Talentų kalvė: Lietuvoje krepšinio genai perduodami iš kartos į kartą

Marčiulionis, Sabonis, Kurtinaitis, Karnišovas – šios ir daugelis kitų pavardžių Lietuvos krepšinio pasaulyje keičiantis kartoms niekur nedingo.

Čia, kaip ir užsienyje, jau tapo įprasta matyti buvusių krepšininkų pėdomis pasekusius ir kartais garsius tėvus net pralenkusius sūnus.

Lrytas.lt pristato pirmąją iš dviejų žymiausių šalies krepšinio šeimų dalį. Jos pateikiamos abėcėlės tvarka.

Daugelis krepšinio gerbėjų apie buvusio žalgiriečio Mindaugo Arlausko sūnų Martyną pirmąkart išgirdo šį sezoną.

„Žalgirio“ dublerių ekipai atstovaujantis 17-metis vaikinas vasarą treniravosi su pagrindine ekipa ir sužavėjęs trenerius nuo jos toli nebeatsitraukė.

Spalį M.Arlauskas netgi debiutavo Eurolygos rungtynėse su Belgrado „Crvena zvezda“. „Viskas įvyko netikėtai – maniau, naujajam sezonui sugrįšiu į dublerių komandą“, – apie karjeros pokyčius tada kalbėjo krepšininkas.

Jis neslėpė, kad dažnai sulaukia patarimų ir paraginimų iš šį sezoną Prienų-Birštono „Vytauto“ ekipoje trenerio Virginijaus Šeškaus asistentu dirbančio 62 metų tėvo.

„Dažniausiai tėtis pabrėžia klaidas, kurias dariau aikštėje. Gerų žodžių retai išgirsi, bet tai geras dalykas, kuris papildomai skatina“, – teigė M.Arlauskas.

Jaunasis krepšininkas, pasak specialistų, išsiskiria savo amžiui itin geru žaidimo suvokimu, bet jam vis dar reikia gerinti greitį, sprogstamąją jėgą bei taiklumą.

Vytautas Baločka sovietmečiu buvo žinomas Vilniaus „Statybos“ žaidėjas ir pagrįstai tikėjosi, kad į JAV išvykęs jo sūnus Petras pratęs šeimos tradicijas.

Havajų universiteto komandoje 207 cm ūgio P.Baločka buvo svarbus žaidėjas, todėl baigęs studijas 2010 metais jis iškart gavo kvietimą prisidėti prie „Lietuvos ryto“ komandos.

Tačiau centro karjera sostinės klube tęsėsi tik keletą mėnesių – nepritapęs žaidėjas perėjo į žemesnes lygas, vėliau rungtyniavo Prancūzijoje, o sulaukęs 30 metų išnyko iš krepšinio profesionalų pasaulio.

Ilgamečio „Žalgirio“ komandos krepšininko ir trenerio Algirdo Brazio žvaigždė pamažu leidžiasi, o jo sūnaus Mindaugo sparčiai kyla.

M.Brazys krepšininko karjeros metu neilgai rungtyniavo Lietuvos ekipose, tarp jų ir „Žalgiryje“, kai jį treniravo tėvas. Vis dėlto puoselėti didesnes viltis vaikinui sutrukdė bėdos dėl nugaros, ir M.Brazys visą dėmesį sutelkė į analitinį trenerio darbą.

Čia M.Brazys iškart buvo pastebėtas – būdamas „Žalgiriui“ vadovavusio Joano Plazos dešiniąja ranka, jis sulaukė garsiojo trenerio įvertinimo. Katalonas yra pasakęs, kad lietuvį laiko vienu darbščiausių specialistų, su kuriuo kada nors yra dirbęs.

Nuo 2013-ųjų M.Brazys su tėvu darbavosi „Lietkabelio“ trenerių štabe, vėliau Dainiui Adomaičiui talkino „Neptūne“, o šį sezoną yra Rimo Kurtinaičio asistentas „Lietuvos ryto“ klube.

35-erių specialistas nuo praėjusių metų šias pareigas eina ir Lietuvos nacionalinėje rinktinėje.

Tuo metu 56-erių A.Brazys šiuo metu netreniruoja jokio klubo, tačiau tokios galimybės neatmeta: „Esu pasiruošęs, jei tik atsirastų geras variantas.“

Dabar krepšinio gerbėjams iš Butautų šeimos geriau žinomas Ramūno vardas, o praeityje išskirtinė asmenybė buvo jo tėvas Stepas.

Prieš 17 metų mirusio S.Butauto biografijoje yra ne vienas svarus pasiekimas – jis žaidė Lietuvos ir SSRS rinktinėse, triskart tapo Europos čempionu, o 1952 m. Helsinkio olimpiadoje iškovojo sidabrą. Vėliau S.Butautas treniravo SSRS moterų rinktinę, Kubos nacionalinę ekipą, 1975–1978 m. – „Žalgirio“ klubą.

