Po trijų dešinio kelio operacijų krepšinio traukos neatsisakantis L.Kleiza dabar yra kompanijos „Baltic Arrow“ bendrasavininku, kuri į rinką žengia su nauja pasiūla – užsiima automobilių keitimųsi. Antradienį su kolega Ilja Laursu jie abu pristatė savo startuolių projektą su vienu didžiausiu automobilių gamintojų mūsų šalyje pardavėju.
Karjeros viršūnėje 2011-siais buvęs L. Kleizą tais pačiais metais pradėjo jausti kelio skausmus ir galiausiai save atidavė į geriausio JAV specialisto J. Richardo Steadmano rankas – po atliktos kremzlės atauginimo operacijos lietuvis sėkmingai sugrįžo ant parketo.
Su nacionaline ekipa L.Kleiza dar 2012 metais kovojo Londono olimpiadoje dėl medalių, o 2013-siais jis buvo vienas iš Europos sidabro apdovanojimų Slovėnijoje kalvių.
Tačiau po to žinomą žaidėją ir vėl pradėjo kankinti kojos sopuliai ir jis neribotam laikui pasitraukė iš didžiojo krepšinio.
Pastarąjį kartą krepšinio aikštėje L. Kleizą šėlo prieš nepilnus dvejus metus – 2015-ųjų birželio 6 dieną, kuomet vilkėdamas Milano „Emporio Armani“ ekipos marškinėlius jis žaidė Italijos čempionato pusfinalio mačą.
– Linai, kas dabar jūs labiau: krepšininkas ar jau verslininkas?, – lrytas.lt paklausė L.Kleizos.
– Kažkaip nesu dabar nei tas, nei tas – nei sportininkas, nei verslininkas. Dabar aš žmogus, kuris bando atsistatyti po patirtų kojos operacijų. Ir vėlgi, nežinau, iki kokio lygio sugebėsiu sugrąžinti savo organizmą į buvusią padėtį, kad galėčiau apie save kalbėti kaip apie krepšininką.
Dabar turiu daugiau laisvo laiko, todėl galiu pasižvalgyti į kitą, ne su sportu susijusią, pusę – man visada buvo įdomios naujos ir geros idėjos. Investavau į šį Lietuvos startuolių projektą. Taip pat turiu investicijų kitose srityse, tačiau užsienio kompanijose. Žinokite, stengiuosi savęs „nepatalpinti“ į rėmus, todėl man vis dar viskas labai įdomu – ir verslas, ir sportas.
– Sausį turėjote iškęsti dar vieną kojos operaciją. Galima sakyti, kad ji sėkminga?
– Taip. Operacija įvyko ir ji buvo sėkminga. Ji buvo ganėtinai didelė ir kol kas niekas negali pasakyti, kada aš stabiliai stovėsiu ant kojų – tie patys medikai neprognozuoja, kiek laiko užtruks reabilitacija. Jie tik sako, kad viskas juda į gerąją pusę, tačiau iki kokio lygio bus „ta geroji pusė“ – jie nesako.
- Jums jau 32 metai. Traumos, operacijos. Ar dar matote save didžiajame krepšinyje?
– Manau, tai bus labai sudėtingas sugrįžimas. Aš dar pats visko galutinai nenusprendžiau. Aišku, į didįjį krepšinį sugrįžti po tokių traumų ir operacijų yra labai sudėtinga, bet aš dar noriu pasižiūrėti, kiek man leis koja būti krepšininku. Noriu vis dar pamatyti, ko iš savęs galiu tikėtis. Aš esu toks žmogus, kuris nenusprendžia visko prieš galimą faktą – noriu tarti žodį tik tuomet, kai gausiu aiškų atsakymą iš specialistų. Tačiau aš negyvenu kokiam debesyje ir tikrai nesvajoju apie sugrįžimą į NBA.
– O Lietuvos klubai jus domintų? Norėtumėte save išbandyti kad ir Kauno „Žalgiryje?
– Matote, dabar sunku prasimušti ir į „Žalgirį“ – kauniečių klubas yra labai aukšto lygio ir rodo gerą krepšinį. Sakau – reikia žiūrėti, kokioje stadijoje bus ateityje mano trauma bei reabilitacija ir kokio lygio bus ta apie mane svarstanti komanda. Dveji metai be krepšinio – yra labai didelis laiko tarpas. Tai labai rimta kalbant apie mane, mano metus – tai reikia pripažinti...
– Kas lems jūsų sugrįžimą į krepšinį? Medikai? Jūs pats?
– Lemiamas faktorius būsiu aš pats – bus įdomu pamatyti, ar galiu bėgti, šokti. Dabar visa tai man yra nežinoma teritorija, nes reabilitacija vyksta po truputį – kol kas negaliu nei bėgti, nei mėtyti į krepšį. Juk po operacijos praėjo vos keli mėnesiai, tai labai daug ko ir negaliu dar daryti.
