Dabar aiškėja, kad tai buvo susiję su sportininko priklausomybe nuo azartinių lošimų ir galbūt – netgi su nelegaliomis lažybomis, rašo championat.com.
Žinia sukrėtė visą pasaulį
1993-iųjų spalio 6 d. krepšinio dievas M.Jordanas pranešė, kad baigia karjerą. Tai buvo šokas visiems sirgaliams. Kodėl? Paaiškinimas tada atrodė įtikinamai: karjeros viršūnėje atsidūręs krepšininkas sakė neturįs motyvacijos žaisti, yra prislėgtas tragiškos tėvo žūties ir nori išbandyti jėgas beisbole.
Mažai kas atkreipė dėmesį, koks ramus ir susikaupęs M.Jordanas buvo per tą spaudos konferenciją. Niekas nepanoro patikslinti, ką jis turėjo galvoje pasakęs: „Aš grįšiu į NBA, jei man leis Davidas Sternas.“
Ir tik keli žmonės žinojo, kad po dviejų dienų D.Sterno vadovaujama NBA lyga oficialiai baigė penkis mėnesius trukusį tyrimą dėl M.Jordano problemų, susijusių su azartiniais lošimais.
Pinigai ir azartas
Pats M.Jordanas pats užsuko tą procesą, kuris vėliau privers jį laikinai nutraukti karjerą pačiame jėgų žydėjime.
1985-aisiais, kada jis atėjo į NBA, telekompanija CBS sumokėjo lygai 188 mln. dolerių už transliacijų teises ketveriems metams. O 1989-aisiais NBC už tokios pat trukmės naują TV sutartį jau buvo pasirengusi pakloti 600 mln.
Viena pagrindinių tokio staigaus NBA populiarėjimo priežasčių kartu su kitais dviem krepšinio burtininkais Magicu Jordanu ir Larry Birdu buvo M.Jordanas. Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje už JAV ribų „Bulls“ komandą palaikė daugiau kaip pusė visų pasaulio krepšinio sirgalių, o kepurėles ir marškinėlius su 23-iuoju numeriu nešiojo 90 proc. tokio aprangos stiliaus gerbėjų.
Žinoma, tai atspindėjo paties krepšininko pajamos, o jų derinys su M.Jordano azartu sukėlė liūdnas pasekmes.
Viskas prasidėjo lyg ir nekalta situacija, kuri buvo visiems matoma. Dar studijuodamas Šiaurės Karolinos universitete M.Jordanas neretai siūlydavo komandos draugams rungtis metimų taiklumu, lažinantis iš gaiviųjų gėrimų ar labai mažų sumų.
1984-aisiais tapęs profesionalu M.Jordanas įsitraukė su partneriais žaisti pokerį jau iš didesnių pinigų. Krepšinio garsenybė buvo tikras kortų asas ir komandos treneriai netgi perspėdavo naujokus, kad žaisdami su Michaelu liks tuščiomis kišenėmis.
„Bulls“ ekipos lyderis nesigėdijo lošti iš pinigų net videožaidimais.
Per golfą – į skandalus
Į tikruosius nemalonumus M.Jordaną atvedė jo mėgstamas golfas.
1991-aisiais golfo klube praleista savaitė baigėsi tuo, kad krepšininkas liko skolingas žaidimo partneriams: 57 tūkst. dolerių – Jamesui Bouleriui, 107 tūkst. dolerių – Eddie Dow.
Šios sumos nebuvo problema aikštėje ir iš rėmėjų milijonus uždirbančiam M.Jordanui. Bet pasirodė, kad J.Bouleris buvo narkotikų prekeivis, kurį akylai sekė policija.
Todėl po to, kai krepšininkas jam sumokėjo skolą, pareigūnams kilo klausimų dėl M.Jordano ir istorija pateko į viešumą.
NBA žvaigždės niekas rimtai neįtarinėjo dėl prekybos narkotikais, bet jis vis tiek pamelavo žiniasklaidai pareikšdamas, kad pinigus pervedė projektui, susijusiam su golfu. Po kiek laiko E.Dow buvo nužudytas, o jo namuose rastos M.Jordano pasirašytų čekių kopijos.
