Tuo metu Lietuvos sostinės komandą treniravo Virginijus Šeškus, kuris dabar yra Prienų-Birštono „Vytauto“ strategas. Kaip tik su šia ekipa praėjusį pirmadienį sutartis pasirašė LaMelo ir LiAngelo Ballai.
V.Šeškus nemoka angliškai, todėl per savo asistentą pranešė B.Baronui, kad šis nesitikėtų daug minučių aikštėje.
Šiuo metu B.Baronas žaidžia Turkijos „Eskisehir Basket“ klube. Jis papasakojo apie savo patirtį Lietuvoje per interviu CBS ir perspėjo brolius Ballus, ko jie gali tikėtis iš savo nuotykio užsienyje.
Jis minėjo apie žiemos tamsą, mažą žiūrovų skaičių kai kuriose rungtynėse ir prisiminė mėsa prekiaujantį trenerį, bet Lietuvos stipriai nejuodino.
Lrytas.lt pateikia CBS interviu su B.Baronu.
CBS: Kur buvote, kai išgirdote žinią apie brolius Ballus? Kokia buvo pirma reakcija?
Billy Baronas: Ruošiausi miegoti savo namuose Turkijoje, kai išgirdau šią naujieną. Iš pradžių juokiausi, o tik vėliau susimąsčiau, kas iš tiesų gali įvykti.
CBS: Kokie jūsų atsiminimai apie (Lietuvos) „Rytą“?
BB: Tai buvo mano pirmas sezonas užsienyje, kai patekau į „Ryto“ komandą. Man reikėjo daug laiko prisitaikyti. Skirtingi kultūros ir komandos etikos principai. Dar buvau vienui vienas dešimt mėnesių. Žaisti užsienyje yra sunku. Tam negali pasiruošti iš anksto. Tą reikia tiesiog išgyventi ir laikui bėgant išmokti prisitaikyti.
CBS: Ką pasakojai savo draugams ir kuo jie sunkiai galėjo patikėti?
BB: Per vienas pirmų mano rungtynių ten, tribūnose kilo muštynės, kurios persikėlė į aikštę. Mano treneris po treniruotės prekiavo mėsa iš savo automobilio bagažinės. Susidūriau su keisčiausiais dalykais. Nors tai, ką mačiau Lietuvoje, skiriasi nuo kitų keistenybių užsienyje. Lietuvoje buvo mano pirmas sezonas ir aš vertinu tuos dalykus kaip naujokas. Tai nėra tas pats.
CBS: Gal skambės ir kvailai, bet kaip yra dirbti komandoje, kurios treneris net nemoka angliškai?
BB: Iš tiesų labai sunku (juokiasi). Ypač, kai stengiasi ko nors išmokyti, o tu supranti, kaip sudėtinga suprasti apier ką yra kalbam. „Ryto“ vadovybė pasirašė sutartį su manini ir tik vėliau apie tai pra nešė treneriui. Aš nebuvau jo pasirinkimas.
CBS: Be kalbos barjero, kokie iššūkiai dar laukė žaidžiant Lietuvoje? Koks buvo jūsų gyvenimas už aikštės ribų?
BB: Jei dabar vėl grįščiau ten, manau, kad Vilnius man patiktų daug daugiau, nes aš jau prisitaikiau būti užsienyje ir mano žmona yra šalia. Vilnius – šaunus miestas, mano brolis vis dar žaidžia „Ryte“ ir jam ten patinka. Prienai yra visai kas kita. Aš galėčiau ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek ten yra šviesoforų. Rytas po miego, pusryčiai, kelionė į salę, treniruotė, grįžimas namo, pietūs, popiečio miegas, kelionė atgal į treniruotę, pratybos, namai, vakarienė ir miegas. Ir tai nuolat kartojasi.
CBS: Kokia buvo finansinė padėtis? Ar atlyginimas buvo mokamas laiku? Ar pažinojote kitus amerikiečius ten, kurie turėjo rūpesčių dėl klubų skolų ir žaidė už dyką?
BB: Aš pinigus visada gaudavau laiku. Bet aš žaidžiau rimtesniame klube, negu tas, kur jie (broliai Ballai) važiuoja. Mūsų komandos biudžetas buvo žymiai didesnis ir viskas ten buvo gana profesinalu. Nepažįstu asmeniškai tų, kas žaidė už dyką, bet buvo įprasta, kad atlyginimai vėluodavo dvi ar tris savaites. Savo pinigus vis tiek anksčiau ar vėliau gauni
CBS: Kokios ten žiemos?
BB: Žiemą yra tamsu. Nematai saulės, nes ten yra Šiaurė. Šviesu būna nuo 9 val. ryto iki 15 val. popiet. Ir viskas. Jei nemyli krepšinio, to neištversi. Labai paprasta.
CBS: LaMelo yra liesas 16-metis, todėl žaidžiant su suaugusiais jam gali kilti fizinės jėgos problemų. Kaip ten su jėgos krepšiniu?
BB: Lygose, kuriose jie žais, ypač yra mėgstamas jėgos krepšinis. Vyrukai nėra tokie atletiški kaip Eurolygoje ar kitose lygose, kaip, pavyzdžiui, mano – Turkijoje. Vyrukams patinka aikštėje būti fiziškai stipriems, jie tai žino ir tuo naudojasi. Teisėjai į tai žiūri nuolaidžiai. Žaisdamas visada privalai tvirtai laikyti galvą, nes tos kietos užtvaros tikrai nėra juokai.
CBS: Jūs žaidėte populiarioje ir geroje komandoje, bet juk teko rungtyniauti ir su „Vytautu“. Šios ekipos arenoje telpa tik 1500 žiūrovų. Tiesa? Ar skirtingose komandose laukia skirtinga patirtis?
BB: Kai mano komanda žaisdavo išvykose, susirinkdavo daug žiūrovų. Bet kitose 75 proc. rungtynių jų būdavo tik 75-100. Salėje labai skiriasi atmosfera priklausomai nuo to, su kuo jie žaidžia.
CBS: Ballų tema sukėlė tikrą sumaištį viešumoje. Teko girdėti Lietuvos žurnalistą sakant, kad „Vytauto“ sudėtyje yra žmogus, kuris nežaidžia, bet remia komandą? Ar tais laikais pastebėjotye tokių dalykų?
BB: Tai rusas, kuris yra Rusijos Volgogrado komandos savininkas. Praėjusiais metais jis žaiė keletą rungtynių, kurios buvo nereikšmingos.
CBS: Ką patartumėte broliams Ballams? Kokia jų laukia ateitis?
BB: Mano patarimas: nuleisti galvas ir atkakliai dirbti. Nelaukti greitos sėkmės. Tavo karjera yra maratonas. Reikia mokytis iš visko, nes niekada nežinai, kada tos patirties prireiks gyvenime. Aš išgyvenau labai sunkius laikus. Tai buvo mano pirmas sezonas. Žaidžiau gerame klube ir išmokau pamoką. Tie metai Lietuvoje man padės įveikti kiekvieną negandą, su kuria susidursiu ateityje.
