Stipriausių žemyno klubų nedomina ir kiti Lietuvos krepšinio specialistai. Europos profesionalų klubuose vyriausiaisiais treneriais šiuo metu dirba vos du lietuviai, bet ir jie vadovauja nestiprioms Lenkijos ir Vengrijos ekipoms. 43-ejų Mindaugas Budzinauskas treniruoja Gdansko Starogardo „Polpharma“, 31-erių Gediminas Petrauskas – Pakšo „Atomeromu“.
Tuo metu trys buvę Lietuvos rinktinės treneriai Ramūnas Butautas, Kęstutis Kemzūra ir Jonas Kazlauskas šį sezoną netreniruoja jokio klubo.
Nesėkmingas žygis į Vakarus
R.Kurtinaitis iki šiol daugiausia dirbo posovietiniuose kraštuose. Jis treniravo Azerbaidžano, Rusijos, Latvijos komandas ir tik trumpam buvo kirtęs vakarų sieną, kai įsidarbino Vroclavo „Sląsk“ klube. Ilgiausiai olimpinis čempionas užtruko „Chimki“ komandoje, kurios krepšininkai jo nurodymų klausėsi penkerius metus (2011–2016 m.).
Šių metų pavasarį R.Kurtinaitis buvo atleistas iš „Chimki“, o vasarą sudarė sutartį su Kantu klubu, kuris irgi turi stiprų rusišką atspalvį – prieš kelis mėnesius „Red October“ įsigijo prastos reputacijos Rusijos verslininkas Dmitrijus Gerasimenka.
Tačiau pirmasis R.Kurtinaičio bandymas įsitvirtinti Vakarų Europoje buvo labai nesėkmingas. Kantu komanda, Italijos lygoje per 9 turus iškovojusi tik 2 pergales, atsidūrė lentelės dugne ir lietuvio vadovaujamas trenerių štabas buvo pakeistas.
Dažniau pralaimi negu laimi
Šį sezoną neturi kuo pasigirti ir Lenkijoje dirbantis M.Budzinauskas. Jo treniruojama „Polpharma“, kurioje žaidžia Martynas Sajus ir Martynas Paliukėnas, laimėjo tik 4 iš 10 rungtynių ir dalijasi 12-ąją vietą (Lenkijos lygoje žaidžia 17 komandų).
Tiesa, bent kol kas M.Budzinauskui jaudintis dėl darbo vietos nereikia. „Polpharma“ vadovai pasitiki treneriu, kuris pradėjo dirbti 2015 metų lapkritį ir praėjusį sezoną pakėlė komandą iš paskutinės vietos į lentelės vidurį (praėjusiame čempionate lietuvio treniruojama Gdansko Starogardo ekipa užėmė 11-ąją vietą).
„Polpharma“ tikslai apskritai nėra dideli ir šis klubas nesitiki žygiuoti koja kojon su pajėgiausiomis Lenkijos komandomis. O šiuo metu į pralaimėjimus žvelgiama itin atlaidžiai, nes „Polpharma“ žaidžia be dviejų pagrindinių krepšininkų, kuriuos lygos vadovybė diskvalifikavo už tai, jog jie po vienų rungtynių užpuolė varžovų ekipos sirgalių.
Vis dėlto M.Budzinauskas neabejoja, kad „Polpharma“ gali užimti geresnę vietą: „Šį sezoną Lenkijos lygoje kiekviena komanda gali nugalėti kiekvieną. Rengiamės visoms rungtynėms. Niekada nelaikome savęs nei favoritais, nei autsaideriais ir manome, kad prieš rungtynes mūsų ir varžovų galimybės yra lygios.“
Beje, Gdansko Starogardo klube M.Budzinauskas jau dirbo ir anksčiau. Jis kelis mėnesius treniravo šią komandą 2012–2013 metų sezoną.
