Lietuvos krepšininkas pats veržėsi į šias žaidynes, nepaisydamas medikų perspėjimų, kad Achilas gali dar kartą neatlaikyti krūvių.
A.Sabonis tada jau buvo pašauktas NBA klubo „Portland Trail Blazers“ ir iš ten atsivežė tada naują metodiką, kaip kuo greičiau atsigauti po operacijos.
„Taikėme kapiliarų masažą. Gydymas buvo paremtas temperatūrų skirtumu. Kitaip tariant, iš pradžių koją merkėme į labai karštą vandenį, o paskui – į ledinį“, – rašo V.Avramenka knygoje „Geriausia 20-ojo amžiaus komanda“.
Kasdien reikėjo atlikti keturias-penkias tokias procedūras.
„Jausmas tikrai ne pats maloniausias. Kartais Sabo rėkimą girdėjo visa apylinkė“, – teigė V.Avramenka.
Anot gydytojo, Seulo olimpiados metu jis A.Saboniui skyrė 50-70 proc. paros laiko. Kasryt iš olimpinio kaimelio valgyklos jis atsinešdavo 20-30 kg ledo.
„Operuotą Sabo koją įkaitindavome iki raudonumo, paskui iškart šaldydavome. Temperatūrų skirtumas buvo nuo plius dviejų iki plius 52 laipsnių. Būtent tiek reikėjo, kad po Achilą maitinančių kraujagyslių masažo sausgyslė įgautų elastingumo“, – pasakojo V.Avramenka. Jis kiekvienai treniruotei ir rungtynėms vidurio puolėją ruošdavo ne trumpiau pusantros valandos.
Medikas pridūrė: „Metodika pasirodė veiksminga – Achilas daugiau neplyšo“.
SSRS rinktinė tapo Seulo olimpiados čempione. Kartu su A.Saboniu, žaidynių auksą iškovojo dar trys lietuviai – Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius.
