1998 vasarį vykusių atsakomųjų aštuntfinalio rungtynių tarp „Žalgirio“ ir Bursos „Tofas“ metu niekas dar neįtarė, jog tas E.Whatley metimas buvo Kauno ekipos pradžia ne tik į lygiai prieš 20 metų iškovotą Europos taurės čempionų titulą, bet ir padėjo pamatą sezonu vėliau įvykusiam triumfui Eurolygoje.
„Ar prisimenu tą vakarą? Aš prisimenu kiekvieną detalę, lyg tai būtų buvę vakar“, – kalbėdamas su lrytas.lt prisipažino krepšininko karjerą prieš dvidešimt metų baigęs 55-erių E.Whatley.
Turėjo vieną tikslą
Dar 1997 metų vasarą, prieš prasidedant naujam sezonui, „Žalgirio“ vadovai komandai buvo iškėlę vienintelį uždavinį – iškovoti kelialapį į Eurolygą.
Ši svajonė klube sužydėjo į Kauną metais anksčiau atvykus Šabtajui Kalmanovičiui.
Dabar jau miręs verslininkas „Žalgiriui“ suteikė ne tik rimtą finansinę injekciją, bet ir prikalbėjo Joną Kazlauską toliau treniruoti ekipą.
Tuomet J.Kazlauskas ir jo asistentu dirbęs Algirdas Brazys patikėjo, kad kelerius metus išlaikytas komandos branduolys gali pagaliau padėti perlipti užkeiktą barjerą į Eurolygą.
Saulius Štombergas, Franjo Arapovićius, Dainius Adomaitis, Tomas Masiulis, Virginijus Praškevičius, Darius Maskoliūnas, Kęstutis Šeštokas, Mindaugas Žukauskas, Eurelijus Žukauskas, Darius Sirtautas ir Tauras Stumbrys – taip atrodė „Žalgirio“ sudėtis 1997-1998 metų sezoną.
Nors kauniečiai komandoje turėjo tik du legionierius, jų patirtis tapo dideliu pliusu.
Pranu pramintas milžinas F.Arapovičius „Žalgiryje“ pritaikė Jugoslavijos ir Kroatijos rinktinėse sukauptą įdirbį, o E.Whatley į Lietuvą atvyko po dešimties NBA praleistų sezonų.
„Kai gavau „Žalgirio“ pasiūlymą ir pradėjau svarstyti, ar turėčiau vykti į Lietuvą, vienas draugas man pasakė – šis klubas puikus ir jokiu būdu negalima praleisti tokio šanso.
Kaune savo akimis įsitikinau, kad tai tikra tiesa. Komandoje turėjome tokius vyrukus kaip Štombergą, Žukauską. Žinojau, kad tą sezoną tiesiog privalėjome kažką pasiekti“, – pasakojo E.Whatley.
Įžaidėjo pozicijoje rungtyniavęs amerikietis pridūrė, jog komandos pakilimo metais atmosfera rūbinėje buvo ypatinga, o lietuviai du užsieniečius priėmė labai šiltai.
„Ooo... Turėjau daug gerų bičiulių – Darių, Žukį, Tomą ir visus kitus. Neprisimenu, kad kokiame kitame klube tarp žaidėjų būtų buvęs toks artimas ryšys“, – tikino E.Whatley.
Į titulą atvedė griežtas treneris ir žiupsnelis sėkmės
Nė vienas legendino „Žalgirio“ sezono veikėjas neabejoja, jog triumfo Europos taurėje, ko gero, nebūtų be J.Kazlausko patirties ir griežtos rankos.
Nors tada treneriui buvo 43-eji, jis jau turėjo ir krikštą Lietuvos rinktinės vairininko pareigose, ir kelerių metų apšilimą „Žalgiryje“.
Nuo pat darbo Kaune pradžios J.Kazlauskas pasirinko strategiją, kad „Žalgirio“ stilių reikėtų formuoti ne remiantis individualiai stipriais krepšininkais, o komandiniu žaidimu.
