Prie Lietuvos sienos Biržų r. esančiame Kvetkų kaime gimę ir ilgą laiką augę broliai Nauris ir Normunds sil.lt ne tik papasakojo savo vaikystės istoriją, bet ir atskleidė, kodėl jų venomis teka žalias krepšinio šalies kraujas. Prisiminė, kokia buvo pirmoji jų kūnus puošianti su krepšiniu susijusi tatuiruotė. Papasakojo ir apie Latvijoje keliamą priešpriešą su Lietuvos krepšiniu bei pasidalino išgyvenimais apie skaudų 2013 m. kovo 7 d. vakarą po Kauno „Žalgirio“ ir Madrid „Real“ rungtynių Kaune.
Tarp Latvijos ir Lietuvos
Surimtėjusiais veidais vyrai prisiminė ir vieną skaudžiausią gyvenimo smūgį – būdami vos trylikos neteko tėvelio. Jis buvo palaidotas gimtojoje Klaipėdoje. Būtent tuo metu Nauris ir Normundas susipažino su giminaičiais iš Baltijos pajūrio Rimkais, kurie sunkią dvyniams akimirką davė pažadą, kad „jų namai yra ir braliukų namai“.
Gilų randą širdyje palikusi diena tapo lemtinga ir dėl pažinties su dar vienu žmogumi, pusbrolio Vilmanto draugu Valdu Štombergu. Jis yra ilgamečio Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjo Sauliaus brolis. Šią akimirką Braliukai prisimena kaip šiandien:
„Mes labai susidraugavome. Pusbrolis Vilmantas mus priėmė kaip šeimos narius. Lietuviai yra labai nuoširdūs ir malonūs žmonės, tuo įsitikinome susipažinę su Valdu. Latvijoje mums buvo labai sunku. Ten mums buvo uždarytos visos durys. Net tikra mamos sesuo žiemą mūsų pas save neįsileido, kuomet Kvetkų kaime piktas tėvuko verslo partneris padegė mūsų namą, kuriame gyvenome“.
„Mes esame šimtu procentų lietuviai ir Lietuvą mylime labiau nei Latviją. Laiko klausimas kada mes persikelsime gyventi į Lietuvą. Mums labai patinka Kaunas, bet norime apsigyventi Klaipėdoje, kur palaidotas mūsų tėtis“, - aikšino Nauris.
Lemtingas sapnas
Prisimindami kitas pažintis su Lietuvos rinktinės žaidėjais, broliai mintimis nukeliauja į Kazanę, kur 2006 m. svečiavosi pas anuomet „Uniks“ rungtyniavusį Saulių Štombergą. Komandoje taip pat rungtyniavo ir brolis Darjušas Lavrinovičius. Pasisukus kalbai apie rinktinę, Saulius broliukų paprašė pakeisti jį Lietuvos rinktinėje.
Deja, bet to paties braliukai negali pasakyti apie Latvijos krepšininkus. Ne vieną pažadą davę, bet žodžio nesilaikę kaimyninės šalies žaidėjai, atėjus akimirkai ištesėti pažadą arba jį pamiršdavo arba nukreipdavo pokalbį kita linkme.
„Kartą atsimenu paprašėm R.Štelmaherio padovanoti marškinėlius. Jis sakė - be jokių problemų. Pasibaigė sezonas, sutinkam tą žmogų, užklausiam kaip tie marškinėliai, o jis paprasčiausiai tavęs negirdi. Latviai daug žada, bet nepadaro“.
Kūną puošiančios tatuiruotės
Ne paslaptis, kad N.ir N. Macių kūnus puošia daugybė tatuiruočių. Visos jos turi simbolinę reikšmę. Į dievą tikinčių brolių kūnai padabinti ne tik religinę reikšmę turinčiomis šventųjų ir katalikiškų simbolių tatuiruotėmis, bet ir Lietuvos krepšinio dievukų atvaizdais, įsimintinomis datomis ir motyvuojančias užrašais.
