Vilniuje du sezonus (1999-2001 m.) praleidęs amerikietis tuomet rimtai svarstė galimybę tapti mūsų šalies piliečiu, tačiau kitaip susiklosčius aplinkybėms jis vėliau atstovavo Lenkijos nacionalinei rinktinei.
Dabar 48-erių sulaukęs buvęs krepšininkas dėl šios istorijos jau nesijaudina ir teigia, kad pasibaigus karjerai atvertė visiškai naują gyvenimo puslapį.
Nuo sunkumų apsaugojo sena svajonė
Šiuo metu JAV gyvenantis E.Elliottas, prieš dvylika metų baigęs profesionalo karjerą, nuo tada ne tik treniruoja savo buvusios mokyklos krepšinio komandą, bet ir ėmėsi kitos, su sportu nesusijusios veiklos – vadovauja nekilnojamojo turto bendrovei.
„Jau baiginėdamas karjerą žinojau, kad turėsiu imtis kitų darbų, todėl įgijau nekilnojamo turto agento licenziją. Tas verslas man atrodė įdomus, aš jaučiau, kad norėčiau dirbti šį darbą“, – portalui lrytas.lt pasakojo E.Elliottas.
2006-aisiais žaisti baigęs 182 cm ūgio gynėjas atviravo, jog pirmieji metai be krepšinio jam nebuvo lengvi: noras varžytis niekur nedingo, be to, trūko ir nuolatinio bendravimo su komandos draugais.
„Be supančios komandinės dvasios buvo liūdna. Taip pat pasiilgau ir geros savo fizinės būklės – dabar gerokai atsipalaidavau, nes neįmanoma pasiekti tokios formos, kokia buvo nuolat treniruojantis profesionaliai“, – sakė jis.
Pasitraukęs iš krepšinio E.Elliottas stengėsi atsigriebti ir kuo daugiau laiko praleisti su šeima, o tais pačiais metais pradėjo treniruoti ir Mičigane esančio koledžo dublerių ekipą.
Po trejų metų jo karjeroje atsirado dar vienas posūkis – gavęs pasiūlymą stoti prie jaunesnės, bet pagrindinės „Hudsonville“ mokyklos krepšinio komandos vairo, ilgai nedvejodamas pasiūlymą priėmė.
„Man toks variantas puikiai tiko, nes pagrindinis, nekilnojamo turto agento darbas, yra gana lankstus, tad turiu galimybę viską suderinti bei sėkmingai tęsti trenerio karjerą“, – kalbėjo vyras.
E.Elliottas, vidurinės mokyklos ekipai pradėjęs vadovauti prieš aštuonerius metus , nuo pamatų sukurtos sistemos auklėtinius atvedė ir į valstijos elitą.
„Laimėjome du lygos titulus, šešis apygardos bei du regioninius čempionatus. Krepšininkų rengimo sistema tapo labai solidi ir konkurencinga. Visada svajojau žengti dar toliau ir tapti profesionaliu treneriu, bet laukiu, kol mano vaikai užaugs. Jaunėliui dabar yra penkiolika, tad jam baigus vidurinę mokyklą, tikrai svarstysiu tolimesnes karjeros galimybes“, – atskleidė amerikietis.
Daug veiklos turintis vyras neslėpė, jog apie tolimesnį gyvenimą pradėjo galvoti dar gerokai prieš pasitraukdamas iš sporto, tad su finansiniais sunkumais, kurie neretai užklumpa karjerą baigusius krepšininkus, jam susidurti neteko.
„Labai svarbu būti protingam ir mąstyti apie savo ateitį. Mes, krepšininkai, suvokiame, jog amžinai nerungtyniausime ir laikas uždirbti pinigus yra labai ribotas. Reikia taupyti ir ruoštis dienoms, kai viskas pasibaigs“, – svarstė jis.
Džiaugiasi atstovavęs Lenkijai
1999-ųjų vasarą „Lietuvos rytą“ papildęs krepšininkas tapo pirmuoju amerikiečiu, kada nors rungtyniavusių šioje sostinės ekipoje.
Dabar situacija visiškai kitokia – vien per šį sezoną Vilniaus komandoje yra žaidę jau 8 JAV piliečiai.
„Padėtis pasikeitė visoje Europoje. Iškart po to, kai palikau Lietuvą, daugelyje šalių lygos pakeitė legionierių skaičiaus limitus, o tai labai prisidėjo prie užsieniečių atvykimo.
Be to, kai aš žaidžiau jūsų šalyje, vos du klubai galėjo sau leisti įsigyti užsieniečių – dabar yra kitaip. Kadangi Lietuva turi krepšinio šalies įvaizdį, amerikiečiai čia įžvelgia neblogas perspektyvas“, – svarstė E.Elliotas.
Apie Lietuvą šiltai atsiliepiantis krepšininkas 2001-aisias galvojo apie dvigubą pilietybę, tačiau oficialaus prašymo nepateikė.
„Jokių formalių veiksmų taip ir nebuvo“, – patikino E.Elliottas, nors tada žiniasklaida skelbė, jog dokumentai yra pateikti ir tuometis prezidentas Valdas Adamkus šį klausimą svarstys artimiausiu metu.
Tačiau Lietuvoje užgimusios idėjos nepamiršęs E.Elliottas po kelių Lenkijos ekipose praleistų sezonų sulaukė dar vienos progos – užsieniečius neretai natūralizuojantys lenkai patys pasiūlė atstovauti jų šaliai.
„Lenkijoje federacijos atstovai patys priėjo prie manęs ir paklausė, ar domintų tokia galimybė. Kadangi tai buvo gera proga pasirodyti aukščiausiame lygyje ir žaisti valstybės, kurią labai gerbiu, rinktinėje, sutikau, – teigė E.Eliottas. – Bet apskritai, man net nebuvo didelio skirtumo, kuriai šaliai turėčiau atstovauti, nes norėjau savo karjeroje tiesiog patirti kažką naujo ir įdomaus“.
E.Elliottas, dar net neturėdamas Lenkijos paso, jau pasirodė trejose kontrolinėse rungtynėse su Islandija, o 2005-aisias į aikštę įbėgo ir Europos čempionato atrankoje.
„Pirmos dienos rinktinėje buvo keistos, bet bėgant laikui jaučiausi lyg rungtyniaučiau bet kuriame eiliniame klube. Visi stengėmės sunkiai dirbti ir siekti pergalių, o tai, kad tuo pačiu dar ir atstovavome Lenkijai, nebuvo taip reikšminga“, – įspūdžius pasakojo amerikietis.
Beje, E.Elliotto pavyzdžiu pasekė ir dar vienas buvęs „Lietuvos ryto“ legionierius: Davidas Loganas 2009-aisiais taip pat gavo Lenkijos pilietybę ir šios šalies rinktinės garbę gynė Europos čempionate.
