Tačiau už džiugių žinių slėpėsi ir kiek skaudesnės. Šiais metais dėl aukščiausių apdovanojimų įvairaus amžiaus grupėse kovoja viena labai gerai žinoma krepšinio mokykla mažiau.
Vilnius vietoje trijų krepšinio mokyklų, nuo šiol turi tik dvi. Iš jaunuosius talentus ugdančių įstaigų žemėlapio išnyko puikiai pažįstamas vardas – 1992 metais garsaus krepšininko Šarūno Marčiulionio įkurta savo vardo krepšinio akademija.
Ramybės vienoje žinomiausių krepšinio mokyklų nebuvo jau kurį laiką. Dar prieš ketvertą metų imtasi ryškių permainų. Buvo atsisakyta vaikų grupių, palikti tik vyresnieji. Buvo manoma, kad kitų krepšinio mokyklų geriausieji žaidėjai pildys vyresniųjų grupes ir taip išlaikys akademijos prestižą.
Tačiau problemoms nuslinkti į šalį nebuvo lemta. Viešojoje erdvėje vis sklandė gandai, neva Š.Marčiulionio akademija išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį. Visi neaiškumai finišo liniją pasiekė ir galutiniai taškai sudėlioti buvo 2017 metų vasaros viduryje. Liepos mėnesį pats Š.Marčiulionis oficialiai paskelbė, kad krepšinio mokyklos durys užveriamos visam laikui.
O kur pasidėjo visi Š.Marčiulionio krepšinio akademijoje iki pat pabaigos dirbę specialistai bei jų auklėtiniai? Daug apie tai kalbėta nebuvo, tačiau nauja vieta tobulėjimui rasta greitai. Dabar derinamasi prie naujos aplinkos, kadangi jie tapo seniausios sostinėje – Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) dalimi. Mažai kas ir pastebėjo, kad nuo šių metų buvę Š.Marčiulionio akademijos auklėtiniai gina kitos mokyklos garbę, tačiau tam yra svari priežastis. Mokyklų susijungimas įvyko ramiai ir tyliai.
„Viskas buvo paprastai. Su Šarūnu Marčiulioniu susitikome ir pasikalbėjome. Panašu, kad jis dabar daugiau save mato kitose srityse, tačiau kodėl taip yra, tiksliai pasakyti negaliu. Tiesiog su juo susitarėme, kad mums jungtis būtų naudinga. Nusprendėme, kad pas mus iš jo vardo akademijos ateis ir treneriai, ir žaidėjai. Pagalvojome, kad susijungus rezultatai bus geresni nei anksčiau“, – apie susitarimo detales naujienų portalui lrytas.lt pasakojo VKM direktorius Vytenis Tupčiauskas.
Anot daugiau nei tris dešimtmečius VKM dirbančio specialisto, visos permainos įvyko su miesto savivaldybės palaiminimu, o šiuo metu dedamos pastangos, kad atsinaujinusiam kolektyvui nekiltų jokių sunkumų bei darbas vyktų sklandžiai.
Kalbėdamas apie permainas krepšinio talentus ugdančiose Vilniaus mokyklose, V.Tupčiauskas pabrėžė mažėjančią konkurenciją bei glaudesnius ryšius. Anot jo, Vilniuje likus vieninteliam konkurentui – Sostinės krepšinio mokyklai (SKM) atsirado ir bendras tikslų siekimas. Vienas svarbiausių – sėkmingas jaunųjų žaidėjų integravimas į „Lietuvos ryto“ komandos sistemą.
– Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijai baigus gyvavimą, jos žaidėjai ir treneriai pasuko į jūsų mokyklą. Kiek VKM reiškė šis susijungimas? – buvo paklaustas V.Tupčiauskas.
– Pirmiausia, tai padidėjo mokykloje sportuojančių vaikų skaičius. Sustiprėjo įvairių metų komandos. Susijungus turime labai pajėgias komandas, kurios dar geriau gali kovoti dėl aukščiausių pozicijų.
– Kaip buvo įgyvendintas susitarimas, kad savo gyvavimą baigiančios Š.Marčiulionio akademijos auklėtiniai ir treneriai taptų jūsų mokyklos dalimi?
– Viskas vyko paprastai. Su Šarūnu Marčiulioniu buvome susitikę ir pasikalbėjome. Panašu, kad jis dabar daugiau save mato kitose srityse, tačiau kodėl taip yra, tiksliai pasakyti negaliu. Tiesiog su juo susitarėme, kad mums jungtis būtų naudinga. Nusprendėme, kad pas mus iš jo vardo akademijos ateis ir treneriai, ir žaidėjai.
