„Esu emocionalus vyrukas, nors dažnai stengiuosi tai paslėpti“, – apie ašaras kalbėjo Š.Jasikevičius, kuriam prireikė akimirkos susivokti, kas nutiko.
Juk likus žaisti 34 sekundes „Žalgiris“ turėjo vos dviejų taškų pranašumą (79:77), o kamuolys priklausė Maskvos CSKA klubui. Įtampa išliko iki paskutinės akimirkos, kai Semionas Antonovas šveitė skubų metimą per visą aikštę.
Po akimirkos Šaras tramdė ašaras ir plojo aistruoliams. Tai buvo velniškas finišas, bet „Žalgiriui“ pergalingas – 79:77.
Ir po „Žalgirio“ vėliava sutilpę lietuviai, turkai ar serbai vėl įkvėpė oro.
Ir Belgrado „Štark“ arena vėl akimirkai virto Kaunu – su žaliai baltų sirgalių bangomis, „Žalgirį“ šlovinančiomis dainomis ir ta jau legendine Š.Jasikevičiaus šypsena, kuri žaibiškai pakeičia visą Lietuvą po istoriniu klubu suvienijusio trenerio rūstų veidą.
Jo akys sudrėko nuo ašarų.
Šaras tiesiog negalėjo su šio sezono Eurolyga atsisveikinti tuščiomis. Negalėjo dėl visą širdį jam atidavusių sirgalių, dėl vieno geriausių klubų Europoje. Ir svarbiausia – dėl savo likimo skinti pergales.
Tai buvo euforijos momentas, kurį galėjo sukurti tik Šaras ir tik šio sezono „Žalgiris“, privertęs ošti visą Kauną po ketvirtfinalio serijos su Pirėjo „Olympiakos“.
Taip, „Žalgiris“ 67:76 pusfinalyje nusileido Stambulo „Fenerbahce“ komandai, tačiau tas pralaimėjimas buvo žaibiškai nustumtas į šalį. Vos keli sirgaliai kalbėjo apie kartėlį – tikėjimas Šaru ir „Žalgiriu“ buvo stipresnis už liūdesį.
Visi aistruoliai tarsi žinojo, kad Eurolygos sezoną „Žalgiris“ baigs skambiai ir parveš nuostabias emocijas į Kauną. Į Lietuvą. Ir gal už jos ribų. Juk „Žalgirio“ palaikyti į Belgradą atvyko ir sirgalių iš Estijos, o sekmadienį Kauno komandos gerbėjais tapo ir gausiai Stambulo „Fenerbahce“ ekipos palaikyti atvykę turkai.
Jis iškovojo ne tik pergalę sau – visų Eurolygos trenerių pagarbą dar žaisdamas pelnęs Š.Jasikevičius iškart sakė, kad tai daro ir dėl sirgalių.
Visada fantastiškų. Vieningų. Ir ne tik „Žalgirio“, bet ir visos Lietuvos.
Juk ne veltui „Štark“ arenoje aidėjo ir „Ant kalno mūrai“, žaidimo plonybes prezidentei Daliai Grybauskaitei ar premjerui Sauliui Skverneliui aiškino Arvydas Sabonis.
Tai nėra 1999-ųjų triumfas Eurolygoje, bet per tą ilgą laiką begalę sunkių akimirkų išgyvenusiam „Žalgiriui“ šis sezonas įsimins labai ilgam.
„Fantastiškos emocijos. Jaučiame, kad padarėme žmones laimingais. Tai yra fantastika“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.
Š.Jasikevičius po pergalės sulaukė ir klausimo apie tai, ką ji reiškia. Turbūt geriau to nupasakoti „Žalgirio“ strategas ir negalėjo.
„Ši pergalė svarbiausia sirgaliams ir Lietuvai. Esu tikras, kad ne tik visoje Lietuvoje sirgaliai džiaugiasi, bet ir Londone, kur gyvena daug lietuvių ar Čikagoje. Jie stebi „Žalgirį“. Tai visos šalies komanda“, – Eurolygai kalbėjo jis.
