Nors jaunieji krepšininkai šį uždavinį įvykdė ir iš Egipto grįžo užėmę šeštąją vietą, tačiau į Vilnių pirmadienį skridusiame lėktuve nuotaikos toli gražu nebuvo pakilios.
Grupių etape bei aštuntfinalyje iš kelio nušlavę varžovus ir mintyse jau pradėję spėlioti medalių spalvas, lietuviai ketvirtfinalyje gavo netikėtą ir labai skaudų italų antausį.
Nors rezultatas ir nebuvo triuškinantis (68:73), tačiau vaizdas aikštėje atrodė panašus į baisų sapną – lietuviai pataikė vos 5 tritaškius iš 31, o iš 46 baudų metimų savo tikslą pasiekė tik pusė.
Dažniausiai sunkiais momentais komandą tempdavęs Arnoldas Kulboka šiose rungtynėse taip pat lyg tyčia tylėjo ir iš žaidimo pataikė vienintelį metimą.
Po pralaimėjimo rinktinei teko sugerti daug kritikos strėlių – vieni jaunus krepšininkus kaltino sužvaigždėjimu, kiti pasigedo ryškesnio trenerio Rimanto Grigo indėlio.
Visgi nei pats R.Grigas, nei LKF sporto direktorius ir krepšinio specialistas Šarūnas Sakalauskas nebuvo linkę dramatizuoti rezultato.
„Ne tokia ir tragedija. Aišku, kiekviena komanda nori medalių, bet įvyko, kaip įvyko. Kai pralaimėjome, italams vaikinai tikrai sielvartavo. Juk tas barjeras mums buvo įveikiamas“, – kalbėdamas su lrytas.lt atsiduso R.Grigas.
„Nemanyčiau, kad treneriai ar žaidėjai turėtų save plakti. Užimtą vietą galėsime įvertinti pasikalbėję su strategu, bet komanda iš esmės žaidė gerai, krepšinis buvo mielas akiai“, – pritarė Š.Sakalauskas.
LKF sporto direktorius pridūrė, jog lietuvių kluptelėjimui įtakos turėjo gana paprasta priežastis – dėl kelių šią vasarą vykstančių jaunimo čempionatų, devyniolikmečių sudėtis nebuvo pati pajėgiausia.
„Deja, nebuvo įmanoma į šią rinktinę surinkti visų stipriausių žaidėjų. Be to, pralaimėjimas įvyksta ne tą pačią dieną – svarbus pasiruošimas, komandos klimatas ir tai, kaip krepšininkai prisiima atsakomybę“, – svarstė specialistas.
Š.Sakalauskui gerą įspūdį paliko ne tik labiausiai patyrę krepšininkai – Vitorijos „Baskonia“ rungtyniaujantis Tadas Sedekerskis bei Bambergo „Brose“ priklausantis A.Kluboka, bet ir šešiolikmečiai įžaidėjai.
„Tadas Sedekerskis ir A.Kulboka jau turėjo patirties ir jie išties gerai vedė komandą. Jauni įžaidėjai – Dovydas Giedraitis ir Rokas Jokūbaitis taip pat puikiai susitvarkė su juos užgriuvusia atsakomybe.
Apskritai, visa komanda buvo gana solidi, gerai darbavosi ir trenerių štabas“, – rinktinę vertino Š.Sakalauskas.
Nors specialistas pabrėžė, kad jaunimo čempionatų tikslas yra individualių žaidėjų ugdymas, tačiau pridūrė, jog turint stiprius krepšininkus, natūraliai turėtų ateiti ir pergalės.
Tokios nuomonės laikosi ir R.Grigas – treneris neabejoja, jog būdami pajėgiausios sudėties, devyniolikmečiai galėjo pasiekti kur kas geresnį rezultatą, o koją ketvirtfinalyje pakišo ne prastas žaidimas, o psichologija.
– Treneri, šeštoji vieta pateisino jūsų lūkesčius?, – lrytas.lt paklausė R.Grigo.
– Aišku, norėjome geresnio rezultato. Gaila, kad nesugebėjome peržengti italų barjero, tų rungtynių neatlaikėme psichologiškai. Pastangų dėjome daug, vaikinai labai norėjo laimėti ir patekti į pusfinalį. Bet pataikymas buvo liūdnas, nesisekė mesti baudų.
– Prieš rungtynes su Italija bandėte motyvuoti krepšininkus, kad šįkart nebus taip lengva, kaip grupių etape ar prieš korėjiečius?
– Žinoma, sakėme. Niekas ir nesitikėjo, kad rungtynės bus labai lengvos. Italai laimėjo bronzos medalius ir tai rodo, kad jie tikrai rimta komanda.
Bet čia nėra ką ir labai sakyti – žaidėme aktyviai, metėme dvigubai daugiau baudų, negu varžovai. Bet baudų metimai yra daugiau psichologija, negu technika ir mums tas nepataikymas pakišo koją.
– Galbūt atsiliepė ir tai, jog čempionato pradžioje nesusidūrėte su rimtesniais varžovais?
– Pirmas kelias rungtynes tiesiog perlauždavome reikiamu momentu, bet gal ir trūko mačų taškas į tašką. Nors, kaip ir sakiau, prieš italus irgi žaidėme gerai, tik nerealizavome savo šansų.
– Po tokių pralaimėjimų atsakomybė krenta ant žaidėjų pečių, ar ją turėtų prisiimti treneris?
– Galima daug ką sakyti, kad treneris žaidėjus turėjo nuteikti psichologiškai ir taip toliau. Bet mes juk ir nuteikinėjome, sakėme, kad esame stipresni. Prieš rungtynes, atrodo, viską sakai, nuteikinėji, bet išeina visaip.
– Kaip po pralaimėjimo jautėsi krepšininkai?
– Vaikinams buvo sunku. Turėjome tikslą ir atrodė, kad gerai žaidžiame. Gynėmės, puolėme aktyviai. Net sulaukėme pagyrų iš JAV, Kanados trenerių, jie sakė, jog žaidžiame tikrai gražiai. Tiesiog nepavyko laimėti.
– Jei ne nesėkmė ketvirtfinalyje – ši rinktinė turėjo galimybę užsikabinti medalius?
– Jei būtume rinktinėje turėję daugiau patyrusių žaidėjų, kaip Arnas Velička, būtume pasiekę žymiai daugiau. Nors jauni žaidėjai irgi gerai atrodė, bet jiems lemiamais momentais buvo sunkiau.
Neieškau pasiteisinimų, pats sukomplektavau tokią komandą, kokią galėjau ir ja buvau patenkintas. Bet kai kurių žmonių tikrai trūko.
– Pačiose paskutinėse rungtynėse dėl penktosios vietos nusileidote vokiečiams. Turnyro pabaigoje buvo sunku tinkamai nusiteikti?
– Ten buvo ir nuovargio, ir šiek tiek nesisekė. Laikėmės savo plano ir pradžioje gerai tvarkėmės, bet mačo pabaigoje pritrūko lengvumo.
– Individualus žaidėjų pasirodymas paliko gerą įspūdį?
– Labai džiaugiuosi įžaidėjais, auga gera pamaina. Rungtynėse prieš Italiją tikėjausi daugiau A.Kulbokos indėlio, jis komandoje turi stabiliausią metimą. Bet tuomet jam nesisekė.
