„Viską prisimenu lyg šiandien. Gimiau ir užaugau Jonavoje, rungtyniavau už savo gimtojo miesto komandą, trejus metus iš eilės buvome trečia pagal pajėgumą komanda Lietuvoje. Pats žaidžiau sėkmingai, tad mane pastebėjo Kauno treneriai, pakvietė treniruotis su „Žalgirio“ dubleriais.
Tuo metu pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje prasidėjo kartų kaita, išėjo didžiosios to laiko žvaigždės ir natūraliai taip viskas išsirutuliojo“, – pokalbio pradžioje savo kelią į „Žalgirį“ prisiminė iš Jonavos kilęs žalgirietis.
Prieš 19 metų D.Maskoliūnas tapo didžiausio komandos laimėjimo liudininku ir su žiūrovais pasidalino niekam nepasakotomis istorijomis.
„Niekas garsiai apie Eurolygos titulą nekalbėjo, gal kažkas viduje mintelę kokią ir turėjo. Prisimenu istoriją, kaip į Kauną atvyko Tyusas Edney, kuris tiesiog buvo pakviestas trumpam pabandymui prie Jiri Zideko. Po prieš sezoną įvykusio draugiško turnyro Ventspilyje Tyusas turbūt būtų keliavęs namo, nes neprilipo prie kolektyvo.
Visgi, aš gavau traumą, jis pradėjo daug geriau žaisti, galiu sakyti netgi pasirūpinau jo likimu „Žalgiryje“ (šypsosi – red. past.). Sezono eigoje, su kiekvienomis rungtynėmis, susiklijavo žaidimas, pamatėme, kad galime laimėti prieš visus, bet pamąstymai išliko atsargūs.
Komandos viduje net turėjome lažybų, kaip toli eisime, laimei, tas lažybas pralaimėjau ir nužygiavome iki pat trofėjaus“, – įdomias istorijas iš komandos vidaus atskleidė tuo metu kapitono pareigas ėjęs D.Maskoliūnas.
„Savaitės su Kauno „Žalgiriu“ laidos herojumi tapęs specialistas atvirai pasakojo apie ne patį maloniausią laikotarpį baigus karjerą bei žmogų, kurio skatinamas prisijungė prie „Žalgirio“ trenerių kolektyvo.
„Baigęs karjerą visiems sakiau, kad tikrai nebūsiu krepšinio treneriu. Gavosi taip, kad baigus karjerą buvo toks laikotarpis – daug apmąstymų, galvojimo, neapsisprendimo, ką daryti. Buvo sudėtinga, kuomet visada turėjai ritmą, žinojai kas bus dešimt mėnesių į priekį, po to rinktinė, taip visi metai sudėlioti ir net neturėdavai erdvės kažkur įsiterpti.
Laimingi žmonės tie, kurie baigę karjerą turi ką veikti, pereina į kažkokią kitą nišą. Turėjau pasiūlymą tapti vyriausiuoju „Žalgirio“ treneriu iš karto, tačiau nesijaučiau tam subrendęs, o vėliau, gavęs pasiūlymą iš komandos vairininko tapusio Rimanto Grigo, negalėjau atsisakyti, nes antrą kartą pasakyti „Žalgiriui“ ne – tolygu užsidėti kryžių visam gyvenimui“, – klabėjo D.Maskoliūnas.
Dabar produktyviai komandos trenerių štabe besidarbuojantis olimpinių žaidynių prizininkas džiaugėsi darbo su Š.Jasikevičiumi vaisiais, kuriuos skina ne tik pats, tačiau ir į specialisto rankas patekę žaidėjai.
„Pats Šaras ilgą laiką sakė, jog treneriu nebus, o aš jam kartojau priešingai. Mes draugai jau nuo seno. Šaras yra žmogus, kuris krepšinį supranta taip kaip niekas kitas. Tokių asmenybių yra vienetai. Jaučiuosi stipriai paaugęs vien dirbdamas ir mokydamasis iš jo. Mes negalime nusipirkti tokio kalibro žaidėjo, kuriam nereikia aiškinti smulkmenų.
Eurolygos mastu esame mažas klubas, su mažu biudžetu, todėl įsigyjame tokius žaidėjus, kurie auga kartu su mumis, mokinasi ir išplaukia į didesnius vandenis. Tokiems žaidėjams reikia labai daug aiškinti, rodyti, akcentuoti smulkmenas.
Mes negalime nekreipti dėmesio į smulkias detales, nes būtent iš jų ir susideda pergalės. Labai malonu žiūrėti kaip atrodome sezono pradžioje ir matyti kokią pažangą padarome vėliau“, – kalbėjo trenerio asistento pareigas einantis pašnekovas.
Pilname pokalbyje Eurolygos čempionas papasakojo, kaip iš patikimo metiko perėjo į varžovus savo gynybiniais sugebėjimais į neviltį varančią rolę, bei kaupiamą patirtį „Žalgirio“ trenerių štabe.
