Net šešerius metus „Žalgiryje“ praleidęs ir visus juos Lietuvos krepšinio lygos auksu vainikavęs R.Javtokas komandos vadovybėje pakeis naujiems iššūkiams pasiruošusį ir nuo krepšinio neatitolsiantį buvusį „Žalgirio“ viceprezidentą Giną Rutkauską.
Savo karjerą Eurolygos čempionų titulu, Europos ir pasaulio krepšinio pirmenybių medaliais papuošęs naujai iškeptas „Žalgirio“ sporto direktorius darbus pradės pažinčių užmezgimu Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kartu su komandos direktoriumi Pauliumi Motiejūnu, iš arti stebės liepos 7 dieną startuosiančias NBA Vasaros lygos rungtynes.
– Robertai, papasakokite plačiau apie savo, kaip sporto direktoriaus, funkcijas Kauno „Žalgiryje“.
– Kalbant bendrai, tai prisidėsiu prie visos komandos gerovės, kas yra susiję su sportine puse. Nuo jaunimo ir pagrindinės komandos komplektavimo, peržiūrų, jaunimo ugdymo iki bendravimo su agentais, rūpinimosi komandos sąlygomis.
– Kokia „Žalgirio“ vizija, kalbant apie žaidėjų ugdymą?
– Mūsų visų tikslas – kad „Žalgiryje“ žaidėjai augtų, tobulėtų, vėliau galėtų siekti karjeros krepšinio grandų komandose, tuo pačiu skleisdami žinią, koks geras karjeros tramplinas yra „Žalgirio“ klubas. O mums garbė, kad galime išugdyti gero meistriškumo krepšininkus.
– Kadangi puikiai žinote komandos virtuvę, tikriausiai nemaža dalis darbo vyks tiesiogiai bendraujant su žaidėjais?
– Žinote, būna taip, kad, jei kas nors vyksta ne visai gerai, žaidėjai skundžiasi agentams, agentai skambina direktoriui, tada jis eina kalbėti su treneriais ir susidaro toks ratas. Mano tikslas bus patrumpinti šį procesą ir spręsti iškylančias situacijas čia pat vietoje, kontaktuojant su žaidėjais ir su treneriais.
– Rūbinėje, galima sakyti, buvote idėjinis lyderis, kaip ši patirtis padės naujoje pozicijoje?
– Tikrai nebandžiau specialiai ruoštis kalbų ar tikslingai užimti tokią poziciją. Visada stengiuosi savo pavyzdžiu, drausme, elgesiu įkvėpti ir kitus. Taip natūraliai susiklosto, kad kiti pastebi, įvertina ir įgauni jų pasitikėjimą ir pagarbą.
– Neseniai džiaugtasi, kad komandos branduolys jau sukomplektuotas, bet pasiekė netikėta žinia, kad Lukas Lekavičius išvyksta. Kaip vertinate Luko pasirinkimą?
– Kiekvienas žaidėjas turi teisę spręsti. Gali būti patriotu, bet kartais pinigai būna tokie, kad nepavyksta atsisakyti. Yra taip buvę ir man pačiam. Mums būtų labai gerai, jei jis būtų pasilikęs. Neabejoju, kad ir jam būtų gerai. Tuo labiau, kad komanda jau buvo sukomplektuota, o dabar dėl tos pozicijos dar reikės stipriai pasistengti. Gerai, kad dar turime laiko.
– Ar jau spėjote įsitraukti į naujo žaidėjo paieškas?
– Kol kas dar ne, savo darbus oficialiai pradedu nuo pirmadienio, kol kas stebiu situaciją labiau iš šono. Žinau, kas vyksta, bet sprendimų dar nepriiminėju.
– Kai kam šis virsmas iš žaidėjo į sporto direktorių gali pasirodyti netikėtas. Ar seniai galvojote apie tokią galimybę?
– Paskutinius dvejus ar trejus metus vis svarsčiau, ką toliau noriu veikti gyvenime. Prieš dvejus metus dar nebuvau pasiruošęs psichologiškai baigti karjeros. Jaučiau spaudimą iš savęs, ką reikės daryti toliau. Niekada nenorėjau išeiti tėvystės atostogų ir nieko neveikti. Būtinai norėjau toliau dirbti krepšinio srityje. Turėjau įvairių pasiūlymų, bet, kai sulaukiau pasiūlymo iš Pauliaus Motiejūno, nedvejojau.
Tai vieno etapo pabaiga ir naujo pradžia, savęs išbandymas. Žinau, kad daug reikės stengtis ir tobulėti, bet šį iššūkį priimu labai entuziastingai, esu labai užsidegęs. Gerai, kad ateinu į sritį, kurioje praleidau ilgus metus.
Man labai patiko paskutinius šešerius metu būti šio klubo dalimi. Atmosfera, tai, kaip tvarkomi reikalai, darbas, struktūra – šie dalykai nepakeičiami. Mano tikslas – prisidėti prie šių procesų tobulinimo.
– Ko palinkėtumėte klubą paliekančiam Ginui Rutkauskui?
– Jis tiek daug metų atidavęs šiam klubui ir sukaupęs tokią patirtį, kad, duok Dieve, man priaugti iki jo lygio. Linkiu kuo didžiausios sėkmės. Su jo patirtimi jo darbas būtų labai naudingas bet kuriam klubui.