Paklausus apie pirmąją pasidarytą tatuiruotę, Normundas prisiminė apsilankymą „Nike Store“ parduotuvėje Niujroke 2000 metais. Prieš pat Sidnėjaus olimpines žaidynes buvo surengtas susitikimas, kurio metu parduotuvės lankytojai susitikimo pabaigoje galėjo užduoti klausimus JAV rinktinės komandos nariui Alonzo Mourningui.
Normundas, kaip pats save vadina pamišusiu Crazy Braliuku iš Lietuvos, atsistojo ir priminė NBA žvaigždei faktą, kad JAV rinktinė 1988-siais Seule pusfinalio mačą pralaimėjo tuometinei SSRS rinktinei, kurios vedliai buvo keturi lietuviai: A.Sabonis, Š.Marčiulionis, V.Chomičius ir R.Kurtinaitis.
Tada krepšininkas tik patraukęs pečiais ir, keistai į Normundą pasižiūrėjęs, kažką pamurmėjo. Bet brolis jam drąsiai šovė sakydamas: „Ar tu žinai, kad mes Sidnėjuje prieš jus laimėsim? Mačiau iš veido, kad šiek tiek supyko ir pridūrė, kad mes esame geresni, o tada žurnalistas mane nutraukęs viską užglaistė“.
Tęsdamas pirmosios tatuiruotės istoriją braliukas pasakojo, kokia euforija jį apėmė lietuviams Sidnėjuje du kartus susigrūmus su JAV rinktine, po kurių ir atsirado pirmoji glaudžiai su Lietuvos rinktine susijusi, tatuiruotė.
„Kai pralaimėjom pirmas rungtynes 9 taškais, visi Niujorke žiūrėjo ir man sakė - jūs esat „super“ komanda, bet viską nurašė ant sėkmės. Tačiau, kai žaidėme pusfinalyje, man pasaulis tarsi apsivertė aukštyn kojomis. Aš buvau tokioje euforijoje, kad nuėjau į pirmą pasitaikiusį tatuiruočių saloną ir išsitatuiravau „Lithuania Basketball“, - kalbėjo N.Macius.
Braliukai Maciai tikrąjį tatuiruočių skaičių ant savo kūno jau pametė, tačiau neabejoja, kad turi beveik kiekvieną garsiausią Lietuvos krepšininką įamžintą ant savo kūno. Pradedant pirmųjų Europos krepšinio čempionatų herojais P.Lubinu ir F.Kriaučiūnu, legendiniais M.Paulausku ir A.Saboniu bei baigiant naujosios kartos rinktinės lyderiais J.Valančiūnu, D.Saboniu ir M.Kuzminsku.
Ypatingą vietą ant Normundo krūtinės užima brolių Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių tatuiruotė, o pati naujausia – pernai „New York Knicks“ komandoje NBA debiutavusio M.Kuzminsko tatuiruotė. Prie jos trūko tik Kuzės parašo.
Amžina „broliška“ kova
Lietuva šiuolaikiniame krepšinyje yra visa galva stipresnė už kaimyninę Latviją. Tai yra įrašyta sporto metraščiuose, kuomet du kartus paeiliui 1937 m. ir 1939 m. buvo iškovoti Europos krepšinio pirmenybių aukso medaliai. Atgavus nepriklausomybę olimpiniais, Europos ar pasaulio krepšinio čempionatų metais iš viso buvo iškovoti 9 skirtingos prabos medalių komplektai.
Tuo tarpu Latvija gali pasigirti iškovojusi pirmąjį Europos krepšinio čempionatą 1935 m. surengtą Ženevoje ir 1939 m. Kaune pasidabinusi sidabro medaliais. Po pastarųjų, pirmųjų rungtynių, tarp Lietuvos ir Latvijos (37:36) finalinės sirenos abiejų šalių santykiai tapo labai įtempti, dėl neva nesąžiningai laimėtų rungtynių. Panašu, kad nuo ketvirtojo dešimtmečio laikomos nuoskaudos latvių tauta nepamiršta iki šių dienų. Tai patvirtino ir braliukai.