„Jonas buvo žaidėjų treneris. Nors jis niekada nevengė mūsų pabarti, visa tai buvo tik siekiant kiekvieną atskirą krepšininką padaryti kuo naudingesniu komandai.
Žinoma, jis tikrai kartais priminė generolą, bet jis buvo toks generolas, kurio krepšininkai klauso“, – šypsodamasis kalbėjo E.Whatley.
Amerikietis prisiminė, kad visą sezoną „Žalgiryje“ sklandžiusi ypatinga atmosfera dar labiau sustiprėjo prasidėjus Europos taurės atkrintamųjų varžybų etapui.
Turnyro grupių etape iškovoję septynias pergales ir patyrę tris nesėkmes žalgiriečiai žengė į šešioliktfinalį, o ir ten laukęs Kipro klubas Nikosijos „Keravnos Keo“ rūpesčių nesukėlė.
Aštuntfinalio intriga įtampą pakylėjo į padebesius. Pirmąsais rungtynes Bursoje 62:66 pralaimėjęs „Žalgiris“ namuose nebeturėjo ko prarasti.
Taškas į tašką vykęs atsakomasis mačas Kaune išsisprendė tik paskutinėmis sekundėmis, kai būtiną persvarą sudėtingu metimu išplėšė E.Whatley.
„Prieš tą metimą mane nuo kelionės namo į Ameriką skyrė penkios sekundės. Dar ir dabar kartais peržiūriu epizodo vaizdo įrašą ir prisimenu, kaip jaučiausi. Mintyse skrajojau iš laimės.
Tas metimas tapo istoriniu, o ypač Lietuvai ir „Žalgiriui“. Ir man pačiam tai buvo vienas įsimintiniausių karjeros momentų, besirikiuojantis greta žaidimo su Michaelu Jordanu ir kitomis NBA žvaigždėmis“, – kalbėjo E.Whatley.
Tikisi vėl pabendrauti su J.Kazlausku
Po euforijos Bursoje „Žalgiriui“ teko iš naujo kaupti jėgas rimtam iššūkiui ketvirtfinalio etape – ten jų laukė Belgrado „Beobanka“.
Nors prieš akistatą visi pergalę prognozavo būtent Serbijos klubui, žalgiriečiai pateikė staigmeną, laimėję ir savo arenoje, ir išvykoje.
Po atsakomųjų rungtynių Kaune džiaugsmas liejosi per kraštus – Š.Kalmanovičius krepšininkams pirko butelį viskio, o J.Kazlauskas prieš televizijos kameras traukė komandos himnu tą sezoną tapusią Lino Adomaičio dainą: „Ar tu ją matei?“
Pakilimą išgyvenę žalgiriečiai pusfinalyje įveikė Saratovo „Avtodor“ iš Rusijos. Belgrade vykusiame finale su Milano „Stefanel“, vedama stebuklingai žaidusio S.Štombergo, Kauno ekipa tarsi tik sutvarkė formalumus - 82:67.
„Kai neseniai pamačiau straipsnį, kad nuo mūsų triumfo dienos praėjo jau dvidešimt metų, negalėjau patikėti. Toks ilgas laiko tarpas... Bet aš puikiai viską pamenu.
Kaunas ir Lietuva man buvo nereali patirtis. Prieš atvykdamas į Lietuvą mažai žinojau apie šitą šalį, bet pamatęs krepšinio lygį ir sirgalių meilę buvau visiškai sužavėtas“, – teigė E.Whatley.
Pasibaigus sezonui „Žalgiryje“, sirgalių dievintas legionierius dar porą savaičių važinėjo po Kauną ir atsisveikino su visais bičiuliais.
Grįžęs į JAV E.Whatley kurį laiką susiskambindavo su kitoje Atlanto pusėje likusiais komandos draugais ir J.Kazlausku, bet ilgainiui ryšiai nutrūko.
