Nors 61-erių specialistas praėjusią vasarą atvykęs į „Šaulius“ rado po tragiško sezono apie prisikėlimą tik atsargiai svajojantį klubą, dabar viskas klostosi kaip geriausiame scenarijuje.
Lietuvos krepšinio lygos reguliariajam sezonui einant į pabaigą, nors turi tiek pat pergalių kiek Utenos „Juventus“ bei Pasvalio „Pieno žvaigždės“, šiauliečiai dėl geresnio taškų santykio rikiuojasi 5 vietoje.
„Vasarą nebuvo lengva įsivaizduoti, kad sezonui einant į pabaigą rikiuosimės penkti“, – kalbėdamas su lrytas.lt šyptelėjo A.Sireika.
Nors rudenį ekipa įsivažiavo itin sunkiai, pastaruoju metu „Šiaulių“ forma stabiliai gerėja. Prie to prisideda ne tik po traumų grįžę žaidėjai, bet ir ypatinga komandos atmosfera.
Prieš ir po treniruočių salėje plušantys auklėtiniai sugebėjo maloniai nustebinti net krepšinio pasaulyje visą gyvenimą besisukantį A.Sireiką.
„Liaudiškai tariant, surinkome gerą šaiką. Viduje komandos mikroklimatas puikus, niekas neprieštarauja, nekniaukia ir nerodo nepasitenkinimo“, – džiaugėsi jis.
Vienas iš daugiausiai laiko arenos lankus tikrinančių „Šiaulių“ žaidėjų – jaunasis Laurynas Birutis. Šį sezoną visus stebinantis 20-metis vidurio puolėjas ne tik yra naudingiausias LKL žaidėjas (19,6 naud. bal.), bet ir spėjo debiutuoti Lietuvos rinktinėje.
Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse su Kosovu krepšininkas per 13 žaistų minučių pelnė 8 taškus, atkovojo 6 kamuolius ir surinko 12 naudingumo balų.
Vis dėlto solidi statistika, aplinkinių pagyros ir net apie norą susigrąžinti L.Birutį prabilęs Kauno „Žalgiris“ jaunojo žaidėjo į padebesius neiškėlė – jis ir toliau stebina kuklumu.
„Mokiau Lauryną su pirštu po bloko parodyti „ne, ne, ne – daugiau čia neik“. Dabar jau matau, kaip jis duoda bloką varžovui ir tarsi rodo – „daugiau mano aikštės pusėje nesirodyk!“, – juokėsi A.Sireika. – Anksčiau tokių dalykų nebūdavo, bet po truputį pradeda matytis pasitikėjimas savimi“.
– Treneri, šiuo metu „Šiauliai“ rikiuojasi pirmajame LKL penketuke. Sezonas kol kas klostosi geriau, nei vasarą galėjote pagalvoti? – paklausėme A.Sireikos.
– Na, penktojoje pozicijoje nestovime labai tvirtai, tačiau taip – vasarą nebuvo lengva įsivaizduoti, kad sezonui einant į pabaigą rikiuosimės penkti. Vis tiek komandoje atsirado daug naujų veidų, jie labiau būsimos, o ne esamos žvaigždės. Žinojau, kad laukia labai daug darbo.
– Sezoną pradėjote sunkokai, tačiau dabar komandos žaidimo kreivė vis kyla. Kaip pavyko įsibėgėti?
– Būtume įsibėgėję ir anksčiau, bet labai trukdė traumos – Nickas Zeisloftas buvo iškritęs dviem su puse mėnesio, o Ignas Vaitkus apskritai beveik visą sezoną nežaidžia. Todėl turėjome perkelinėti pozicijas, kviestis naujų žmonių.
Kiekvienas toks pajudinimas tikrai nepadeda susižaidimui, reikia iš naujo mokyti, kokie komandos principai gynyboje ir puolime. Dėl to tik dabar ir atrandame geresnį žaidimą. Nors šiaip aš priekabus žmogus – mums iki tikrai gero žaidimo dar toli (šypsosi).
– Tačiau gal pagaliau jaučiate stabilumą?
– Jaučiu darbo stabilumą ir vyrų norą. Reikia tik laiko, bet jie puikiai žino ką ir kaip reikia daryti. Vyrų man niekada nereikia raginti – jie papildomai dirba ir prieš, ir po treniruotės. Ta atmosfera mane labiausiai ir džiugina.