„Prieš draugišką turnyrą Rygoje, Latvijoje buvo sukeltas labai didelis ažiotažas. Buvo rodomos reklamos iš to laiko, kai rinktinėje žaidė L.Kleiza ir latviai laimėjo draugiškas rungtynes. Didžiulis dėmesys rungtynėms tarp Lietuvos ir Latvijos buvo jaučiamas likus 3 savaitėms iki šių metų draugiškų varžybų pradžios Rygoje. Latviams tai tarsi Europos čempionato finalas, žūtbūtinis mūšis, derbis. Mes lietuviai. Mes žinom, kad tai tik draugiškos rungtynės. Mums derbis yra žaisti su Serbija ar Ispanija. Mes Rygoje žaidėme komandinį žaidimą ir šlifavom derinius, ruošėmės Izraeliui.“
Broliai prisiminė ir laikus, kai „Žalgiryje“ žaidė broliai D. ir K.Lavrinovičiai. Rungtynes jie stebėjo Rygoje per televizorių ir gerai žinomas latvių komentatorius kalbėjo baisius dalykus apie Darjušą ir Kšyštofą. Normundas prisiminęs latvių komentatoriaus žodžius, ne apie blogą aukštaūgių žaidimą, bet apie tai, kokie jie blogi žmonės, neslėpė susikaupusio apmaudo ir pykčio:
„Pamenu mums su broliu kraujas užvirė. Pašokau nuo sofos norėjau į snukį duoti. Tada komentatoriaus žodžiai per visą Latviją nuskambėjo. Buvo labai nemalonu tą girdėti apie mūsų mylimus Lietuvos brolius. Mes asmeniškai susitikę pasikalbėjome, paprašėme atsiprašyti. Jie atsiprašė ir vėliau jų komentavimas tiesiog apsivertė. Latviai yra išdidūs, jie niekuomet neparašys ir nepagirs, kad Eurolygoje ar NBA vienas ar kitas lietuvis gerai sužaidė.“
Vakaras pakeitęs gyvenimą
2013 m. kovo 7 d. „Žalgirio“ arenoje vyko Eurolygos reguliariojo sezono rungtynės tarp namuose rungtyniavusio Kauno „Žalgirio“ ir Madrid „Real“. Po neįtikėtino krepšinio spektaklio, po pratęsimo, pergalę rezultatu 105:104 šventė svečiai iš Ispanijos.
Tačiau tą vakarą visas dėmesys po rungtynių buvo nukreiptas ne į rekordinį Nikola Mirotičiaus pasirodymą ir „Real“ pergalę, bet į provokatorių ispaną R.Fernandez ir teroristais pramintus brolius Macius.
Prie Kauno „Žalgirio“ arenos prieigų brolių Lavrinovičių laukę Normundas ir Nauris pirmiau sulaukė „Real“ žvaigždžių. Tačiau prie jų priartėjusi „Real“ žvaigždė R.Fernandez buvo užpulta vyresniojo Naurio.
Akimirką trukęs išpuolis buvo nutrauktas apsaugos darbuotojų. Nauris buvo veidu paguldytas į šaltą asfaltą, surakintas antrankiais ir abu vos prieš mėnesį Lietuvos pilietybę gavę broliai išvežti į areštinę.
Po šio teroristiniam išpuoliui prieš R.Fernandezą prilygintam smūgiui, broliukai visos pasaulio žiniasklaidos buvo kalami prie kryžiaus. Kauniečių kapitonas P.Jankūnas teigė – „Jie užtraukė Lietuvai gėdą“.