Galiausiai teisme krepšinio žvaigždei teko pripažinti, kad visus minėtus pinigus pralošė.
Nemanė, kad yra priklausomas
Beveik po dvejų metų, 1993-iaisiais, buvo paviešinta dar viena neaiški istorija.
Verslininkas iš San Diego Richardas Esquinasas parašė knygą, kurioje tikino, jog tais pačiais 1991-aisiais M.Jordanas žaisdamas golfą jam pralaimėjo 1,25 mln. dolerių, bet skolos taip ir negrąžino.
Iš pradžių R.Esquinasu niekas nepatikėjo, bet jis sugebėjo pagrįsti savo žodžius parodęs susirašinėjimą su M.Jordanu ir iš jo gautus čekius.
Paaiškėjo, kad po ilgų derybų krepšininkas sutiko grąžinti 300 tūkst. dolerių – tik trečdalį praloštos sumos.
M.Jordanui vėl teko bendrauti su žiniasklaida ir jis pamėgino išsaugoti gražų veidą blogame žaidime.
„Taip, aš žaidžiau golfą su Esquinasu iš kažkokių pinigų. Bet aš neužsirašinėjau ir neturiu galimybės patikrinti, kiek iš tikrųjų laimėjau ar pralaimėjau. Galiu tik tvirtinti, kad kalbama apie gerokai mažesnes sumas, negu buvo paminėta.
Aš neturiu problemų dėl azartinių žaidimų. Jei turėčiau – badaučiau. Man tektų parduoti savo laikrodį, NBA čempiono žiedus ir namą, o mano vaikai gyventų skurde. Man tiesiog šiaip patinka lažintis iš pinigų“, – tada teisinosi M.Jordanas.
Visa NBA galėjo sužlugti
NBA ilgai pro pirštus žiūrėjo į savo superžvaigždės priklausomybes. D.Sternas puikiai suvokė, kiek pinigų lygai atneša M.Jordanas, ir pakentė tai, ką vargu ar būtų leidęs bet kuriam kitam.
Po istorijos su J.Bouleriu NBA komisaras pranešė apie dviejų savaičių tyrimą, bet iš tiesų viskas apsiribojo dviejų valandų pokalbiu su M.Jordanu ir jo advokatais. Lyga nesikreipė nei į patį J.Boulerį, nei į policiją.
Bet su R.Esquinasu NBA tyrėjai vis dėlto pabendravo. O šis papasakojo sykį išgirdęs, kaip M.Jordanas telefonu kažkieno klausė: „Vadinasi, riba – septyni taškai?“.
Ir nors verslininkas nesuprato, apie kokias rungtynes ir net apie kokią sporto šaką buvo kalbama, to užteko.
Dalyvavimas lažybose dėl rezultatų profesionaliems sportininkams visada buvo didžiausias tabu. D.Sternas suprato, kuo lygai gali grėsti panašus skandalas. Ypač jei į jį bus įtrauktas žaidėjas, kuris įkūnija visą pasaulio krepšinį.
Akivaizdu, kad tokioje situacijoje tikėtini nuostoliai būtų buvę didesni net už tas kosmines pajamas, kurias NBA garantavo M.Jordanas. Šįkart net jam statymas buvo per didelis.
Šešėlis nugrimzdo į praeitį
Iki galo neaišku, ar po skandalingo R.Esquinaso liudijimo D.Sternas susitiko su M.Jordanu ir apie ką jie kalbėjosi.
1993-iųjų spalio 6-ąją krepšinio superžvaigždė surengė spaudos konferenciją ir sudrebino visą pasaulį žinia apie savo pasitraukimą.
O 1996-aisiais M.Jordanas grįžo į NBA po nenusisekusios karjeros beisbole, su „Bulls“ dar tris kartus iš eilės tapo lygos čempionu ir daugiau nė sykio nebuvo siejamas su jokia lažybų istorija.
