Toks 27-erių krepšininko prašymas visiškai suprantamas – dar net nesibaigus įspūdingam sezonui Turkijoje, jis sulaukė Dainiaus Adomaičio pagyrų ir buvo iš visų pusių užverstas klausimais apie artėjančios vasaros planus.
O tai G.Orelikui bent kelias artimiausias savaites nerūpės – neseniai į Lietuvą sugrįžęs dviejų metrų ūgio puolėjas kol kas galvoja tik apie poilsį.
„Dabar tiesiog kurį laiką atostogausime su šeima. Bet pradėjome tvarkytis butą, tai tokios ir atostogos“, – šyptelėjo su žmona Virginija beveik dvejų metų sūnų auginantis G.Orelikas.
Reikia pripažinti, kad atostogų jis tikrai nusipelnė.
Nuo pirmųjų minučių Bandirmos „Banvit“ klube besąlygišką trenerio Sašo Filipovskio pasitikėjimą užsitarnavęs lietuvis rungtyniavo beveik be keitimų ir atvedė savo ekipą iki pat Turkijos taurės trofėjaus bei FIBA Čempionų lygos finalo.
„Kai treneris suteikia tiek daug minučių ir gerai jas išnaudoji, pradedi labiau savimi pasitikėti. O tai man buvo tikrai labai svarbu“, – vieną iš sėkmingo sezono priežasčių įvardijo G.Orelikas.
Tobulos sąlygos leido atsiskleisti
Nors G.Orelikas nuo 2013-ųjų stabiliai rungtyniavo Vilniaus „Lietuvos ryte“ ir turėjo gana svarbų vaidmenį prie komandos vairo 2015-2016 metų sezone stojusio Tomo Pačėso planuose, tačiau praėjusią vasarą krepšininkas nusprendė imtis permainų.
Tuomet ant jo stalo gulėjo du rimčiausi pasiūlymai – vienas atkeliavo iš Prancūzijos lygos ekipos, o kitas – „Banvit“ klubo.
Daugiau dėmesio G.Orelikui rodė būtent pastaroji komanda ir jis, iki tol dar niekada neragavęs legionieriaus duonos, su šeima išvyko į nedidelį Turkijos miestelį.
„Čia viskas nuo pat pradžių atrodė tiesiog kitaip, nei žaidžiant „Lietuvos ryte“. Nors užsienyje tu atvyksti kaip legionierius ir iš tavęs labai daug tikimasi, tačiau man Bandirmoje iškart buvo lengviau, su šeima patekome į labai gerą aplinką“, – pasakojo žaidėjas.
Vos prisijungęs prie „Banvit“, G.Orelikas sulaukė absoliutaus trenerio pasitikėjimo ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje neturėdamas rimtesnių konkurentų, ant suolelio prisėsdavo tik trumpam.
Pasitaikydavo rungtynių, kai lietuvis žaisdavo ir visas keturiasdešimt minučių.
„Sezonu esu labai patenkintas – jis buvo geras tiek man asmeniškai, tiek komandai. Laimėjome Turkijos taurę, o FIBA Čempionų lygoje buvome antri – Bandirmoje tokio dalyko niekas nematė jau 25-erius metus“, – džiaugėsi G.Orelikas.
Tik Turkijos pirmenybėse „Banvit“ žygis baigėsi kiek anksčiau – ketvirtfinalyje jie neperžengė „Darussafaka“ barjero, o ir pačiam G.Orelikui tai buvo sezono pabaigą aptemdžiusi serija.
Joje iš trylikos G.Oreliko mestų tritaškių, savo tikslą pasiekė vos vienas, o jo rezultatyvumas buvo gerokai nutolęs nuo įprastos statistikos – Turkijos pirmenybėse rindamas po vidutiniškai 15,1 taško, „Darussafakai“ jis atseikėdavo tik po 7.
„Toje serijoje visi galėjome pasirodyti žymiai geriau, bet, deja, laiko nebeatsuksi. Gal šiek tiek atsiliepė ir nuvargis, tačiau man jau visą šį sezoną labai nesisekė prieš „Darussafaką“.
Net neįsivaizduoju, kodėl – gal kokia bloga aura?“, – prisimindamas Davido Blatto ir jo asistento Kęstučio Kemzūros vadovaujamą ekipą nusijuokė G.Orelikas.
Prie pozicijos pripratino Virginijus Šeškus
Visgi ketvirtfinalis buvo tik nedidelė dėmelė solidžiame puolėjo sezone – T.Pačėso schemose lengvuoju kraštu žaidęs G.Orelikas greitai prisitaikė prie sunkiojo krašto pozicijos ir taip tapo darbar krepšinio rinkoje mėgstamu universaliu ketvirtuoju numeriu.
Užtikrintai prie trišakio linijos besijaučiantis G.Orelikas Turkijos pirmenybėse ir Čempionų lygoje tolimus metimus realizavo kiek didesniu nei 40 proc. taiklumu.
„Prie sunkiojo krašto pozicijos buvau pripratęs jau nuo Prienų laikų (2012-2013 m. sezonas), kai rungtyniavau pas Virginijų Šeškų. Nuo to laiko jau ne kartą įrodžiau, kad galiu pataikyti ir iš toli“, – sakė krepšininkas.