Užsienyje – pirmą kartą
Buvęs „Šiaulių“ treneris G.Petrauskas šiais metais dirbti į užsienį išvyko pirmą kartą. Jį pakvietęs „Atomeromu“ klubas praėjusį dešimtmetį keturis kartus tapo Vengrijos čempionu, o ir šį dešimtmetį vis dar buvo vienas stipriausių šalyje – per praėjusius aštuonis sezonus tik vieną kartą nepateko į pusfinalį.
Tačiau šiame čempionate naujosios G.Petrausko komandos rezultatai yra labai prasti. „Atomeromu“, kurioje žaidžia Laurynas Samėnas, per 9 rungtynes iškovojo tik 3 pergales ir tarp 14 komandų užima 11-ąją vietą. Pakšo krepšininkai nė karto nelaimėjo išvykoje ir praleido daugiausia taškų.
„Vengrijos lygoje daug panašaus lygio komandų. Kiekviena gali nugalėti kiekvieną. O mūsų gynyba nėra tokia, kokios tikiuosi. Prastai grįžtame į savo aikštės pusę, nespėjame užsiimti pozicijų, todėl praleidžiame daug taškų“, – nesėkmių priežastis vardijo treneris iš Lietuvos.
Dirba padėjėjais
Vengrijoje dirba dar vienas Lietuvos krepšinio specialistas. Andrius Jurkūnas ketvirtą sezoną yra Solnoko „Olaj“ trenerio padėjėjas. Solnoko komanda pavasarį trečią kartą iš eilės tapo šalies čempione, bet šį sezoną pradėjo daug prasčiau: laimėjo tik 5 iš 8 rungtynių ir dalijasi ketvirtąją vietą.
Trenerio padėjėju užsienyje dirba ir Donatas Slanina. Jis Emilijos Redžo „Grissin Bon“ klube antrą sezoną patarinėja vyriausiajam strategui Massimiliano Menetti.
„Grissin Bon“ padėtis yra gera. Emilijos Redžo komanda laimėjo 8 iš 10 rungtynių ir Italijos lygoje užima antrąją vietą. Aukščiau – tik neklumpanti Milano „Emporio Armani“.
Ilgas bedarbių sąrašas
Devynis iš dešimties LKL klubų treniruoja lietuviai (vienintelė išimtis – Alytaus „Dzūkijos“ krepšininkams vadovaujantis slovėnas Andrejus Urlepas).
Visiems geriausiems Lietuvos treneriams darbo vietų tėvynėje neužtenka, tačiau įsidarbinti svetur taip pat nėra paprasta, o šiuo metu darbo klube neturi net trys pastarieji Lietuvos rinktinės treneriai R.Butautas, K.Kemzūra ir J.Kazlauskas. Niekur nedirba ir anksčiau Lietuvos rinktinėje trenerio padėjėjo pareigas ėję Gintaras Krapikas bei Valdemaras Chomičius.
Tiesa, K.Kemzūra nėra visai bedarbis. 2016 metų pradžioje jis pasirašė sutartį su Austrijos krepšinio federacija ir treniruoja šios šalies rinktinę. Tačiau nacionalinės komandos suburiamos tik kelioms savaitėms per metus, todėl laisvo laiko lieka į valias. O jokio klubo K.Kemzūra netreniruoja nuo tada, kai 2015 metais baigėsi jo sutartis su Nimburko ČEZ.
R.Butautas praėjusį sezoną treniravo „Astana“ klubą, bet dėl prastų rezultatų sutartis nebuvo pratęsta. Neseniai iš Lietuvos rinktinės pasitraukęs J.Kazlauskas klube pastarąjį kartą dirbo 2013–2014 metų sezoną, kai stovėjo prie „Guandong Southern Tigers“ vairo.
Praėjusį sezoną užsienio klubus treniravo Donaldas Kairys (Slupsko „Czarni“, Lenkija) ir Audrius Prakuraitis (Tirgu Murešo „Mureš“, Rumunija), bet šiuo metu jų pavardės taip pat yra pasiūlymų laukiančių krepšinio specialistų sąraše.
