Tačiau „Žalgirio“ metraštyje jau yra nemažai ryškių įrašų – klubo europinė istorija pradėta kurti 1980 metų rudenį, o oficialiuose tarptautiniuose turnyruose kauniečiai kovoja 32-ąjį sezoną.
Įdomiausi „Žalgirio“ europinės istorijos faktai (devintasis dešimtmetis)
Europos klubų turnyrai pradėti rengti 1957-1958 metų sezone (pirmosios rungtynės sužaistos 1958 m. vasario 22 d.), tačiau „Žalgiris“ oficialiose tarptautinėse varžybose debiutavo tik 1980 metų rudenį, kai pirmą kartą startavo antrajame pagal rangą Europos taurių laimėtojų taurės turnyre.
Iškart į antrąjį atrankos etapą patekusi Kauno komanda pirmąsias europines rungtynes žaidė 1980 metų lapkričio 4 d. Oslo priemiestyje Sandvikoje su „Sandvika“ klubu. Žalgiriečiai nugalėjo Norvegijos krepšininkus 101:68, o po savaitės dar kartą sutriuškino juos Kauno sporto halėje 114:67.
Nors devintajame dešimtmetyje „Žalgiris“ beveik kasmet laimėdavo SSRS pirmenybių medalius, sovietmečiu žemyno turnyruose startavo tik šešis kartus (du kartus – Europos čempionų taurėje ir keturis kartus – Europos taurių laimėtojų taurėje).
SSRS krepšinio vadovybė manė, kad tarptautinės klubų varžybos trukdo rinktinės pasirengimui, todėl priešolimpiniais metais, o kartais ir prieš pasaulio pirmenybes neleisdavo klubams dalyvauti Europos turnyruose.
Iki Nepriklausomybės atkūrimo Kauno komanda per šešis sezonus Europos turnyruose žaidė 68 rungtynes, pasiekė 42 pergales, patyrė 25 pralaimėjimus ir kartą sužaidė lygiosiomis.
Vienintelės per visą europinę „Žalgirio“ istoriją lygiosios buvo užfiksuotos 1988 metų lapkričio 8 d. Taurių laimėtojų taurės atrankos antrajame etape Belgijos sostinėje per rungtynes su Briuselio „Maccabi“. Mačas baigėsi rezultatu 99:99, bet Kauno krepšininkai pateko į kitą etapą, nes prieš tai namie buvo nugalėję net 108:71.
Šiuo laikotarpiu „Žalgiris“ didžiausią pergalę iškovojo 1989 metų spalio 24 d., kai Taurių laimėtojų taurės atrankos antrajame etape sutriuškino Diudelanžo T71 (Liuksemburgas) 59 taškų skirtumu 128:69.
Rezultatyvumo rekordas buvo pasiektas 1985 metų sausio 22 d., kai Taurių laimėtojų taurės grupės varžybose „Žalgiris“ namie nugalėjo Vienos „Landis&Gyr“ komandą 139:115. Didžiausios pergalės rekordą Kauno komanda vėliau pagerino, o rezultatyvumo rekordas gyvuoja iki šių dienų.
Didžiausią šio laikotarpio pralaimėjimą „Žalgiris“ patyrė debiutinį sezoną. Kauniečiai 1981 metų vasario 3 d. išvykoje nusileido Kantu „Pallacanestro“ krepšininkams 35 taškų skirtumu 59:94.
Devintajame dešimtmetyje „Žalgiris“ per šešis sezonus po kartą pateko į Čempionų taurės ir Taurių laimėtojų taurės finalą.
1985 metais kauniečiai į Taurių laimėtojų taurės finalą pateko pusfinalyje po dramatiškos kovos įveikę Vilerbano ASVEL krepšininkus (84:78 namie ir 88:93 svečiuose). Permainingų antrųjų rungtynių paskutinėmis sekundėmis ASVEL dukart metė į krepšį, bet „Žalgirio“ laimei, kamuolys tikslo nepasiekė.
1985 metų kovo 19 d. Taurių laimėtojų taurės finale „Žalgiris“ pralaimėjo „Barcelona“ komandai 73:77. Kauno krepšininkai po pirmojo kėlinio (tada dar buvo žaidžiami du kėliniai po 20 min.) atsiliko 35:51, bet antrajame kėlinyje Rimo Kurtinaičio metimai grąžino intrigą. Vis dėlto žalgiriečiams nė karto nepavyko išlyginti rezultato.
1986 metų balandžio 3 d. Čempionų taurės finale „Žalgiris“ nusileido nugalėtojos vardą apgynusiai Zagrebo „Cibona“ ekipai 82:94.