Jis kartu su savo krepšininkais ir „Žalgirio“ aistruoliais už šias pakilias emocijas turėjo sumokėti didelę nervų kainą.
Likus žaisti pusantros minutės iš dviženklio pranašumo buvo likę septyni taškai – „Žalgiris“ pirmavo 77:70, o Maskvos CSKA atrodė atgavusi savo kovingumą.
Bet „Žalgiris“ nebuvo pasiruošęs tokiam smūgiui.
„Per anksti patikėjome pergale ir praradome drausmę. Taip buvo daug kartų. Kalbėjome, kad esame jauna komanda, bet manau, kad laimėjo stipresnė komanda.“, – apie paskutinę atkarpą kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Pabaigoje net atsidusote. Buvote išsigandęs?
– Buvo baimės. Katastrofiškai žaidėme paskutines penkias minutes. Pasimetėme prieš spaudimą. Sprendimai buvo blogi. Buvome arti bėdos, tačiau laimėjo geresnė komanda.
– Kiek sekėsi pildyti rungtynių planą?
– Gana neblogai. Pirmoji pusė buvo labai nebloga, išskyrus kelias detales. Trečias kėlinys buvo kosmosas, fantastika. Viską pataikėme, su kamuoliu žaidėme protingai, gerai gynėmės. Jautėsi, kad dominavome prieš vieną geriausių Europos komandų.
Bet per anksti patikėjome pergale, tačiau pagal žaidimą turėjome laimėti.
– Po rungtynių su „Fenerbahce“ kalbėjote, kad tokiame lygyje reikia „apsitrinti“. Ar dabar buvo lengviau žaisti?
– Kovoti buvo lengviau. Turėjome daugiau galimybių surasti būdų atakuoti. „Fenerbahce“ yra didesnė komanda. Ten sunkiau surasti silpnų vietų, o čia buvo lengviau. Maniau, kad žaidėjai dabar bus ramesni, nes žinosime, kas bus. Bet visa tai reikia praeiti.
Žaidėjai buvo žymiai ramesni. Antrą kartą žaidė šioje salėje ir žinojo, kas bus. Visa tai reikia praeiti.
– Kaip dabar žiūrite į visą sezoną?
– Atrodo, kad viskas prabėgo per porą savaičių. Eurolygoje viskas vyksta greitai. Rungtynių daug ir reikia žaisti vienas po kitos. Viskas vyksta labai greitai. Malonu, kad žaidėjai eina į priekį ir tampa geresniais krepšininkais.
Europa apie juos jau žino.
– „Žalgirio“ kelias Europai – tarsi „Pelenės“ istorija. Ką reikia padaryti, kad tai nebūtų tik atsitiktinumu?
– Reikia panašiai dirbti. Klubas yra sustatytas nuostabiai. Tai – viena geriausių vietų dirbti. Krepšininkai nori čia dirbti. Visoje Europoje krepšininkai žino, kad jeigu atvyksi į „Žalgirį“, viskas bus daroma aukščiausiu lygiu.
Tai – dideli žingsniai į priekį visiems: treneriui, krepšininkams, sirgaliams, organizacijai, direktoriui, prezidentui. Visiems.
– Eurolygos finalo ketverte buvo bent keletas tūkstančių Lietuvos sirgalių. Ką galite pasakyti jiems?
– Jie girdėjosi. Jie girdėjosi per rungtynes su Stambulo „Fenerbahce“, nors jų buvo žymiai mažiau. Ir girdėjosi dabar.
Norėčiau, kad „Žalgirio“ sirgaliai visada komandą taip palaikytų – ne tik tada, kai patenkame į finalo ketvertą ir yra gražios emocijos.
Tikras sirgalių veidas pasirodo, kada komandai sekasi blogiausiai. Ir aš manau, kad „Žalgirio“ sirgaliai čia – visai neblogi.
