projekto aspektą pastaruoju metu viešumoje stengiasi pabrėžti Krepšinio namų vystytojai, į šešėlį pastūmėję komercines objekto funkcijas.
Idėja – savo keliu, pinigai – savo. LKF VK nariai per porą dienų nuspręs, ar švystelėti milijoną eurų iš, anot M.Špoko, vis besitraukiančio federacijos biudžeto.
O žvelgiant plačiau, balsuojama bus ne dėl Krepšinio namų. VK nariai atsakys į krepšinio bendruomenei opiausią klausimą: ar Lietuvos krepšiniui tikrai trūksta valstybės ir rėmėjų skiriamų pinigų?
