Vasario 17 ir 18 dienomis krepšinio aikštėje netrūks aistrų. Savo ginklų arsenalą ruošia ne tik pajėgiausi šalies krepšinio klubai, bet ir žiūrovus kas kartą stebinančios šokėjos.
Dėl titulo kovos keturių stipriausių LKL komandų šokėjos. Burtai lėmė, jog pusfinaliuose Vilniaus „Lietuvos ryto“ šokėjos susitiks su Klaipėdos „Neptūno“ merginomis, o Panevėžio „Lietkabelio“ šokėjos iššūkį mes čempionių titulą 2017 metais iškovojusioms Kauno „Žalgirio“ šokėjoms.
Šiais metais žiūrovų simpatijų neužteks, sirgalių balsai sudarys tik 25 proc., svarbiausias balsas (75 proc.) priklausys penkių asmenų komisijai. Šokėjos savo talentams pademonstruoti turės vos kelias minutes. Kauno „Žalgirio“ šokėja Laura Patianikaitė užtikrino, kad kova bus tikrai įnirtinga.
„Kiekvienais metais visos komandos įvardija savo pranašumus, pasirengimo detales. Aš taip pat nesikuklinsiu. Manau, kad esame vertos pergalės“, – rimto nusiteikimo neslėpė penktą sezoną „Žalgirio“ palaikymo komandoje šokanti mergina.
– Šių metų „Šokėjų kovų“ projekto formatas visai naujas. Kaip vertinate šią idėją?, – „Laikinoji sostinė“ paklausė L.Patianikaitės.
– Galbūt šiek tiek nedrąsu, nes žinome, kad mus vertins teisėjai. Tikimės ir manome, kad jie kiekvieną komandą vertins profesionaliai. Nemanau, kad atsižvelgs į tai, kokia tai komanda. Tikimės, kad viskas vyks sąžiningai.
– Komisijos nuomonė šį kartą bus svaresnė. Ar žinote, kas bus komisijos nariai?
– Ne, mes iki šiol nežinome, kas bus komisijos nariai. Galbūt sužinosime tai vėliau. Manau, kad tai bus staigmena tiek mums, tiek sirgaliams. Tikriausiai nėra labai svarbu, kas bus komisijoje, nes mes nieko nepakeisime. Svarbiausia – patikti komisijai, gerai pasirodyti, atiduoti visas jėgas, o pašokus jaustis gerai. Mano nuomone, komisijoje bus ir profesionalių šokėjų ar artistų, ir galbūt žinomų žmonių.
– Ar kaip nors specialiai ruošiatės „Betsafe-Šokėjų kovų“ projektui?
– Šiuo metu mums jau yra atsiųstas scenarijus ir dainos. Esame informuotos, kiek laiko užtruks tam tikras šokis, kaip daugmaž viskas vyks. Šiam projektui rimtai rengiamės. Kaip ir praėjusį kartą, mūsų tikslas – nugalėti. Stengiamės į pasirodymus įtraukti viską, kas geriausia.
Turime daug šokių, bet vienu pasirodymu viską pademonstruoti labai sudėtinga. Norisi parodyti visus geriausius elementus, bet tuo pat metu reikia, kad pasirodymas būtų sklandus ir gražus. Žinome, kad ir kitos komandos nesnaudžia ir taip pat ruošiasi.
– Kokie pagrindiniai veiksniai nulems vieno iš LKL klubų šokėjų pergalę?
– Manau, kad bus kreipiamas dėmesys į sinchroniškumą, artistiškumą. Turėtų būti labai svarbūs techniniai, sudėtingi elementai – išmetimai, piramidės. Taip pat, manau, bus labai svarbu ir visuma, bendras vaizdas, net apranga – viskas turės atrodyti nepriekaištingai. Šį kartą reikės labai susikaupti ir neklysti, nes tokiame projekte klaidos neatleistinos. Turime dar laiko, todėl stengsimės pateikti geriausią variantą.
– Susitiksite su „Lietkabelio“ klubo šokėjomis. Ar galima teigti, kad ištraukti burtai šį kartą jūsų komandai tikrai palankūs?
