Karaliaus Mindaugo taurė yra gana naujas prizas. Jis pirmą kartą buvo įteiktas tik pernai, kai iki tol šalies taurės turnyrą rengusi Lietuvos krepšinio federacija (LKF) perleido teisę organizuoti šias varžybas Lietuvos krepšinio lygai (LKL). Tačiau apskritai Lietuvos krepšinio taurės varžybos turi senas tradicijas, kurių ištakos yra XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
Taurės keliai ir klystkeliai
Lietuvos krepšinio taurės turnyras turi gilias šaknis – stipriausios šalies komandos dėl taurės pirmą kartą kovojo dar 1935 metais. Per daugiau nei aštuonis dešimtmečius daug kartų keitėsi ir turnyro rengėjai, ir varžybų sistema, netrūko ir pertraukų, per kurias taurės varžybos visai nebuvo organizuojamos.
Iki Antrojo pasaulinio karo taurės turnyrą, kaip ir šalies krepšinio čempionatą, rengė Kūno kultūros rūmų Kamuolio žaidimų sąjunga (Kažas), anais laikais atlikusi dabartines Krepšinio federacijos funkcijas.
Kažas surengė keturis turnyrus (1935, 1937-1939 m.), kuriuose dalyvavo tik Kauno komandos, o taurę po du kartus iškovojo LFLS ir CJSO krepšininkai.
Paskui taurės turnyrai visą dešimtmetį nebuvo rengiami, ir tik 1949 metais Lietuvos krepšinio federacija atgaivino šias varžybas. Tiesa, tuomet buvo surengti tik penki turnyrai, per kuriuos net keturis kartus taurę iškovojo Kauno KKI komanda.
LKF dar sykį taurės turnyrą surengė 1962 metais, o nuo 1964 metų beveik keturis dešimtmečius taurės varžybas organizavo laikraštis „Sportas“.
Sovietmečiu „Sporto“ taurės turnyre nebuvo leidžiama žaisti krepšininkams, kurie SSRS čempionate atstovavo „Žalgiriui“, o vėliau ir Vilniaus „Statybai“. Tačiau komandose netrūko garsių vardų: rungtyniavo ir buvę „Žalgirio“ bei „Statybos“ žvaigždės, ir nemažai gabių jaunų krepšininkų, kurie vėliau pateko į stipriausias Lietuvos komandas.
Pavyzdžiui, 1969 metais taurę laimėjusiai „Statybai“ atstovavo Rimantas Endrijaitis, Rimas Girskis, Mykolas Karnišovas ir Eduardas Kairys, 1984 metais Kauno „Atletą“ į pergalę vedė Gintaras Krapikas, Algirdas Brazys ir Mindaugas Lekarauskas, 1985 ir 1987 metais nugalėtojų komandose („Statyboje“ ir Vilniaus „Elektrografijoje“) žaidė Jonas Kazlauskas ir Algimantas Pavilonis.
Lyderiai atsuko nugarą
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę taurės turnyrą toliau rengė „Sporto“ laikraštis. Iš pradžių atrodė, kad turnyras turėtų sustiprėti, nes jame galėjo žaisti visi geriausi Lietuvoje rungtyniaujantys krepšininkai ir visos stipriausios komandos. Maža to, „Sporto“ taurės laimėtojai gaudavo kelialapį į antrąjį pagal rangą Europos turnyrą, kurio pavadinimas tuo metu buvo Europos klubų taurė (vėliau šis turnyras tapo Europos taure, dar vėliau – R.Saportos taure).
Tačiau turnyro prestižas nepadidėjo, pirmiausiai – dėl atsainaus „Žalgirio“ požiūrio. Šalies krepšinio lyderis „Žalgiris“ dėl taurės kovojo tik vieną kartą (laimėjo taurę 1993 m.), o ir kiti stipriausi LKL klubai į „Sporto“ taurės varžybas nesiveržė. Didžiausią akibrokštą rengėjams pateikė „Atletas“, 1996 metais iškovojęs kelialapį į finalo ketvertą, bet atsisakęs į jį atvykti.
Dėl taurės nekovojant „Žalgiriui“, o paskui ir „Atletui“, galimybę pasirodyti gavo silpnesnės LKL komandos. 1994 metais prizą laimėjo „Atletas“, 1995 metais – Plungės „Olimpas“, 1996 metais – „Šiauliai“.
„Šiauliai“ tapo paskutiniaisiais „Sporto“ didžiosios taurės laimėtojais. Iškart po to turnyro rengėjai pasidavė ir kitą sezoną stipriausios šalies komandos dėl taurės nebekovojo. Tiesa, iki 2000 metų dar buvo rengiamas mažosios taurės turnyras, kuriame dalyvavo tik LKL nerungtyniavusios komandos.
Šalies taurės turnyras buvo atgaivintas tik 2006-2007 metų sezone, kai jį vėl pradėjo rengti Lietuvos krepšinio federacija.