„Apie savo draugus Lietuvoje galvoju iki šiol. Man tikrai įdomu, kaip jiems sekasi. Jei galėsite, perduokite mano kontaktus J.Kazlauskui – labai labai noriu su juo vėl pasišnekėti“, – paprašė amerikietis.
E.Whatley ir J.Kazlauskas gerai sutarė nuo pat pažinties pradžios. Krepšininkui po sezono išvykus namo, strategas ne kartą apie amerikietį gražiai atsiliepė dėl įveiktų gyvenimo sunkumų.
„Man Enniso asmenybė labai įdomi – karjeros pradžioje jis turėjo problemų su sportinio režimo paisymu, nevengdavo alkoholio, kvaišalų. Tačiau jį išgelbėjo žmona, kuri padėjo išbristi iš to liūno ir jis tapo mylimu bei gerbiamu žmogumi.
Tai puikus pavyzdys mūsų jaunimui, kad galima grįžti į teisingą kelią. Būtų galima ilgai pasakoti apie šį krepšininką“, – yra sakęs J.Kazlauskas.
Dabar E.Whatley daugiausiai laiko praleidžia įvairiuose JAV miestuose sakydamas motyvacines kalbas ir mėgaudamasis laiku su šeima.
Jis taip pat aktyviai praktikuoja religiją.
Buvęs krepšininkas turi du paauglius sūnus, iš kurių vienas, Ennisas jaunesnysis, pasekė tėvo pėdomis ir šį sezoną rungtyniauja Italijos antrojoje lygoje.
„Pabaigęs karjerą, neturiu jokių ypatingų tikslų. Tiesiog mėgaujuosi gyvenimu ir stengiuosi padėti žmonėms“, – paklaustas apie ateities planus, atsakė E.Whatley.
Naujausias „Žalgirio“ pasiekimas privertė aiktelėti
Šį sezoną dar vieną įsimintiną pasirodymą Eurolygoje rengiantis „Žalgiris“ reguliarųjį sezoną baigė šeštoje turnyro lentelės vietoje.
Tai pirmas kartas nuo čempioniškų 1999 metų, kai kauniečiai pateko į šio turnyro atkrintamąsias varžybas.
„Vau... šito dar nežinojau, – išgirdęs apie „Žalgirio“ pasiekimą nustebo E.Whatley. – Dabar pat pasiskaitinėsiu, kaip jiems sekasi“.
Pastaruoju metu nuo Europos krepšinio atitrūkęs amerikietis pripažino, kad „Žalgirio“ naujienas tik retkarčiais peržiūri internete.
„Nors apie dabartį daug nežinau, galiu pasakyti, kad „Žalgiris“ visada buvo išskirtinė organizacija. Vien ką reiškia tai, kad komandoje yra žaidę tokie žmonės kaip Arvydas Sabonis, Rimas Kutinaitis...
„Žalgiris“ nuo senų laikų turi labai tvirtą pagrindą ir jei jau žengė į atkrintamąsias, gali eiti ir dar toliau“, – įsitikinęs jis.
E.Whatley pridūrė, jog mažesnio biudžeto komplekso niekada neturėję žalgiriečiai „mažylių“ statusą tikrai sugebės pakreipti savo naudai.
O ypač dabar, kai prie komandos vairo stovi dar nuo Marilando universiteto laikų amerikiečiui žinomas Šarūnas Jasikevičius.
„Žalgiris“ visą savo gyvavimo laikotarpį nėra ta komanda, kuri būna laikoma favorite Eurolygoje. Bet jie jau ne kartą įrodė, kad gali laimėti prieš bet ką. Tikiuosi, kad Šarui ir komandai šį sezoną pasiseks. Norėčiau visai komandai pasakyti, kad jie privalo tikėti savimi“, – linkėjimus į Lietuvą siuntė E.Whatley.