– Niekuomet nesprendžiame iš anksto, nesakome, kad burtai mums palankūs arba nepalankūs. Nežinome, kaip tą dieną pasiseks mums ir kitoms šokėjoms. Niekada nenuvertiname varžovių ir nosies iš anksto neužriečiame. Žinome, kad tiek jos stengsis pasirodyti geriausiai, tiek mes. Galbūt vieniems patiks „Lietkabelio“ šokėjos, o kitiems – mes.
– Kitame pusfinalyje susitiks „Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“ klubų šokėjos. Kurių galimybės nugalėti realesnės ir kodėl?
– Sunku išskirti, nes komandos labai skirtingos, man asmeniškai jos yra net nelyginamos. Labai skiriasi šokių stilius. Manau, kad labai daug priklausys nuo to, kokią programą šokėjos bus parengusios, kaip joms seksis būtent tą dieną.
– Praėjusiais metais iškovojote geriausių šokėjų titulą. Dabar ir kitų klubų šokėjos nesikuklina ir drąsiai vardija savo pranašumus. Kokie jūsų pranašumai ir galimybės?
– Kiekvienais metais visos komandos įvardija savo pranašumus, pasirengimo detales. Nesikuklinsiu, manau, kad mes esame vertos pergalės. Mūsų pasirodymai labai įvairūs. Vienas šokis gali būti labai seksualus, o kitas – beveik hiphopo stiliaus. Turime daugybę šokių, programa labai įvairi, bet ją nuolatos atnaujiname. Su mumis dirba choreografas Kęstutis Baranauskas ir kiti savo srities specialistai. Tikrai labai stengsimės neužleisti pozicijų ir antrą kartą iškovoti geriausiųjų titulą.
– Žiūrovai mato tik galutinį rezultatą. Kiek laiko ir jėgų tenka paaukoti siekiant, kad kiekvieną kartą atrodytumėte nepriekaištingai?
– Visuomet ateiname tris ar net keturias valandas prieš rungtynes. Vyksta treniruotė, tuomet pasidarome makiažą, susišukuojame. Taip pat kiekvieną dieną treniruojamės. Žinoma, žmonės to nemato. Jie gali vertinti tik bendrą vaizdą.
Mes į šokius įtraukiame labai daug gimnastikos elementų, todėl kiekvieną kartą atliekame sudėtingus metimus, salto. Tai tikrai pavojinga. Dėl šių elementų tenka labai daug treniruotis. Į kiekvieną detalę įdedame labai daug darbo. Tikiuosi, jog žmonės supranta, kad nėra viskas taip paprasta, kaip galbūt atrodo iš šalies.
– Galima sakyti, kad šokėjų komanda yra vienas krepšinio klubų talismanų. Ar esate krepšinio ir „Žalgirio“ sirgalė?
– Žinoma, kad palaikau „Žalgirio“ klubą. Juk nebus taip, kad „Žalgiris“ žaidžia, o aš noriu, jog jis pralaimėtų. Tikrai nuoširdžiai jį palaikau. Žinau, kad ir žalgiriečiai mus visuomet palaiko. Esame viena didelė šeima. O su šokėjomis apskritai esame labai artimos.
– Ar tenka pabendrauti su žalgiriečiais? Galbūt net turite labiausiai patinkantį šio sezono žaidėją?
– Mūsų bendravimas labiau formalus. Žinoma, susitikę pasisveikiname, pasiteiraujame, kaip sekasi, palinkime sėkmės ar pasveikiname pergalės proga. Galima sakyti, kad visi ateiname dirbti savo darbo. Mes turime savo treniruotes, jie – savo.
Jeigu reikėtų išskirti žalgirietį, tuomet tai treneris Šarūnas Jasikevičius. Per tuos metus, kai šoku komandoje, keitėsi ir treneriai. Mane žavi Š.Jasikevičiaus charakteris, griežtumas. Matyti, kad visi turi jo klausyti, negali per daug atsipalaiduoti. Trenerio ir žaidėjų amžiaus skirtumas nėra didelis, tačiau jis puikiai tvarkosi su komanda. Manau, treneris turi taip dirbti, kad visi jaustų jam pagarbą. Jo darbas labai profesionalus ir jam viskas puikiai sekasi.