Liaudiškai tariant, surinkome gerą šaiką. Viduje komandos mikroklimatas puikus, niekas neprieštarauja, nekniaukia ir nerodo nepasitenkinimo. Tas mane labiausiai ir džiugina.
– „Šiauliai“ pastaruoju metu kiek netikėtai įveikė „Juventus“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Tai nebuvo atsitiktinės pergalės?
– Aišku, tokios pergalės trenerių darbe yra saldžios. Komanda kenčia sunku darbą, traumas, o tada kartais nusišypso laimė.
Tai, kad įveikėme „Juventus“ ir „Neptūną“ iš dalies parodo darbo rezultatus. Bet tai tikrai neleidžia atsipalaiduoti, nes ateitis laukia nelengva.
– Vasarą komandą formavote iš patirties ir jaunystės derinio. Kaip, jūsų nuomone, buvo pataikyta su sudėtimi?
– Oj, gerai pataikyta nebuvo (šypsosi). Aišku, aš džiaugiuosi, kokia yra aplinka, bet niekada nesakau, kad negalėjo būti geriau. Kai treneriai renkasi žaidėjus, susideda labai daug detalių. Daug priklauso vien nuo to, kaip krepšininkas pritaps.
Žaidėjas gali būti greitas ir geras metikas, bet tiesiog koks egoistas ar panašiai. Renkiesi pagal savo viziją, žinoma, ir atsiremdamas į pinigus, bet nežinai, ką gausi. Niuansų labai daug.
– Kaip suprantu, šįkart komandoje jokiu egoizmu net nekvepia?
– Žmonės susirinko tikrai labai geri. Sezono pradžioje kalbėjomės tarpusavyje su kolegomis ir visi manęs klausinėjo, tai kaip čia ta komanda. Sakiau, kad man viskas atrodo net per daug gerai (juokiasi).
Kartais vyrus norėtųsi aikštelėje padaryti agresyvesniais, juk geri žmonės nėra profesija. Aikštėje turi būti agresyvumas ir pyktis – tai irgi meistriškumo dalis. Juokais komandoje pakalbėjome, kad reikės mokytis grubumo.
– Ne kartą minėjote, kad mažiau švelnumo norėtumėte būtent iš L.Biručio. Kaip manote, ar šis talentas peržengs savo kuklų charakterį?
– Jis jau po truputį keičiasi. Aišku, negarbinu Lauryno ir nenoriu, kad jį kas nors vadintų žvaigžde. Tai gali stabdyti tobulėjimą. Laurynas yra labai kuklus vaikis.
Aš jį skatinu, kad jeigu tik gali, visada įdėtų į krepšį, o ne mestų paprastai. Sakiau Laurynui, kad jis turi būti kaip artistas.
Bet, va, jau žiūriu, kaip jis kartais po dėjimo jau ir į žiūrovus atsisuka. Sakau jam, kad nebijotų, pamojuotų jiems ir nusišypsotų. Juk žiūrovai ploja susiėmę už galvų, džiaugiasi.
Arba taip pat aiškinu Laurynui, kad jis yra krepšio „vartininkas“. Šis išsireiškimas man įstrigęs dar nuo Eurelijaus Žukausko laikų rinktinėje. Kai jau matai, kad komandos draugai suklydo ir lieki vienas po savo krepšiu, turi būti pasiruošęs blokuoti metimą.
Mokiau Lauryną su pirštu po bloko parodyti „ne, ne, ne – daugiau čia neik“. Dabar jau matau, kaip jis duoda bloką varžovui ir tarsi rodo – „daugiau mano aikštės pusėje nesirodyk!“ (juokiasi). Anksčiau tokių dalykų nebūdavo, bet po truputį jau pradeda matytis pasitikėjimas savimi.
– Bet rungtynėse mėginti mesti daugiau tritaškių L.Biručio dar neįkalbėjote?
– Na, pradžia visada sunkiausia. Iki to reikia pribręsti. Juk nereiškia, kad gauni kamuolį ir turi mesti. Reikia galvoti, kad komandoje yra ir geriau pataikančių, išlaukti savo situacijos. Tai yra meistriškumas.
– Esate išreiškęs norą L.Birutį „Šiauliuose“ išlaikyti dar vienam sezonui. Manote, tai įmanoma?
– Atvirai, aš nieko nemanau – aš tik svajoju.
– Ko gero niekas nenustebtų, jei kitą sezoną Laurynas žaistų „Žalgiryje“ (teisės į L.Birutį priklauso šiam klubui) ar net mėgintų praverti NBA duris. Jūs į tai žvelgiate atsargiai?