Neilgai trukus bausmės iš Eurolygos sulaukė ir legendinis Kauno „Žalgiris“, neužtikrinęs krepšininkų saugumo.
Praėjus daugiau nei keturiems metams užkietėję „žalgiriečiai“ prisiminė lemtingąjį vakarą ir pasidžiaugė Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ištiesta pagalbos ranka, Pauliaus Motiejūno pažadu ir viltimis pagaliau ir vėl būti įleistiems į Kauno „Žalgirio“ areną.
- Nauri, kas tuomet nutiko ir išprovokavo Jūsų pyktį, agresiją ir smurtu pasibaigusį vakarą? Jei galėtumėte atsukti laiką atgal, ar pasielgtumėte kitaip?
- Noriu prisiminti savo vaikystę. Kuomet augome internate, buvo mokytojas, kuris buvo man pavyzdys ir autoritetas, visuomet kovojo už teisybę. Kova už teisybę lydi mus su broliu visą gyvenimą, o meilė ir rūpinimasis draugais bei artimaisiais nuo mažų dienų įaugo į kraują. Tai, ką matėm Madride, kai Rudy metė kamuolį K.Lavrinovičiui į galvą buvo negražu. Mes supykome, bet kai spjovė gulinčiam P.Jankūnui į veidą ir išvadino baisiais žodžiais - tai buvo siaubingai neteisinga. Kalbant apie tą akimirką, laiko atgal neatsukčiau, nes taip norėjo Dievas. Toks likimas buvo. Gal minutė anksčiau ar vėliau ir nieko nebūtų buvę. Mes su broliu tiesiog laukėme žalgiriečių, norėjome su jais pasisveikinti ir paspausti rankas.
- Bet suprantate, kad Jūsų poelgis buvo negeras?
- Tikrai taip. Aš labai atsiprašau visos Lietuvos, „Žalgirio“ ir ką įžeidžiau. Bet noriu pasakyti, kad su broliu sulaukėme daug palaikymo žinučių ir skambučių iš savo draugų brolių Lavrinovičių, S.Štombergo, draugų Facebooke. Ypač mumis rūpinasi Vidas Mačiulis. Sutikti žmonės gatvėje Lietuvoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir netgi Barselonoje mus sveikina ir palaiko. Tai suteikia stiprybės ir žinojimo, kad tai buvo teisinga.
- Kaune prieš rungtynes su Prancūzijos nacionaline krepšinio rinktine buvote susitikę su Kauno „Žalgirio“ vadovu P.Motiejūnu. Apie ką kalbėjote? Ar galima tikėtis Jus vėl išvysti „žaliojoje“ tribūnoje?
- Labai draugiškai pasikalbėjome su Pauliumi. Jis mums pažadėjo, kad į „Žalgirio“ areną būsime įleisti kai sumokėsime visą skirtą baudą. Tiesa jos likę tik 5000 eurų, kuriuos surinkę „Braliukų“ paramos fonde iškart pervesime į Kauno „Žalgirio“ sąskaitą. Didžiąją baudos dalį padengs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Už tai jam mes esame širdingai dėkingi.
Apie atjaunėjusią Lietuvos rinktinę
Pasidžiaugę jau visai netrukus įvyksiančiu sugrįžimu į Kauno „Žalgirio“ areną, pokalbį su dvyniais baigėme analizuodami atjaunėjusią Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.
„Su rinktine važiuojam pasiimti aukso. Ir viskas“- trumpai bet užtikrintai choru pasakė broliai. Nors Normundui vilkint marškinėlių su užrašu „Lietuva“ trūks brolių bokštų K. ir D.Lavrinovičių, tačiau jis džiaugiasi, kad atjaunėjusi rinktinės sudėtis yra viena iš geriausių, kada nors apskritai buvusių.