– Kurios šio sezono rungtynės ar epizodas labiausiai įsiminė? Kodėl?
– Šis žalgiriečių sezonas tikrai labai stiprus ir sėkmingas, todėl ir epizodų buvo ne vienas. Man labiausiai įsimena rungtynės, kurių paskutinės minutės būna įtemptos – taškas į tašką, o galiausiai išplėšiama pergalė. Tokios rungtynės įdomiausios, suteikia daugiausia emocijų.
– Kaip pavyksta stebėti tokias rungtynes, juk reikia dar ir į aikštę išbėgti šokti?
– Tuo metu tikrai užplūsta dvejopos mintys. Greitai sušoki ir vėl įtemptai stebi rungtynes, jeigu nereikia persirengti. Rūpi, kaip sekasi žalgiriečiams, o iš šono girdi, kokį šokį reikės šokti. Ir net ne vieną variantą. Galbūt šiuo atveju patirtis yra privalumas. Anksčiau, kiek pamenu, būdavo taip – arba šokiui nepavykdavo susikaupti, arba rungtynių nematydavau. O dabar sugebu ir mačą žiūrėti, ir mintyse pasirengti artėjančiam pasirodymui.
– Kaip patekote į „Žalgirio“ šokėjų komandą? Ir ką jums tai reiškia?
– Prieš patekdama į šokėjų gretas užsiėmiau sportine gimnastika, aerobika. Baigusi sportininkės karjerą nuėjau šokti į vieną Garliavos krepšinio palaikymo komandą. Šokome tikrai mėgėjiškai, bet į vienas rungtynes atvažiavo dabartinė mūsų vadovė Diana Gandrimė. Būtent tada ji mane pamatė, iš karto po to susisiekė su manimi ir pakvietė prisidėti prie „Žalgirio“ šokėjų klubo.
Tuomet viskas buvo paprasčiau – dabar vyksta atrankos, yra įvairios šokėjų mokyklėlės. Manau, kad man labai pasisekė, apkeliavau daugybę valstybių su šokėjomis, susipažinau su naujais žmonėmis ir užsiimu veikla, kuri man tikrai patinka.
– Esate šokusi žinomų atlikėjų (Armino van Buureno, „Scooter“) koncertuose. Kokios patirties per juos įgavote? Ar po jų pasikeitė požiūris į „Žalgirio“ šokėjos darbą?
– Iš tiesų mane pastebėjo šokančią būtent „Žalgirio“ rungtynėse. Į jas buvo atvažiavę tų atlikėjų prodiuseriai, jie mane ir pakvietė į atranką. Tai buvo visai nauja patirtis. Kaip minėjau, visuomet buvau gimnastė, sportininkė ir šokiai man buvo gerokai mažiau pažįstama sritis. Tikrai bijojau šio iššūkio, bet būtent ši patirtis man suteikė drąsos, pasitikėjimo savimi, gebėjimo improvizuoti. Koncertiniuose turuose gyvenau su profesionaliomis šokėjomis, tad iš jų tikrai daug išmokau.
– „Žalgirio“ klube šokate ne vienus metus. Kokių kuriozų komandai, o galbūt jums asmeniškai yra nutikę?
– Kuriozų yra buvę tikrai labai daug. Kartais šokį pamiršti, pradedi šokti visai į kitą pusę nei visa komanda. Būna įvairių kritimų, pavyzdžiui, darant piramidę susipina kojos ir nukrinti vidury aikštelės. Esame užkliuvusios ir už vėliavų, ir už ilgų suknelių ar sijonų, yra ir apranga plyšusi.
Manau, kad tokiose situacijose svarbiausia mokėti iš savęs pasijuokti. Suprantame, kad žmonės tikrai mato mūsų klaidas. Niekuomet nepykstame viena ant kitos, nes tokių kuriozų pasitaiko kiekvienai šokėjai – tiek naujai, tiek senbuvei.