G.Orelikas „Banvit“ treniruojančio slovėno S.Filipovskio deriniuose turėjo gana konkrečią užduotį – sudarydamas tandemą su individualiai pajėgiu amerikiečiu įžaidėju Jordanu Theodoru, jis išplėsdavo žaidimą ir prireikus grasindavo varžovų krepšiui iš toli.
„Kai žaidžiau ketvirtuoju numeriu, įžaidėjui atsirasdavo labai daug laisvės judėti pačiam arba perduoti kamuolį.
Jeigu jis (J.Theodoras, – Red.) verždavosi link krepšio ir varžovai mane palikdavo laisvą, man visada būdavo galima atmesti kamuolį. Manau, tai komandai pridėjo labai daug jėgos“, – svarstė G.Orelikas.
Jis taip pat pridūrė, jog šį sezoną pavyko patobulinti ir kitus žaidimo aspektus – dabar puolėjas geriau kovoja dėl atšokusių kamuolių (vid. 5 atk. kam. ) bei kur kas drąsiau žaidžia nugara į krepšį.
Norėtų rungtyniauti Eurolygoje
Nors G.Oreliko sutartis su „Banvit“ jau pasibaigė, lietuvis gali ramiai laukti kitų ekipų pasiūlymų – sezono metu sklandė gandai, kad juo domisi net Eurolygos čempionė Stambulo „Fenerbahce“.
Žinoma, dabar G.Oreliką pasilikti norėtų ir „Banvit“ vadovai. „Jie užsiminė apie tai, bet kol kas jokio konkretaus pasiūlymo nėra“, – atskleidė jis.
Krepšininkas ilgai nedvejodamas patikino, jog Bandirmoje jautėsi kaip namie, o pirmasis sezonas užsienyje paliko pačius geriausius įspūdžius.
„Gal man paprasčiausiai labai pasisekė, bet tie pirmieji metai buvo beveik tobuli. Su šeima pripratome prie miestelio ir atrodo, kad bent kol kas, būti legionieriumi geriau, nei žaisti Lietuvoje.
Klube visi žmonės ir vadovybė buvo labai geri. Tikriausiai nė vienam žaidėjui per visą sezoną nėra darę spaudimo. Tai motyvavo tik dar labiau stengtis ir norėti laimėti.
Apskritai, Turkijos lyga be abejonių yra viena stipriausių Europoje – čia labai silpnų komandų nėra ir visi turi žaisti su visais“, – kalbėjo puolėjas.
Spėlioti, kur toliau pasuks jo karjera, G.Orelikas nesiryžo, tačiau pabrėžė, jog renkantis naują klubą, lygos pajėgumas nebus vienintelis faktorius.
„Žinoma, norėtųsi žaisti Eurolygoje, bet aišku, ir Europos taurė stiprus turnyras, ten daug gerų komandų. Bus svarbu ir gauti minučių – juk niekas nemėgsta sėdėti ant suolelio.
Bet kaip ir visada atvykus į komandą, pirmiausiai reikės įrodyti savo vertę“, – mintimis dalinosi G.Orelikas.
Lietuviško krepšinio neužmiršta
Bet kol kas krepšininkas gali šiek tiek atsipūsti – grįžęs į Lietuvą jis džiaugiasi būvimu su šeima ir spėja užmesti akį į besibaigiančią Lietuvos krepšinio lygą.
„Jau ir reguliariojo sezono metu pažiūrėdavau rungtynes, o dabar stebiu finalus – jie šįmet tikrai įdomūs.
Taip ir maniau, jog finale „Lietkabelis“ sugebės bent kartą įkąsti „Žalgiriui“, tačiau Šarūnas Jasikevičius yra labai aukšto lygio treneris ir savo komandą serijos pabaigai sugebės nuteikti tinkamai.
O mažajame finale šansai visiškai vienodi, nes „Lietuvos rytas“ ir „Neptūnas“ yra labai panašaus lygio. Tai labiau namų komandos, tad kuriai pavyks nugalėti išvykoje, ta ir turėtų laimėti seriją“, – spėliojo G.Orelikas.
Labai tikėtina, kad šiaulietis su dabar LKL kovojančiais tautiečiais jau liepą susitiks Lietuvos rinktinės stovyklose.
Į išplėstinį D.Adomaičio sąrašą patekęs žaidėjas tarp rinktinės kandidatų yra bene vienintelis universalus ketvirtasis numeris, sugebantis ne tik kovoti po krepšiais, bet ir pataikyti iš toli.
Prie D.Adomaičio pamėgtų žemų penketų G.Orelikas tinka kur kas labiau, nei Donatas Motiejūnas, Domantas Sabonis ar Paulius Jankūnas.
Tačiau mintimis apie vasarą su rinktine G.Orelikas galvos, kaip ir sezono metu, pernelyg neapkrauna ir kuriam laikui krepšinį stengiasi primiršti.
„Kadangi su šeima visai neseniai grįžome į Lietuvą ir čia tvarkomės viską, normalios atostogos dar net neprasidėjo.
Reikės truputį atsikvėpti nuo sporto – kol kas galvoju tik apie poilsį“, – šyptelėjo krepšininkas.
