Nors 193 cm ūgio M.Gecevičius aikštėje dar ruošiasi praleisti ne vieną sezoną, užsimena – kartu su trisdešimtmečiu jis gali užbaigti ir karjeros etapą Lietuvos rinktinėje.
2010-aisiais nacionalinėje komandoje debiutavusiam gynėjui tokias mintis pakišo po praėjusios vasaros Europos čempionato nusistovėjusi tyla iš trenerio Dainiaus Adomaičio pusės.
Jis M.Gecevičiaus į galutinę sudėtį neįtraukė nė viename iš dviejų praėjusių pasaulio čempionato atrankos langų.
Dabar, kai vasarą trečiojo lango metu rinktinei galės padėti ir Eurolygos, ir NBA žaidėjai, vilniečio šansai dar labiau sumenks.
„Jei manęs nekvietė, kai nebuvo galimybės surinkti stipriausių žaidėjų, tai šią vasarą šansų beveik nėra. Niekas su manimi nekalbėjo ir nekontaktavo, bet jokios tragedijos iš to nedarau. Tiesiog tokia situacija, yra geresnių“, – svarstė M.Gecevičius.
Lrytas.lt su snaiperiu kalbėjosi apie svarbiausiu sezono metu užklupusį gimtadienį, rinktinę ir niekur nedingusį norą grįžti į Vilniaus „Lietuvos rytą“.
– Minite 30-metį. Dabar jums tai atrodo daug ar mažai? – paklausėme M.Gecevičiaus.
– Na, su draugais pajuokaujame, kad aš jau prie veteranų (juokiasi). Bet laiko nesustabdysi. Manau, įžengus į ketvirtąją dešimtį, galiu jaustis brandaus amžiaus.
– O aikštėje jau jaučiatės veteranu?
– Su amžiumi atsiranda ir daugiau patirties, ir supratimo apie krepšinį. Tada labiau naudoji šiuos aspektus. Aišku, jaučiasi, kad kiekvienais metais einu senyn, bet labai senas dar nesijaučiu (juokiasi).
– Jubiliejų pasitinkate pačios sezono kulminacijos metu, įpusėjus pusfinalio serijai su Vloclaveko „Anwil“. Kaip žadate paminėti sukaktį?
– Gimtadienio dieną turime trečiąsias pusfinalio rungtynes. Todėl palauksiu, kol serija pasibaigs ir tada jau atšvęsiu. O per patį gimtadienį turbūt nieko labai ypatingo neveiksiu, juk vėliau lauks ir dar vienerios rungtynės, 18 dieną.
– Į dabartinę ekipą atvykote sezonui jau įsibėgėjus. Koks jums buvo šis sezonas?
– Sezoną, išsireiškus angliškai, būtų galima pavadinti crazy. Jis kiek keistokas – keitėsi žaidėjai, pasikeitė ir treneris. Tai kokį mėnesį žaidėme gerai, tai blogai.
Dabar ir pusfinalyje tas pats – pirmosiose rungtynėse beviltiškai pralaimėjome, o antrose iškovojome pergalę panašiu skirtumu. Tai tarsi amerikietiški kalneliai. Gerai, kad dar turime galimybę sezoną užbaigti taip, kaip norime.
– Daugelis Lenkijos lygos nelaiko pajėgiu čempionatu. Koks jums įspūdis susidarė?
– Nemanau, kad ji yra labai silpna. Pats galvojau, kad lyga bus prastesnė, bet pirmosios keturios komandos yra tikrai stiprios ir tai daro čempionatą įdomiu. Realybė nėra tokia, kokią ją įsivaizduoja Lietuvoje ir apie kokią galvojau pats.
– Neseniai džiugios permainos palietė jūsų asmeninį gyvenimą – su žmona susilaukėte dukros. Kaip tai pakeitė šeimos kasdienybę?
– Dabar einu ankščiau miegoti, mažiau nusnaudžiu per pietus. Aišku, žmonos gyvenimas pasikeitė labiau – reikia ir maitinti, ir prižiūrėti vaiką.
Kadangi man tenka daugiau važinėti, ypač per atkrintamąsias, ji pasilieka viena. Bet dabar dukrytei jau du mėnesiai, ji, ačiū Dievui, gerai miega naktimis. Labai įdomu žiūrėti, kaip auga mažas žmogutis.
– Pats turite tėviškų pareigų?
– Tiesiog padedu žmonai, kad ji turėtų nors kiek laiko sau. Kiek reikia ir kiek galiu, stengiuosi būti su vaiku. Juk mama visada pagrindinis žmogus, o tėtis – pagalbininkas.
