Praėjus keliolikai minučių nuo pralaimėjimo 67:74 Vilniaus „Lietuvos rytui“ trečiajame LKL pusfinalio serijos mače, spaudos konferencijoje K.Maksvytis ramiai paaiškino, kokių priekaištų sulaukė A.Pavilonis.
„Negaliu komentuoti teisėjų darbo, gausiu baudą iš LKL, – atsargiai pradėjo „Neptūno“ treneris. – Bet buvo klausimų dėl žingsnių, dėl kontakto traktavimo...
Norisi, kad abiems komandoms būtų teisėjaujama tais pačiais principais. Bet dabar esu karštas, nusiųsime visus epizodus LKL teisėjų komisijai, jie įvertins“.
Nors šeštadienį aistros nurimo ir visi sutiko, jog „Lietuvos rytas“ laimėjo pelnytai, jau kitą dieną į teisėjų pusę vėl skriejo kritikos strėlės.
Šįkart – iš Šarūno Jasikevičiaus pusės.
Šaro treniruojamas Kauno „Žalgiris“ sekmadienį be jokių problemų 83:64 susitvarkė su Panevėžio „Lietkabeliu“, tačiau rungtynėse vis tiek netrūko aistrų.
Ketvirtojo kėlinio pradžioje, kai „Lietkabelio“ puolėjas Žygimantas Skučas po pražangos prieš jį demonstratyviai atsisuko į varžovų suolelį, Š.Jasikevičius įsiuto ir užsidirbo techninę pražangą.
Po mačo treneris sutiko, kad ši jam buvo skirta teisingai, tačiau apskritai teisėjavimą serijoje pavadino „įdomiu“.
„Tai nebuvo kažkas būtent toje situacijoje. Man nepatinka teisėjavimas visos serijos metu. Vėl eilinį kartą buvo užsipultas mūsų jaunas žaidėjas, neaiški pražanga, o po to raminamas suoliukas.
Varžovų žaidėjas provokavo mūsų sirgalius. Jau dvi teisėjų klaidos. Vėliau mano išvarymas buvo teisingas, aš to nusipelniau“, – kalbėjo Šaras.
„Žalgirio“ strategas užsiminė ir apie kitą pusfinalio seriją: „Nors daug negaliu šnekėti, bet net kitame pusfinalyje vyksta įdomūs dalykai“.
Nors visos šios trenerių kalbos – akmenėlis į LKL teisėjų daržą, A.Pavilonis jas aiškina svarbiausiu sezono metu susikaupusioms emocijoms.
„Prišnekėti galima visko. Aš suprantu, kad treneriai pamato klaidas ir apie tai kalba, bet dažnai tai tebūna emocijų pasekmė.
Tada jiems sakome, kad epizodus peržiūrėtu išsimiegoję“, – portalui lrytas.lt pasakojo LKL teisėjų vadovas.
– Š.Jasikevičius kalbėjo, kad jam teisėjavimas nepatiko abiejose pusfinalio serijose, pastabų turėjo ir K.Maksvytis. Jums arbitrų darbas kuo nors užkliuvo? – paklausėme A.Pavilonio.
– Nežinau, kodėl treneriai taip kalba, čia reikėtų jų paklausti. Teisėjavimą analizuojame kaip visą laiką ir ko nors išskirtinio šiuose pusfinaliuose tikrai nematau. Išskirtinės nebent emocijos, nes jos neatitiko žaidybinės situacijos.
O klaidų visuomet yra. Nagrinėsime, kokie konkrečiai sprendimai buvo negeri, tačiau kol kas teisėjavimas nenulėmė nė vienerių rungtynių.
– Po trečiųjų pusfinalio tarp „Neptūno“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynių jums teko asmeniškai sulaukti K.Maksvyčio priekaištų.
– Taip, bet emocijų visada būna, tai natūralu. Man patinka tai, kad mes visada pabendraujame dalykiškai. Mums atsiunčia momentus, kuriuose situacijos atrodo blogai išspręstos ir mes pažiūrime bei paaiškiname, kur buvo klaida, kur ne.
– Vieši pasisakymai bent kiek paveikia rungtynių analizės procesą?
– Iš pradžių rungtynes išanalizuojame nepriklausomai nuo to, sulaukėme skundų, ar ne. Taigi tas klaidas matome ir kai treneriai nepriekaištauja.
Žinote, jei NBA po rungtynių visi šneka, kad 80 procentų sprendimų buvo neteisingi, reiškia, teisėjai iš tikrųjų dirbo gerai (juokiasi).
– Kaip tokiose svarbiose rungtynėse teisėjai turėtų traktuoti emocijas? Pavyzdžiui, situaciją, kai Š.Jasikevičius buvo išprovokuotas Ž.Skučo.
– Š.Jasikevičiaus pražangą lėmė ne vien pačios emocijos, o visokios kalbos ir apeliavimas į teisėjus. Nenoriu sakyti, kas toje situacijoje buvo kalbėta. Tesėjai tai girdėjo ir priėmė sprendimą.
– Po kelių lygos baudų už kritiką teisėjams treneriai apie tai kalba kur kas atsargiau. Tai gerai ar blogai?
– Lygos nuostatai sako, kas priimtina ir kas ne. Kalbėti juk niekas neuždraus, o kokios sankcijos, čia jau LKL sprendimas. Prišnekėti galima visko.
Aš suprantu, kad treneriai pamato klaidas ir apie tai kalba, bet dažnai tai tebūna emocijų pasekmė. Tada jiems sakome, kad epizodus peržiūrėtų išsimiegoję.
Mums svarbiausia, kad trenerių emocijos netrukdytų rungtynių eigai. Treneriai labai žiūri vienas į kitą – jei teisėjai tą leido varžovų treneriui, kodėl neleidžia man?
Kiekvienas gina savo komandą: teisingai ar neteisingai, profilaktiškai, ar tiesiog bandydami teisėjus. Tai visiškai natūralus noras.