– Reikia į NBA patekti savo laiku. Yra daug pavyzdžių, kurie ten patenka per anksti ir po to išnyksta iš krepšinio. Man tai pats liūdniausias dalykas, todėl visada sakau – neskubėkite gyventi. Net jei rezultatai dabar ir labai geri, turi būti brandumas, turi būti patirtis.
O kas, jei susidursi su grubesne varžovo gynyba ir pamatysi, kad esi visiškai nepasiruošęs? Gyvenimas žiaurus ir nelauks, kada atsigausi tokiame aukštame lygyje. Nereikia galvoti, kad jei geri duomenys, gera statistika, tai jau galima ir važiuoti į NBA. Negalima. Taip nebūna.
– Tačiau iš kitos pusės, galima įsivaizduoti, kaip jaunam krepšininkui sunku atsisakyti tokių galimybių.
– Sunku, bet juk ne vienas gyveni. Reikia ir turėti savo galva, bet ir su kažkuo tartis.
– Kalbant apie kitas komandos staigmenas – rungtynėse su „Juventus“ N.Zeisloftas įmetė net 41 tašką (12/15 trit.). Tai vienkartinis iššovimas, ar gynėjo forma kyla tokiais tempais?
– Atsakymą sužinosime po poros rungtynių. Tiesą sakant, Nicko pasirodymas savaitgalį man pačiam buvo malonus netikėtumas.
Kaip profesionalas suprantu, kad jį sėkmė tikrai lydėjo – jis metė ir sunkius metimus, bet jie krito. Iš kitos pusės, matome, kaip Nickas pataiko per treniruotes – jis neeilinis metikas.
– Iki reguliariojo LKL sezono pabaigos liko 12 rungtynių. Manote, kad pavyks išsilaikyti turnyro lentelės viduryje?
– Tai priklauso nuo daugelio dalykų – ir nuo traumų, ir nuo varžovų, ir net nuo sėkmės. Trenerio darbe planavimo nėra (šypsosi). Reikia tik dirbti ir ieškoti išeičių.
– Kurie varžovai iš antrosios lentelės pusės jums atrodo pavojingiausi?
– Visi. Taip sakau neperdėdamas. Matėme, kaip Prienų-Birštono „Vytautas“ kovojo su Vilniaus „Lietuvos rytu“, o Alytaus „Dzūkija“ – su „Žalgiriu“. Žiūrėjau rungtynes, ir atrodė, kad žaidžia lygūs varžovai. Todėl nuvertinti tikrai negalima nieko.
– O kaip žiūrite į Baltijos krepšinio lygą? Klubui svarbus dalyvavimas šiame turnyre?
– Vienerios rungtynės per savaitę LKL mūsų komandai yra mažai, todėl buvo reikalingas kitas turnyras. Ypač dėl to, kad galima į komandą labiau įjungti mažiau rungtyniaujančius žaidėjus. Manau, šįmet mums BBL tikrai išėjo į naudą.
– Kaip vertinate „Vytauto“ sprendimą viduryje sezono pasitraukti iš BBL dėl vykusio „Big Baller Brand“ turnyro?
– Blogai. Juk viskas yra suplanuota, po to gaunasi visokie langai ir tarpai. Tai nepagarba kitoms komandoms ir taip būti neturi.
– Prienų komanda iš BBL pasitraukė dėl finansinių motyvų. O kaip „Šiauliams“ sekasi vykdyti planą per porą sezonų atsikratyti skolų šleifo?
– Viskas labai gerai.
– Klubo reikalai pastebimai pagerėjo tada, kai praėjusio sezono viduryje klubo vadovo pareigas perėmė Mindaugas Žukauskas. Galima sakyti, kad jis labiausiai įpūtė „Šiauliams“ gyvybės?
– Be abejo. Mindaugas klubui duoda labai daug. Jis tikrai stengiasi ir džiaugiuosi, kad žmonės jį palaiko.
– Jūs praėjusią vasarą kalbėdamas su lrytas.lt prisipažinote, kad į „Šiaulius“ grįžote paklausęs širdies. Šis sprendimas buvo teisingas?
– Prieš priimdamas sprendimus daug galvoju. Visi puola ir veržiasi, bet pakeisti darbą yra didelė atsakomybė. Teisingų ar neteisingų sprendimų gyvenime apskritai nebūna, bet galiu pasakyti, kad mano sugrįžimas į „Šiaulius“ buvo gerai apgalvotas.
