Europos čempionato B grupėje rungtyniaus šešių šalių rinktinės, tačiau lietuviai Tel Avive turės ne vieną progą pasijusti išskirtiniai.
Pažadėtoje žemėje Lietuvos atstovų laukia į Tel Avivo istoriją įaugusi auksinio berniuko legenda. Nugulusi dulkėmis ant takų, kibirkščiuojanti vietinių šypsenose ar ošianti nuo jūros – tūkstančių širdžių saga miestui niekada neleis pamiršti, kas yra Šarūnas Jasikevičius.
„Daugeliui jis yra tapęs tikru herojumi. Šaras čia paliko žymę, kuri niekada nebus užmiršta. Ir jį pamena ne tiktai krepšinio sirgaliai, bet ir sportu nesidomintys žmonės“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo „Sports Rabbi“ žurnalistas Joshua Halickmanas.
Daugiau nei trylika metų krepšinio pasaulyje besisukančio Joshuos širdis užkrėsta Šaro virusu.
Įtiks visiems skoniams
Tel Avivas visiems savo svečiams siūlo daug – nuo nuostabių paplūdimių ir kulinarinių nuotykių iki istorijomis apaugusio naktinio gyvenimo ir įprastų vaizdų gatvėse, kurie abejingų nepaliks.
„Europos čempionatas mums yra puiki proga priimti daugybę žmonių iš įvairiausių šalių, kurie niekada čia neatvyktų.
Nors sirgaliai atkeliauja dėl krepšinio, jie išsiveš ir kultūrinių, ir linksmybių įspūdžių. Mes turime ką pasiūlyti“, – šypsojosi J.Halickmanas.
Tel Avivas yra pripratęs prie turistų srautų ir moka rengti audringas šventes, tad Europos krepšinio čempionato sirgaliai turėtų tikėtis puikių prisiminimų.
Izraeliečiai su pasididžiavimu kalba apie specialias zonas sirgaliams, linksmybių taškus ar atnaujintą „Menora Mivtachim“ areną, kurioje Lietuvos rinktinė žais B grupės rungtynes.
„Ko krepšinioholikai dar galėtų norėti?“ – juokėsi žurnalistas.
Neatsispyrė miesto vilionėms
Tel Avivas labai skiriasi nuo Izraelio sostinės Jeruzalės.
Čia paplūdimių smiltis barsto vakarėlių mėgėjai, kavinės gerokai atviresnės, klesti ir hipsterių kultūra. Per šabą Vakarų Jeruzalėje ramu, o Tel Avive net nuo penktadienio saulėlydžio iki šeštadienio aidi linksmybės ir netramdomas juokas.
Parduotuvės čia nuolat sausakimšos, o naktimis pilnėjantys barai alsuoja jaunimo laisve ir atsipalaidavimu.
Tel Avive tiek daug pagundų, kad net Š.Jasikevičius autobiografinėje knygoje yra prabilęs apie jų pavojų.
„Tel Avive tiek daug galimybių linksmintis, kad būtų buvę lengva išklysti iš tiesaus profesionalo žaidėjo kelio“, – atskleidė buvęs krepšininkas ir pridūrė, kad atsispirti pagundoms jam leido užsimezgęs ryšys su per rungtynes pamatyta mergina Dana.
Kita vertus, pats Šaras atviravo, kad kartą per savaitę eidavo linksmintis ir tai darė iš visų jėgų. „Kaip ir aikštėje“, – rašoma jo autobiografijoje.
Futbolas gožia krepšinį
Izraelio rinktinės treneris Erezas Edelsteinas šalį jau spėjo pakrikštyti krepšinio šalimi, bet iki šio titulo krepšininkams reikėtų dar nemažai nuveikti. Vis dėlto šalyje futbolas populiarumu gerokai lenkia krepšinį.
Tai gali patvirtinti čia rungtyniaujantys Lietuvos rinktinės futbolininkai – vartininkai Ernestas Šetkus (Haifos „Hapoel“) ir Emilijus Zubas (Tel Avivo „Bnei Yehuda“) ar pastarojo komandos draugas puolėjas Nerijus Valskis.
„Krepšinis pas mus yra antroje vietoje, – sutiko J.Halickmanas. – Vis dėlto krepšinis yra stiprus ir turi daug ištikimų sirgalių.
Izraelio lyga yra viena žinomesnių ir nesunkiai privilioja gerų amerikiečių krepšininkų, nes gali pasiūlyti ir gerus orus, ir paplūdimius, ir visada laiku mokamą atlyginimą.“
Didžiausią darbą krepšinio pasaulyje Izraeliui nudirba legendinis Tel Avivo „Maccabi“ klubas. Nors po trenerio Davido Blatto eros komanda krito į labai gilią duobę, būtent šio klubo laimėjimai garsina šalį krepšinyje.
Prieš trejus metus D.Blatto treniruojamas „Maccabi“ visiškai netikėtai triumfavo Eurolygoje, o treneris išvyko dirbti į NBA su LeBrono Jameso vedama „Cleveland Cavaliers“ ekipa.
Bet šis laimėjimas toli gražu neprilygo tiems žygiams, kuriuos nuėjo Šaro vedama komanda 2004–2005 metais.
Miestas ir legenda – panašūs
Tel Avivas mylėjo ir garbino Š.Jasikevičių.