Žalgiriečiai vėl beveik visą laiką buvo atsiliekančiųjų vaidmenyje, o jų viltys galutinai žlugo 32-ąją min., kai Arvydas Sabonis buvo pašalintas iš aikštės už smūgį Mihovilui Nakičiui.
1985 metų Taurių laimėtojų taurės finalo rungtynes „Žalgiris“ žaidė Grenoblio sporto rūmuose, kuriuose 1968 metais vyko žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio varžybos.
1986 metų Čempionų taurės finalas vyko 1978 metais atidarytuose Budapešto sporto rūmuose, kurie 1999 metais iki pamatų sudegė per didelį gaisrą. Po kelerių metų toje pačioje vietoje iškilo L.Pappo arena.
Devintajame dešimtmetyje Čempionų taurės turnyre iš pradžių būdavo rengiami atrankos etapai, paskui šešios stipriausios komandos sudarydavo finalo grupę, kurioje žaisdavo du ratus. Dvi geriausios finalo grupės komandos patekdavo į didįjį finalą.
„Žalgiris“ be vargo įveikdavo atrankos varžovus (per du sezonus visas aštuonerias rungtynes laimėjo didesniu nei 15 taškų skirtumu), bet finalo grupėje kauniečių likimas susiklostė skirtingai.
1985-1986 metų sezone „Žalgiris“ laimėjo 7 iš 10 rungtynių, užėmė antrąją vietą ir iškovojo teisę didžiajame finale susiremti su „Cibona“.
1986-1987 metų sezone Kauno komanda laimėjo tik 3 iš 10 rungtynių ir užėmė penktąją vietą. Tą sezoną A.Sabonį jau kamavo stiprūs Achilo sausgyslės skausmai, jis tai išvykdavo gydytis, tai grįždavo į aikštę ir ne visose rungtynėse galėjo padėti komandai.
Per Europos turnyrų rungtynes Kaunas pirmą kartą pamatė Vidurio ir Vakarų Europos šalių žvaigždes bei amerikiečius.
„Cibona“ gretose tuo metu itin ryškiai spindėjo Draženas Petrovičius, Milano „Olimpia“ – Dino Meneghinas, Mike‘as D‘Antoni, Bobas McAdoo, Roberto Premieras, Madrido „Real“ – Fernando ir Antonio Martinai, Juanas Antonio Corbalanas, Wayne‘as Robinsonas, Kazertos „Juve“ – Oscaras Schmidtas, Georgis Gluškovas, Nando Gentile, Bolonijos „Virtus“ – Michaelas Ray Richardsonas, Roberto Brunamonti, Limožo CSP – Richard‘as Dacoury, Stephane‘as Ostrowsky, su Salonikų PAOK buvo atvykęs dar visai jaunas Panagiotis Fasoulas.
SSRS ir Izraelis devintajame dešimtmetyje nepalaikė diplomatinių santykių, todėl šių šalių klubai susitikdavo neutralioje aikštėje. Kauniečiai du sezonus iš eilės Čempionų taurės rungtynes su Tel Avivo „Maccabi“ klubu žaidė Briuselyje.
Abu kartus komandos draugiškai pasidalijo po pergalę: pirmąsias rungtynes laimėdavo „Žalgiris“, antrąsias – „Maccabi“.
Lietuvos krepšininkai į Izraelį pirmą kartą nukeliavo tik 1989 metų gruodį, kai Taurių laimėtojų taurės grupėje „Žalgiris“ išmėgino jėgas su Ramat Gano „Maccabi“ ir nugalėjo 93:90.
Paskutinį sovietinių laikų sezoną (1989-1990 m.) „Žalgiris“, iš kurio 1989 metų vasarą išvyko ryškiausios žvaigždės A.Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius ir R.Kurtinaitis, žaidė Taurių laimėtojų taurės turnyre ir pateko į pusfinalį. Jame jaunosios kartos žalgiriečiai sužaidė epinį mačą su „Real“ klubu.
Per pirmąsias rungtynes Madride kauniečiai beviltiškai skendo, bet paskutinėmis minutėmis tritaškiais prapliupus 20-mečiui Taurui Stumbriui pralaimėjo tik 80:93. 1990 metų vasario 27 d. sporto halėje „Žalgiris“ nugalėjo 89:77. Iki finalo trūko vos vieno taiklaus metimo, o lemiamas buvo epizodas, kuriame kamuolio apmaudžiai nesugraibė kitas 20-metis Gintaras Einikis.