„Taip, mums trūks Domanto, bet kokio mes jaunimo turim. Mama Mia. Rinktinę papildė gražiai nuaugusi puiki šešiolikmečių, aštuoniolikmečių ir dvidešimtmečių karta. Čia net nekyla klausimas. Mes imsime auksą.“
„Labai gaila, bet M.Girdžiūnas šįmet dar liks Lietuvoje. Ta pozicija rinktinėje labai stipri. A.Milaknio žaidimas yra kaip latvių. Mesti, mesti, mesti. Jis labai geras snaiperis. Puikiai tinka „Žalgiriui“, bet retai sukuria progas, o M.Gecevičius gali ir pats įmesti, ir prasiveržti, ir progą komandos draugui sukurti. Norime atsiprašyti ir E.Kairio. Bet visi jie mums padės pasaulio čempionato kvalifikacijoje. Į galutinę sudėtį reikia imti E.Bendžių. Jo kūno sudėjimas ir gebėjimai primena K.Durantą. Eimantas yra aukštas, greitas, gerai pataiko. Jis gali puikiai apsiginti prie trijų taškų zonos su savo ilgomis rankomis.“
Paklausti apie būsimo Europos krepšinio čempionato lyderį ar lyderius broliai vienbalsiai atsakė – „Visa komanda“.
Bet kiek surimtėję ir prisiminę fenomenalius ankstesnius J.Mačiulio ir M.Kalniečio pasirodymus, broliai panašų scenarijų numatė ir Mindaugui Kuzminskui.
„Bus tokių rungtynių, kad rungtynes ištrauks Kuzia. Dabar yra jo laikas. Jo momentas“. Normundui paantrinęs Nauris prisiminė susitikimą su legendiniu A.Gomelskiu: „Maskvoje dar prieš 4-5 m. buvome susitikę su A.Gomelskiu ir jau tada jis sakė, kad Mindaugas žais NBA. Jau tuomet jis turėjo plastiškus judesius ir gerai žaidė nugara. Dabar Kuzia įrodinėja, kad yra techniškas, gali apgauti varžovą ir būti lyderiu“.
„Nei viena kita komanda neturi tokio charakterio kokį turi lietuviai. Jie yra tarsi šeima. Labai teisingai pasakė M.Kalnietis, mes neturime pirmo ryškumo žvaigždžių, bet mes esame kaip vienas kumštis, turime komandinę dvasią.“
Po kelių metų pertraukos prie rinktinės prisijungė, pagaliau "taip" rinktinei ištaręs Donatas Motiejūnas. Po priverstinio poilsio dėl nugaros traumos ir užsitęsusių naujo klubo paieškų praėjusią vasarą, D-Mo šįmet ir vėl vilkės 20-uoju numeriu pažymėtus rinktinės marškinėlius. Broliai neabejoja, kad Kinijoje kitą sezoną rungtyniausiantis lietuvis kartu su J.Valančiūnu ir A.Gudaičiu bus vieni stipriausių centrų Europos čempionate.
„Mūsų aukštaūgiai yra patys geriausi. Jei aikštelėje vienu metu yra Kuzia, D-Mo ir Jonas, mūsų sustabdyti niekas negali. Trys puikūs centrai. Visi likę gali pataikyti iš toli. Čia yra fantastika. Jei Jonas pritraukia kelis gynėjus prie savęs, nusimeta laisvam draugui, belieka tik įmesti. O įmesti yra kam – M.Gecevičius geriausias Ispanijos lygos snaiperis. Bendžius vienas iš geriausių. Lietuviai aplamai yra vieni geriausių snaiperių.“
Pokalbio pabaigoje Nauris ir Normundas pašmaikštavo ir dar kartą užtikrintai patvirtino, kad auksas bus mūsų bei nepraleido progos įgelti būsimai Eurobasket 2017 varžovei Latvijai:
„Trečias kartas nemeluoja. Jei Turkijoj neprasidės karas ar revoliucija, tuomet auksas tikrai bus mūsų, o prieš Latviją laimėsime 20 taškų“.