Pergalės po vieną nevaikšto
Praėjusio dešimtmečio viduryje atnaujinus Lietuvos taurės turnyrą, klubai į gerąją pusę išvertė seną posakį, kad bėda nevaikšto viena. Krepšinio taurės turnyruose po vieną nevaikščiojo ne bėdos, o pergalės – Lietuvos klubai taurę iškovodavo po du kartus iš eilės.
2007 ir 2008 metais taurę buvo įteikta „Žalgiriui“, 2009 ir 2010 metais – „Lietuvos rytui“, 2011 ir 2012 metais – vėl „Žalgiriui“, 2013 ir 2014 metais – „Prienams“.
Dvigubų pergalių tradicija buvo sulaužyta visai neseniai. Užpernai taurę dar sykį iškovojo „Žalgiris“, bet pernai kauniečiams nepavyko pakartoti pergalės ir prizas atiteko „Lietuvos rytui“.
Tradiciniai finalai
Atkūrus taurės turnyrą finale dažniausiai susitikdavo šio amžiaus pradžioje nepakeičiamais Lietuvos krepšinio lyderiais tapę „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Tokį finalą sirgaliai matė penkis sezonus iš eilės nuo 2007 iki 2011 metų.
2007 metais Klaipėdoje stipresnis buvo „Žalgiris“ 84:65. Po metų Šiauliuose kauniečiai vėl nugalėjo, bet mažesniu skirtumu 83:72.
2009 metais Panevėžyje dramatiškoje finalo dvikovoje pergalę šventė „Lietuvos rytas“ 84:82. Kitą sezoną Vilniuje sostinės krepšininkai lemiamą mūšį laimėjo lengviau 77:65.
2011 metais finalo ketverto šeimininkas buvo Alytus, o finale „Žalgiris“ pranoko „Lietuvos rytą“ 81:69.
2012 metais Kauno komandos užduotis buvo palengvinta, nes Vilniaus klubas atsisakė dalyvauti taurės turnyre. Į finalą pirmą kartą pateko Pasvalio „Pieno Žvaigždės“, kurias „Žalgirio“ arenoje jos šeimininkai sutriuškino 99:62 (tai – didžiausias skirtumas šiuolaikinėje finalų istorijoje, tačiau ne rekordinis skirtumas visoje finalų istorijoje; 1951 metais Lietuvos taurės finale Kauno KKI nugalėjo Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą 90:45).
Favoritus sugėdino „Prienai“
Kitą sezoną kovoti dėl taurės atsisakė ir „Lietuvos rytas“, ir „Žalgiris“, o istorine proga pasinaudojo ir antrąjį pagal svarbą šalies krepšinio trofėjų iškovojo „Prienai“.
2013 metais finale buvo žaidžiamos dvejos rungtynės. „Prienai“ pralaimėjo pirmąsias rungtynes „Pieno Žvaigždėms“ 75:77, bet antrojoje dvikovoje pasiekė įtikinamą revanšą 81:60.
Nors po pirmojo prieniškių triumfo netrūko kalbų, kad jų laimėjimas nevisavertis, kitais metais „Prienai“ parodė, kad gali įveikti ir stipriausius šalies klubus. Panevėžyje vykusiame finalo ketverte Prienų komanda iš pradžių pusfinalyje smogė „Žalgiriui“ 84:76, o kitą dieną finale nugalėjo ir „Lietuvos rytą“ 92:91.
Du praėjusius sezonus lemiamose taurės rungtynėse vėl kovojo „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, o pergales šventė šeimininkai. 2015 metais Kaune žaistame finale nugalėjo „Žalgiris“ 82:76, 2016 metais Vilniuje vykusiame finale pergalę 67:57 šventė „Lietuvos rytas“.
Kas buvo naudingiausi?
Per dešimt praėjusių taurės turnyrų du krepšininkai buvo po du kartus apdovanoti naudingiausio žaidėjo prizu. 2011 ir 2012 metais du iš eilės sezonus svarbiausias asmeninis apdovanojimas atiteko „Žalgirio“ puolėjui Pauliui Jankūnui, o 2009 ir 2014 metais aukščiausio įvertinimo sulaukė Mindaugas Lukauskis. Iš Panevėžio kilęs M.Lukauskis pirmąjį kartą vilkėjo „Lietuvos ryto“ aprangą, antrąjį – „Prienų“, tačiau abu laimingieji finalo ketverto turnyrai buvo surengti jo gimtajame mieste Panevėžyje.
Legionieriai naudingiausio prizą gavo tik dviejuose pirmuosiuose turnyruose. 2007 metais „Žalgirį“ į pergalę vedė Tanoka Beardas, 2008 metais – DeJuanas Collinsas.
Kituose taurės turnyruose geriausiais krepšininkais buvo išrinkti lietuviai: „Lietuvos ryto“ snaiperis Martynas Gecevičius (2010 m.), „Prienų“ gynėjas Gintaras Kadžiulis (2013 m.), „Žalgirio“ puolėjas Edgaras Ulanovas (2015 m.) ir „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas Antanas Kavaliauskas (2016 m.).