Tėvo pėdomis pasekęs R.Butautas jam nė kiek nenusileidžia. 53-ejų vyras su Lietuvos rinktine yra iškovojęs 2007-ųjų Europos čempionato bronzą, vadovavo „Žalgirio“, Rygos VEF, Astanos „Astana“ klubams.

Pačioje praėjusių metų pabaigoje R.Butautas stojo prie „Lietkabelio“ vairo. Specialistas yra minėjęs, kad tėvas buvo bene didžiausią įtaką jam padaręs žmogus gyvenime ir jo atminimą labai brangina iki šiol.

Ilgiausiai Lietuvos rinktinei atstovavęs, tris olimpinius medalius iškovojęs ir LKL rezultatyvumo rekordininku tapęs Gintaras Einikis atidžiai seka savo sūnaus Aido karjerą.

21-erių 195 cm ūgio A.Einikis šį sezoną dažniau rungtyniauja NKL besivaržančioje „Neptūno“ dublerių ekipoje, tačiau sulaukęs progos vis tvirčiau atrodo ir Kazio Maksvyčio treniruojamoje pagrindinėje komandoje. NKL krepšininkas vidutiniškai renka po 9,2 taško, atlieka 1,2 rezultatyvaus perdavimo.

„Persikėlus į LKL žaidimo greičiai pasirodė kur kas didesni, bet po truputį pripratau“, – sakė A.Einikis.

Nors krepšininkas yra pasirašęs ilgalaikę sutartį su „Neptūno“ klubu, neslepia noro ateityje paragauti ir legionieriaus duonos. Jis taip pat turi tikslą pasekti tėvo pėdomis ir kada nors praverti rinktinės duris.

„Tai kiekvieno žaidėjo svajonė. O dabar, kai atrankos varžybose įvesta FIBA langų sistema, atsiranda daugiau šansų“, – teigė A.Einikis.

Nors kuklus vaikinas nemėgsta kalbėti apie tėvą ir ryšį su juo, G.Einikis socialiniuose tinkluose neslepia savo palaikymo sūnui.

„Laikyk kardaną, sūnau! Šaunuolis!“ – po sėkmingų Aido rungtynių prieš „Pieno žvaigždes“ rašė 48-erių buvęs krepšininkas, dėl alkoholio vartojimo įsipainiojęs į ne vieną skandalingą istoriją Klaipėdoje.

Dovydas Giedraitis gimė prieš pat Sidnėjaus olimpiadą, kurioje jo tėvui Andriui pavyko pasiekti ryškiausią karjeros pergalę ir su Lietuvos rinktine užsikabinti bronzos medalius.

17-metis A.Giedraičio sūnus į save dėmesį pirmą kartą labiau atkreipė praėjusį sezoną, kai atstovaudamas Molėtų „Ežerūno“ ekipai tapo vienu naudingiausių NKL krepšininkų. Nors vasarą su jaunuoju gynėju kalbėjosi ir jį į jaunimo ekipą norėję pasikviesti „Žalgirio“ vadovai, D.Giedraitis pakėlė sparnus į Ispaniją.

„Buvome jau anksčiau nuvažiavę į Ispaniją, ir ten viskas paliko labai gerą įspūdį. O ir komanda tikrai gera“, – pasirinkimą atsisakyti Kauno klubo pasiūlymo aiškino D.Giedraitis.

Madride jis rungtyniauja vietos „Estudiantes“ aštuoniolikamečių komandoje. Praėjusių metų lapkritį D.Giedraitis surengė vieną įspūdingiausių savo pasirodymų Ispanijoje ir ketvirtojoje pagal pajėgumą lygoje į „Almansa“ ekipos krepšį įmetė 35 taškus. Pasirašydamas sutartį su „Estudiantes“ lietuvis pasiliko galimybę išvykti į NCAA lygą.

„Visada bandau žaisti, kaip moku, ir darau tai, ką moku geriausiai. O ar nustebinsiu ką nors, pamatysime vėliau“, – sakė jis.

44-erių A.Giedraitis kaip žaidėjas subrendo Vilniaus „Sakaluose“, o LKL čempionu tapo atstovaudamas „Lietuvos rytui“.

Praėjusių metų pabaigoje susirgusį „Šiaulių“ trenerį Antaną Sireiką trumpai pavadavęs Robertas Giedraitis Vilniuje stebėjo, kaip „Lietuvos ryte“ žaidžiantis 25-erių sūnus Rokas smaigstė tritaškius į jo komandos krepšį.

Nors „Šiauliai“ susitikimą po dviejų pratęsimų pralaimėjo 98:103, tėvas liko patenkintas savo atžalos žaidimu. „Šiaulių“ klubo legenda tapęs 47-erių vyras iki šiol prisimena, kaip septynerių Roką pirmą kartą nuvedė į krepšinio treniruotes ir ateityje jam patarė nesiblaškyti tarp sporto šakų.

„Man tėtis visada sakydavo, kad turiu žaisti krepšinį, bet tikrai nevertė“, – pasakojo Rokas.