– Neseniai interviu kalbėdamas apie artėjančią vasarą minėjote, kad jūsų laikas rinktinėje eina prie pabaigos. Tai reiškia, kad D.Adomaičio kvietimo nebesitikite?
– Tame interviu manęs paklausė apie artėjančias Lietuvos ir Lenkijos rungtynes, teiravosi, ar ten būsiu.
Atsakiau, kad jei manęs nekvietė, kai nebuvo galimybės surinkti stipriausių žaidėjų, tai šią vasarą šansų beveik nėra.
Niekas su manimi nekalbėjo ir nekontaktavo, tad paprasčiausiai pasakiau, kaip yra. Jokios tragedijos iš to nedarau. Tiesiog tokia situacija, yra geresnių. Viską suprantu, nieko asmeniško.
– Tačiau taško rinktinėje nededate?
– Labai sunku pasakyti, kokia bus ateitis, kaip man pačiam seksis žaisti. Mano pozicijoje yra jaunimo, kuris labai gerai atrodo. Bet jei manęs neprireikė, kai rinktinėje negalėjo būti visų pagrindinių žaidėjų, susidaro tokia natūrali nuomonė. Bet jei kas nors kada nors pasikeistų, pagalvočiau.
– Na, rinktinei visai neseniai prireikė 38-erių Kšištofo Lavrinovičiaus.
– Ten kita pozicija, bet gal kada nors ir manęs reikės. Niekada negali žinoti (juokiasi).
– Su komandos draugais kalbėjotės apie artimiausiame pasaulio čempionato atrankos lange laukiančias Lietuvos ir Lenkijos rungtynes?
– Su jais juokauju, kad lenkai neturi jokių šansų. Juk žais ir Jonas Valančiūnas, ir kiti stipriausiu mūsų krepšininkai. Aišku, lenkai juokaudami atsako, kad su žvaigždėmis žaisti lengviau, nei su alkanu jaunimu, kokį matėme Klaipėdoje.
– Praėjusią vasarą sakėte, kad karjerą norėtumėte baigti „Lietuvos ryte“. Noras išliko?
– Kadangi esu vilnietis, šis noras liks iki pat karjeros pabaigos. Kol sportuosiu, jis tikrai niekur nedings.
– Jei vasarą sulauktumėte „Lietuvos ryto“ dėmesio, rimtai svarstytumėte šį variantą?
– Be abejo, bet iki vasaros dar daug laiko. Nežinau nei klubo pozicijos, nei savo ateities. Bet jei kalbų su „Lietuvos rytu“ ir nebus – jokios tragedijos.
– Šį sezoną atidžiai sekate ir Kauno „Žalgirio“ žygį Eurolygoje. Galvojote, kad jiems ketvirtfinalyje pavyks įveikti jūsų buvusią komandą Pirėjo „Olympiakos“?
– Su komandos draugais šnekėjome, kad jei „Žalgiris“ Pirėjuje laimės bent vienerias rungtynes, laimės visą seriją. Matėsi, kad jie gali tai padaryti.
O vėliau, Kaune, „Olympiakos“ turėjo labai nedaug šansų ir jokio stebuklo nesukūrė. Kiek mačiau serijos, „Žalgiris“ Kaune buvo visa galva geresnis už varžovus ir pelnytai pateko į finalo ketvertą.
– Pusfinalyje „Žalgirio“ laukia Stambulo „Fenerbahce“. Ko tikitės iš šių rungtynių?
– Kaip aš sakau, jei pusfinalyje lauktų Madrido „Real“ ar Maskvos CSKA, šansai būtų visai kitokie. Bet niekada negali žinoti, tai tik vienerios rungtynės. O visa Įtampa bus „Fenerbahce“ pusėje, jie norės laimėti, pateisinti favoritų vardą.
Kita vertus, žinome Željko Obradovičių. Jis gerai paruoš savo komandą ir „Žalgirio“ jokiu būdu nenuvertins.
– Esate vilnietis ir save siejate su „Lietuvos rytu“, bet „Žalgirio“ sėkmė Eurolygoje, ko gero, ir jums būtų gera gimtadienio dovana?
– Žinoma, tikrai neheitinu „Žalgirio“ (šypsosi). Tai, ką jie daro šiemet, yra nuostabu. Jei „Žalgiris“ laimėtų Eurolygą, visiems nuo to būtų geriau – tiek Vilniui, tiek Kaunui, tiek visam Lietuvos krepšiniui.
