Kai Eurolyga, sekdama NBA pavyzdžiu, nutarė nedaryti ateinančio sezono kalendoriuje „langų“ rinktinių varžyboms, įtaką Europoje vis labiau prarandantys FIBA vadovai į pirmenybes nepakvietė Eurolygos turnyre teisėjaujančių arbitrų.
Tai – faktas, bet apie jį FIBA kažkodėl nedrįsta pranešti viešai. Už uždarų durų reikalus tvarkyti mėgstanti Tarptautinė krepšinio federacija vadovaujasi dvigubais standartais: negali imtis sankcijų prieš NBA ir Eurolygos krepšininkus, bet ignoruodama elitinius teisėjus ir toliau mėgina spausti nacionalines krepšinio federacijas.
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) pastaraisiais metais kaip įmanydama laviruoja šiame kare: palaiko ir FIBA poziciją, ir tuo pat metu nedrįsta spausti vieno Eurolygos steigėjų Kauno „Žalgirio“ klubo, nors pernai ir buvo paskelbusi apie sankcijas Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubui, kuris dalyvauja kitame Eurolygos rengiamame turnyre – Europos taurėje.
Bet Europos krepšiniui toliau skylant, Arvydo Sabonio vadovaujamai LKF darosi vis sunkiau laviruoti tarp dviejų ugnių, o situacija su geriausių teisėjų boikotu gali sukelti naujų skersvėjų.
Lietuvių bus mažiau
Ispanas Danielis Hierrezuelo, slovėnas Damiras Javoras, serbas Milivoje Jovčičius, italas Luigi Lamonica, Olegas Latyševas iš Latvijos, Robertas Lottermoseris iš Vokietijos, Fernando Rocha iš Portugalijos ir Borisas Ryzhykas iš Ukrainos teisėjavo šių metų Eurolygos finalo ketverte. Bet nė vieno iš jų, kaip ir kitų elitinių žemyno arbitrų, šių metų Europos čempionate nematysime.
Sankcijos jau galioja: geriausias Latvijos teisėjas O.Latyševas negalėjo dirbti praėjusią savaitę Rygoje vykusiame draugiškame susitikime tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių.
Dėl FIBA politikos nuostolių patirs ir Lietuva – į pirmenybes nevyks Eurolygoje teisėjaujantis Jurgis Laurinavičius.
Pakvietimą į Senojo žemyno pirmenybes gavo tik Tomas Jasevičius. Jis – lojalus FIBA, šiemet dirbo FIBA Čempionų lygoje, tad kraunasi lagaminus į Turkiją.
„Nuo rugpjūčio 26-osios Stambule visi 40 čempionato teisėjų turėsime trijų dienų seminarą. Tada išsivažinėsime po savo miestus“, – portalui lrytas.lt pasakojo T.Jasevičius.
Jis patvirtino, kad čempionato arbitrų sąraše neišvydo Eurolygoje dirbančių kolegų pavardžių.
„Kiek mačiau, paskyrime nėra nė vieno teisėjo, kurie praėjusį savaitgalį dalyvavo Eurolygos teisėjų seminare“, – sakė T.Jasevičius.
Nors T.Jasevičius turi nemažai aukšto lygio rungtynių patirties, tačiau kitoms šalims dėl FIBA sprendimo teko gerokai pasukti galvą.
Pavyzdžiui, ankstesniais metais į Europos čempionatus Serbija be dvejonių deleguodavo Ilją Beloševičių ir M.Jovčičių, o šįmet jie pateikė mažiau žinomas pavardes – Sašą Maričičių bei Aleksandarą Glišičių.
Abiems arbitrams Senojo žemyno pirmenybės bus pirmasis tokio rango renginys karjeroje.
Spaudimo rezultatas abejotinas
FIBA logikos nepateisina ir elementarūs skaičiai – Europos čempionate aikštės teisėjais dirbs 40 žmonių, o Eurolygoje kitą sezoną teisėjaus net 65.
Turint omenyje, kad bent teoriškai, būtent jie yra geriausi Europos arbitrai, FIBA rengiamų čempionatų teisėjavimo lygis turėtų akivaizdžiai smukti.
„Jei Eurolyga ir neturi 65 geriausių teisėjų Europoje, ji be abejonių turi bent 50. O Europos čempionatui reikia tik 40-ies.
Jaunimo turnyruose tai gal ir nebūtų tragedija, bet kas atsitiks, kai čempionato ketvirtfinalyje teisėjaus žmogus, niekada anksčiau nedirbęs su šiais žaidėjais ir treneriais?", - britų žurnalistui Markui Woodsui kalbėjo anoniminis šaltinis Eurolygoje.
Tačiau tokių pasėkmių ignoravimas – viena iš FIBA spaudimo nacionalinėms federacijoms priemonių.
Dėl jo graikų krepšinio federacija jau neoficialiai nusilenkė FIBA norams – praėjusį sezoną į Graikijos lygą nebebuvo kviečiami tie arbitrai, kurie teisėjavo bent vienose Eurolygos rungtynėse.
Panašus variantas taip pat svarstytas Italijoje, tačiau šioje šalyje sumanymui kelią pastojo sporto arbitražo teismas.
Einant teisiniu keliu, arbitražas nepalaimintų nė vienos šalies federacijos draudimo teisėjams, todėl visi susitarimai vyksta krepšinio užkulisiuose.
Kol kas Lietuvos krepšinio federacijai pavyksta išsisukti nuo FIBA spaudimo – šalies arbitrai gali dirbti tiek Lietuvos pirmenybėse, tiek Eurolygoje.
Tačiau kaip tvirtai prieš FIBA stovės kitos, mažesnę Eurolygos įtaką jaučiančios valstybės – sunku pasakyti.
Nuostolį jaus ir patys teisėjai
Nors be Europos čempionato likę teisėjai gali džiaugtis laisva vasara, tačiau dėl FIBA ir Eurolygos nesutarimų jiems teko atidžiau planuoti savo biudžetą.
Šių metų žemyno pirmenybėse arbitrai, dirbsiantys tiek grupių, tiek atkrintamųjų rungtynių etape, kišenes iš viso pasipildys maždaug 3000 eurų.
Tiesa, žinant, kad tai pareikalaus beveik mėnesio darbo, suma neatrodo labai įspūdinga. Palyginimui, geriausi Eurolygos arbitrai per sezoną gauna maždaug 50 tūkst. eurų.
„Visi Eurolygos teisėjai džiaugėsi, kad bent viena vasara buvo visiškai laisva. Nors iš vienos pusės džiaugiesi, o iš kitos – neteisėjauji, vadinasi, negauni ir pinigų.
Bet tai nebuvo labai netikėta, tad jau kiekvieno reikalas, kas kaip susitvarko biudžetą“, – svarstė trijuose Europos čempionatuose jau dirbęs J.Laurinavičius.
„Aišku, per vasarą galime pateisėjauti viename ar dviejuose turnyruose ir tai yra pinigai, bet jie, palyginus, simboliniai“, – pridūrė jis.
Vasaros turnyruose, kuriuose dažniausiai rungtyniauja jaunimo ekipos, arbitrai gali tikėtis kiek daugiau nei pusės tūkstančio eurų už porą darbo savaičių.
Tad kol kas, FIBA ir Eurolygos dialogui tebesant aklavietėje, kentėti teks tiek patiems teisėjams, tiek Europos, o vėliau - ir pasaulio čempionato atrankų prestižui.