Puolėjo tėvas taip pat palaikė ir sūnaus sprendimą 2016-aisiais galutinai persikelti į „Lietuvos ryto“ komandą.

Sostinės ekipoje R.Giedraičio žaidimo kreivė kasmet kilo, o šį sezoną jis tiek LKL, tiek Europos taurėje renka vidutiniškai po 11 taškų. „Lietuvos ryto“ trenerių teigimu, krepšininko patobulėjimas taip pat justi ir ginantis.

Rokas rudenį oficialiai debiutavo ir Lietuvos rinktinės gretose, nors į stovyklą buvo kviečiamas jau ketvirtą kartą.

Buvęs legendinio „Šilutės“ klubo treneris Steponas Kairys, net ir tiesiogiai nebebūdamas šalia krepšinio aikštės, nuo jo niekada pernelyg nenutolo.

Vyras ne vieną dešimtmetį rūpinosi talentingiausiais Lietuvos jaunaisiais krepšininkais ir suteikė galimybių jiems karjeros pamatus pasikloti kitoje Atlanto pusėje. S.Kairio dėka į JAV tobulintis kadaise išvyko tokie krepšininkai kaip Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Linas Kleiza, Martynas Pocius bei daugelis kitų.

Šiuo keliu pasuko ir S.Kairio sūnus Donaldas – jis 1996–1997 m. rungtyniavo JAV, tačiau ten neužsibuvęs grįžo į Lietuvą ir vis rimčiau pradėjo mąstyti apie trenerio karjerą. Jos pradžioje šilutiškis atliko praktiką „San Antonio Spurs“, kai ši ekipa iškovojo NBA čempionų žiedus, o vėliau, būdamas Maskvos CSKA skautu, triumfavo Eurolygoje.

D.Kairys dirbo ir Lietuvos rinktinės trenerio asistentu bronzos medaliais pažymėtame 2007-ųjų Europos čempionate.

Vasarą 40-metis D.Kairys ilgai laukė darbo pasiūlymų, bet jį galų gale gavo tik prieš Naujuosius metus ir dabar treniruoja Talino „Kalev“ komandą.

Prieš dvejus metus 70-ąjį jubiliejų šventęs Mykolas Karnišovas – praeityje garsus Vilniaus „Statybos“ ir Lietuvos rinktinės krepšininkas.

„Statybos“ gretose kelis sezonus praleido ir jo sūnus Artūras, tačiau nuo tada prabėgus beveik trisdešimčiai metų jis jau yra pasiekęs kur kas daugiau.

A.Karnišovui iki šiol priklauso rezultatyviausio visų laikų Lietuvos rinktinės krepšininko vardas, taip pat du olimpiniai bronzos medaliai. Jis taip pat yra tapęs geriausiu Europos krepšininku (1996 m.), Italijos ir Ispanijos lygų čempionu.

Dėl traumų anksti baigęs žaidėjo karjerą A.Karnišovas greitai įsiliejo į NBA klubų administraciją ir dirbo „Houston Rockets“ bei „Denver Nuggets“ komandose. Pastarajame klube jis sulaukė paaukštinimo ir šią vasarą tapo „Nuggets“ generaliniu vadybininku.

Dabar 46-erių A.Karnišovas taip pat dirbo skautu JAV nacionalinėje rinktinėje.

„Jis į priekį žengė pats, neturėdamas kieno nors paramos.

Tas kelias tikrai nebuvo paprastas“, – taip apie sūnaus laimėjimus NBA yra sakęs M.Karnišovas.

Olimpinių žaidynių, Europos ir pasaulio čempionatų prizininko Rimo Kurtinaičio sūnus Giedrius krepšinio aikštėje niekada nepralenkė tėvo.

Vis dėlto jis ilgiau nei dešimtmetį rungtyniavo LKL ir NKL ekipose, kelis sezonus praleido užsienio klubuose. Dabar 31-erių vyras pradėjo trenerio karjerą, kuri kol kas sekasi visai neprastai.

2016–2017 metų sezoną G.Kurtinaitis su Raseinių „Rasų“ ekipa NKL kiek netikėtai užėmė ketvirtąją vietą ir liko per plauką nuo medalių. Šį sezoną jis darbuojasi Pernu „Sadam“ klube.

„Prisimenu Giedriaus mokyklinį rašinį apie tai, kad užaugęs labiausiai norėtų tapti garsiu krepšininku, o jei to nepavyktų padaryti, jis žadėjo gyvenimą vis tiek sieti su šiuo sportu.

Tuomet apsidžiaugiau, kad krepšinis yra jo širdyje“, – šypsodamasis pasakojo 57-erių R.Kurtinaitis, dabar treniruojantis „Lietuvos rytą“.

G.Kurtinaitis pritarė, kad pavardė suteikia papildomos atsakomybės, tačiau teigė į tai nebereaguojantis: „Bėgant laikui sugebėjau su tuo susitaikyti.

Gal jaunystėje buvo daugiau bėdų, nes į viską truputį per jautriai reaguodavau.“