Iš Niujorko kilęs G.Killianas FIBA vadovavo nuo 1990-ųjų iki 1998-ųjų.
Būtent G.Killianas 1991 metų gruodžio 20-ąją oficialiai sugrąžino Lietuvą į pasaulio krepšinio šeimą – tądien mūsų šalis vėl buvo pripažinta savarankiška FIBA nare.
Karjerą krepšinyje G.Killianas pradėjo 1949 m., dirbdamas treneriu Whartono vidurinėje mokykloje. Vėliau jis ėmė kilti karjeros laiptais kaip sporto adminstratorius: tapo JAV olimpinio komiteto direktorių tarybos nariu, 1976-1980 m. vadovavo JAV krepšinio federacijai.
Pradedant 1980-aisiais G.Killianas 18 metų buvo renkamas į FIBA tarybą, įskaitant laikotarpį, kai amerikietis buvo šios organizacijos vadovas.
1996 m. G.Killianas tapo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nariu, 1999-2011 m. buvo Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) prezidentas.
Kaip šios organizacijos vadovas 2003-iųjų gegužę G.Killianas pirmąsyk viešėjo Lietuvoje per Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų (SELL) žaidynes. Amerikietis buvo sutikęs tapti šių žaidynių globėju.
Per kitą apsilankymą Lietuvoje G.Killianas buvo pagerbtas už jo nuopelnus sugrąžinant mūsų šalį į FIBA. 2007-ųjų gegužės 17-ąją tada 83-ejų amerikiečiui Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas įteikė Olimpinę žvaigždę.
„Dar prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę matėme, kad sovietų rinktinėje žaidžia lietuviai. Niekas to nesakė, bet mums nebuvo paslaptis, kas traukia SSRS komandą. Sakiau tos rinktinės vadovams: „Be lietuvių jūs nieko nelaimėtumėte“, – atsiėmęs apdovanojimą prisiminė G.Killianas.
G.E.Killianui turėtų būti dėkingas ir Vladas Garastas. Lietuvis yra vienintelis treneris, kuriam buvo įteiktas olimpinis medalis.
Tai atsitiko per 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių apdovanojimų ceremoniją. Kadangi mūsų šalies rinktinę sudarė tik 11 žaidėjų, G.E.Killianas 12-ąjį bronzos medalį užkabino V.Garastui.
„Tuometis Tarptautinio olimpinio komiteto vadovas Juanas Antonio Samaranchas kitą dieną turbūt būtų mane nušovęs, nes pagal olimpinį protokolą treneriams medaliai neįteikiami. Bet tai buvo gera klaida“, – juokėsi G.Killianas, kuriam Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamente dar buvo įteiktas Sporto garbės komandoro ženklas, o Kaune – tuometės Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaro regalijos.
2010-aisiais per ceremoniją Stambule G.Killianas buvo įtrauktas į FIBA Šlovės muziejų – tą pačią dieną kaip ir A.Sabonis.
„Prisiminsime jį kaip žmogų, kuris visais įmanomais būdais siekė stumti į priekį krepšinį. Ir ne tik savo žemyne, bet ir pasaulyje“, – apie netektį kalbėjo FIBA prezidentas Horacio Muratore.
„Aš puikiai atsimenu šį garbingą ir labai krepšiniui atsidavusį žmogų, nes tuomet žengiau pirmuosius žingsnius FIBA koridoriais ir dirbti su prezidentu buvo tikrai konstruktyviai malonu. Kai jis baigė savo darbą FIBA, ryšys nenutrūko, nes jam vadovaujant FISU turėjome bendrų projektų“, – sakė FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas.
Ilgoje ir sėkmingoje sporto vadovo karjeroje G.E.Killianas pasitarnavo ne tik krepšiniui, tačiau ir studentų sportui bei buvo geras Lietuvos draugas.
Dar vadovaujant FIBA, jis 1995-siais buvo išrinktas Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) viceprezidentu , po ketverių metų – ir prezidentu. Pareigas studentų sporte jis ėjo iki 2011 metų.
„Tai labai didelė netektis mūsų šaliai. Tai buvo žmogus, kuris visam pasauliui sakė, kas yra Lietuva, kaip ji gyvena. Jis sakė, kad tiesiog myli mūsų šalį. Ko verti jo žodžiai viename iš didžiausių studentų forumų. Jis pasakė: „Jei norite sužinoti ir pajauti studentų sporto jėgą – vykite į universiadą. Jei norite pajusti studentų sporto dvasią – jums reikia važiuoti tik į Lietuvą. Ten yra tikroji studentų sporto esmė, nes studentai turi savo žaidynes, kurioms nereikia jokių nurodymų“, – prisiminė G.E. Killiano žodžius Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) vadovas Česlovas Garbaliauskas.
Kaip papasakojo LSSA prezidentas, Anapilin iškeliavęs FIBA ir FISU vadovas Lietuvoje viešėjo tris kartus ir tuometinė Lietuvos kūno kultūros akademija G.E.Killianui suteikė garbės daktaro vardą.
„Kai tik galėdavo, jis visada atvykdavo į mūsų šalį. Ir būdavo ten, kur varžydavosi mūsų atletai. Prieš dešimt metų Bankoke vykusioje universiadoje būtent jis įteikė studentų krepšinio rinktinei aukso medalius. Jis atvykdavęs sakė, kad šios malonios ceremonijos jis neužmirš niekada“, – kalbėjo Č.Garbaliauskas.