„Miestas atitiko jo charakterį. Ir jis, ir Tel Avivas – drąsūs, išdidūs ir niekada nemiegantys. Tai tobulai apibūdina Šarūną“, – sakė J.Halickmanas.
Meilę čia atrado ir pats Šaras. Ir tai nebuvo tik ryšys su miestu, kuriame įžaidėjas skynė vieną pergalę po kitos. Barseloną visada aukštinęs krepšininkas čia įsimylėjo 1998 metų „Mis pasaulis“ Linor Abargil ir 2006-aisiais ją vedė.
Santuoka truko porą metų, bet Izraelis vis labiau įsimylėjo savo herojų.
„Šarūnas buvo nuostabus krepšininkas ir tikra „Maccabi“ žvaigždė, tačiau tai – ne viskas. Izraelyje jis buvo kai kas daugiau nei tiesiog puikus krepšininkas“, – buvusio žaidėjo ir šalies ryšį apibūdino J.Halickmanas.
Ant rankų atnešė trofėjus
Į tris dienas ir tris naktis banginio pilve išbuvusio biblinio herojaus Jonos skulptūrą turintį miestą ilgam Š.Jasikevičius atvyko 2003-iaisiais. Jau tituluotas, užkariavęs Ispaniją, pavergęs „Barcelona“ gerbėjų širdis. Tai jau buvo Misteris Europa.
„Puikiai prisimenu pirmą kartą, kai pamačiau jį. „Maccabi“ tada žaidė su „Hapoel“ komanda, o rungtynės vyko Jeruzalėje. Sėdėjau už atsarginių suolelio, tad buvau labai arti aikštės.
Tai buvo generolas, kuris aikštėje vedė savo komandą.
Koks krepšininkas! Koks lyderis!“ – žavėjosi J.Halickmanas.
Tel Avive Š.Jasikevičius į linksmybes nerdavo po svaiginančių pergalių.
Dabartinis Kauno „Žalgirio“ treneris laimėjo po du Izraelio čempionato ir taurės trofėjus, bet tikroji Šaro didybė buvo du Eurolygos titulai 2004 ir 2005 m.
„Be abejonių, – išgirdęs klausimą, ar Šaras buvo pagrindine priežastimi, kodėl „Maccabi“ laimėjo titulus, sakė J.Halickmanas. – Jis buvo variklis, dėl kurio komanda judėjo. Tai nėra tik metafora. Jis puikiai vadovavo puolimui, ten buvo tokie krepšininkai kaip Anthony Parkeris ar Maceo Bastonas. Tai buvo gerai žinomi NBA krepšininkai. Bet be Šaro „Maccabi“ nebūtų iškovojusi tų Eurolygos trofėjų.“
Nuo to laiko, kai Š.Jasikevičius žaidė „Maccabi“ komandoje, praėjo daugiau nei dešimtmetis.
Tapęs treneriu nepasikeitė
Per tą laiką gerokai pasikeitė ir pats Tel Avivas – miestas tapo dar atviresnis. Nors saugumas čia itin sustiprintas, požiūris į gyvenimą tapo dar laisvesnis, o LGBT paradai jau tapo ne politinėmis demonstracijomis, bet gatvės šventėmis.
Bet per tą laiką Tel Avivas tikrai nepamiršo Š.Jasikevičiaus, o ir pats lietuvis vilkėdamas „Žalgirio“ trenerio kostiumą vis primena apie save.
„Jis turi labai stiprią valią. Visos ekipos nori žmogaus su tokia savybe. Tai niekur nedingo ir jam tapus treneriui.
Praėjusį sezoną stebėjau jį, kai buvo atvykęs su „Žalgiriu“. Šaras nė kiek nepasikeitė, – įspūdį apibūdino J.Halickmanas ir pridūrė: – Atrodo, jis ir dabar galėtų puikiai žaisti.“
Sirgalių noras neišsipildė
Daugybė krepšinio gerbėjų Izraelyje sekė kiekvieną šios vasaros gandą apie „Maccabi“ ir Š.Jasikevičių. Buvo daug kalbama apie tai, kad Šaras galbūt grįš į Tel Avivo komandą, kuri krito į duobę ir suspėjo pakeisti penkis trenerius per sezoną.
Pasak vienų gandų, sutartis buvo beveik pasirašyta, pasak kitų, trūko labai daug.
„Tie gandai buvo daugiau negu tiesiog žodžiai. „Maccabi“ klubui reikėjo žmogaus, susijusio su istorija ir pergalėmis.
Galbūt būtų ir rizikinga turėti dar žalią trenerį, bet jis su „Žalgiriu“ nuveikė nuostabų darbą.
Šaras yra Šaras – jis norėjo tinkamo atlygio ir suprantama, kad „Maccabi“ klubui tai buvo pernelyg rizikinga. Bet tokia žvaigždė visada bus tarp pasirinkimo variantų“, – sakė J.Halickmanas.
Tel Avivo sirgaliai troško Šaro – juk visiems įprasta prisiminti gerus laikus, geras emocijas, o jų auksinis berniukas dovanojo daugybę.
Todėl nėra abejonių, kad į krepšinio šalies vardą nusitaikiusi vis dar labiau futbolo šalies komanda dar skambins Š.Jasikevičiui. Kaip „Barcelona“ arba kiti galingieji klubai. Juk lietuvio auksinė aura niekur nedingo.
„Krepšininkas ar treneris – tai tas pats Šaras“, – įsitikinęs J.Halickmanas.