Kalbėjome su Šarūnu ir apie tai, kad nėra gerai, kai tam tikrais atvejais turime po tų pačių metų komandą, kuri kaunasi tik dėl trečių ar ketvirtų vietų. Pagalvojome, kad susijungus galėsime kovoti tik dėl aukščiausių pozicijų. Po viso to, turime padidėjusius skaičius – mūsų mokykloje dabar yra 27 treneriai ir daugiau nei tūkstantis vaikų. Anksčiau buvo tik kiek daugiau nei 750.
– O kaip su savivaldybės rėmimu? Susijungus mokykloms dėmesys iš miesto valdžios padidėjo?
– Savivaldybė yra mokyklos steigėja ir viskas vyksta tik su jos palaiminimu. Kiekviena detalė dėl mokyklų susijungimo suderinta ir buvo siekiama, kad vaikai neatsidurtų gatvėje. Kad sportuotų ir galėtų vystytis bei tobulėti toliau.
Savivaldybė mums skyrė daugiau lėšų trenerių atlyginimams ir salių nuomai. Dėmesiu niekada nesiskundėme, tik susijungus buvo skirta papildomų lėšų, kad vaikus integruotume į savo sistemą.
– VKM papildė nemažai žinomų trenerių. Kaip jiems sekasi prisitaikyti? Ar jų darbe nusimato pokyčių?
– Kiekvienas treneris yra asmenybė, kuri turi savo filosofiją ir ją taiko. Jeigu matysime, kad klysta, galbūt kažką ir keisime. Jie turi vystytis kartu su savo auklėtiniais. Mokykla tikisi jiems padėti. Sąlygos tos pačios, vaikai dirba tose pačiose salėse, todėl niekas stipriai nesikeičia.
Be abejonės, ateinant stipriems treneriams, mokyklos vertė kyla. Tačiau pas mus jau iki tol buvo aukšto lygio ir gerai žinomų trenerių, kurie išugdė ne vieną Lietuvos rinktinės žaidėją. Mokyklos vertę ir sudaro specialistai, pas kuriuos vaikai eina sportuoti. Visi jauni ir talentingi strategai siekia rezultato. Kuo jie geresni, tuo daugiau duoda mokyklai.
– Nauda ar nuostolis, kad šiuo metu sostinėje liko tik dvi krepšinio mokyklos?
– Tai yra naudinga. Kai buvo didesnis išsiskaidymas, nebuvo tokios didelės konkurencijos komandų viduje. Komandų buvo daug ir kiekviena turėjo po keletą stipresnių žaidėjų.
Dabar yra didesnė konkurencija treniruojantis ir vaikų mokomasis procesas geresnis, kai stiprūs jaunuoliai dirba vieni su kitais. Mes suteikiame galimybę mokytis visiems, todėl galima sakyti, kad ir kiek tų mokyklų bus, talentai ugdysis.
– Susijungus mokykloms, tų pačių metų jaunuoliai jungiasi į bendras komandas, ar su savo treneriais ir toliau žaidžia atskirai?
– Komandų jungimosi procesas prasidėjo jau praėjusiais metais. 2000 metų gimimo vaikai perėjo pas mus ir iš dviejų komandų padarėme vieną. Tačiau tai vyksta ne su visais. Iš kitų sudarome ir dvi komandas. Susijungimų dar buvo mažai, tačiau neatmetame varianto, kad gali tekti padaryti taip, jog viena komanda bus stipriausia, o kitos kažkiek silpnesnės. Daug variantų gali būti, tačiau žiūrėsime pagal situaciją.
– Kokie artimiausi VKM tikslai?
– Mūsų tikslas yra meistriškumas. Ruošti vaikus, kad šie galėtų patekti į „Lietuvos ryto“ komandos jaunimo sistemą. Norime, kad geriausi treneriai galėtų jungtis ir treniruoti talentus kartu. Kadangi savivaldybei rūpi tiek „Lietuvos ryto“ komanda, tiek ir mes, ji domisi šiais reikalais. Siekiama, kad mokykla dirbtų kuo našiau ir kuo geriau.
– O nėra konkurencijos su SKM, dėl jaunimo įtraukimo į „Lietuvos ryto“ sistemą?
– Kol kas, „Lietuvos ryto“ jaunimo sistemoje daugiau yra mūsiškių. Tačiau tikrai neatmetamas variantas, kad jeigu SKM turės geresnių auklėtinių, tai jie taip pat keliaus ten tobulėti.
Kai Vilniuje liko dvi mokyklos, ryšys tapo glaudesnis. Dabar kalbamės, bendradarbiaujame. Kai buvome tryse, vyravo konkurencija ir tiesiog aiškinomės, kas iš mūsų stipresni. Atrodo, kad dabar jau atsirado bendras tikslų siekimas. Tikimės, kad sostinės reprezentacniame klube ateityje galės žaisti ne septyni užsieniečiai, o septyni vilniečiai. Net nežinau, kodėl visada tarpusavyje taip stipriai konkuravome. Juk tai nėra labai gerai.
