„Evansville Purple Aces“, 1977 m. gruodžio 13 d.
Evansvilio universiteto komanda, keliavo į Tenesio valstija žaisti penktųjų neseniai startavusio NCAA sezono rungtynių.
Lėktuve DC-3 buvo 29 žmonės: 14 krepšininkų, treneris Bobby Watsonas, jo padėjėjai, komandos personalas, televizijos komentatorius Marvas Batesas, du sirgaliai ir trys ekipažo nariai
Treneriui B.Watsonui tai buvo debiutinis sezonas Evansvilyje, o ir pati komanda pirmą kartą žaidė NCAA pirmajame divizione. Kelios dienos prieš tragediją Evansvilio studentai buvo nugalėję Indianos universitetą, kuriam tada atstovavo vėliau NBA legenda tapęs Larry Birdas.
Nelemtas reisas netruko nė penkių minučių. 19 val. 15 min. vietos laiku, po dviejų nesėkmingų bandymų startuoti, lėktuvas pagaliau atsiplėšė nuo žemės. Oro sąlygos buvo ypač sudėtingos – Evansvilį gaubė tirštas rūkas, pradėjo lyti.
Nespėjęs pakilti į reikiamą aukštį orlaivis trenkėsi į žemę rytinėje oro uosto pusėje, netoli geležinkelio bėgių. Pasigirdo du sprogimai. 26 žmonės žuvo iškart. Trys krepšininkai tą baisią akimirką išgyveno, bet du iš jų mirė po kelių minučių, o pirmakursis Gregas Smithas – kitą rytą ligoninėje.
Oro uosto darbuotojas Rickas Notteris tapo katastrofos liudininku. „Aš mačiau, kaip lėktuvas atsiplėšė nuo žemės. Iškart po to jis staigiai metėsi į kairę, paniro į rūką, o paskui rėžėsi į žemę. Išgirdau sprogimus ir išvydau liepsnas – jos tą pačią sekundę apėmė visą lėktuvą“, – prisiminė R.Notteris.
Gene'as Hollenkampas buvo vienas pirmųjų, atsidūrusių katastrofos vietoje. „Puolėme artyn ir man atrodė, kad esu kapinėse, nusėtose antkapiais. Netrukus supratau, kad tai orlaivio kėdės. Kai kurie kūnai liko prisegti saugos diržų, nepaisant sprogimo“, – pasakojo jis.
G.Hollenkampui įsirėžė akimirka, kai jis suprato, jog lėktuve buvo vietos krepšinio komandos žaidėjai. „Tarp išsibarsčiusių daiktų pamačiau krepšį su universiteto simbolika. Čia juk „Aces“! O, Dieve!“, – išsiveržė šūksnis.
Komandos laidotuvėse dalyvavo daugiau 5 tūkst. žmonių.
Evansvilis rado savyje jėgų gyventi toliau. Bet gyventi nereiškia pamiršti.
„Oklahoma State Cowboys“ 2001 m. sausio 27 d.
Lėktuve „Bleechcraft Super King Air 200“ maršrutu Denveris – Stilvoteris skrido 10 žmonių: du pilotai ir aštuoni Oklahomos valstybinio universiteto krepšinio komandos „Cowboys“ nariai, įskaitant du žaidėjus – Daną Lawsoną ir Nate'ą Flemingą. Jie keliavo namo po pralaimėjimo „Colorado Buffaloes“ ekipai.
Tragedija įvyko 64 km į rytus nuo Denverio. Pilotai nesuvaldė į sniego audrą patekusio lėktuvo ir šis smigo į žemę. Niekas neišgyveno.
Po katastrofos Oklahomos universitetas pakeitė savo komandų keliavimo taisykles. Pagal naujus reikalavimus, ekipos galėjo skristi tik mažiausiai du variklius turinčiais lėktuvais ir ne mažiau kaip su dviem pilotais.
Žuvusiems atminti prie „Cowboys“ namų arenos pastatytas paminklas, kuris taip ir vadinasi – „Dešimties atminimui“.
Beje, Okalhomos valstybinio universiteto krepšinį dar sykį pavijo juoda lemtis. Praėjus dešimčiai metų, 2011-ųjų lapkričio 17-ąją Arkanzaso valstijoje nukritus lengvamotoriui lėktuvui žuvo to paties universiteto moterų ekipos treneris Kurtas Budke ir jo asistentė Miranda Serna.
Kirgizijos jaunimo rinktinė, 2008 m. rugpjūčio 24 d.
„Boeing-737“, skridusiame iš Biškeko į Teheraną, buvo 90 žmonių: 7 ekipažo nariai ir 83 keleiviai, tarp kurių – ir jaunieji Kirgizijos krepšininkai. Jie vyko į Iraną dalyvauti tarptautiniame turnyre.
20 val. 30 min. lėktuvas pakilo iš Biškeko oro uosto, nuskrido kelis kilometrus, kai sistema pranešė apie salono išsihermetinimą.
Orlaivio vadas Jurijus Gončarovas priėmė sprendimą grįžti, bet darant posūkį „Boeing“ nukrito likus 2 km iki nusileidimo tako.
Žuvo 68 keleiviai, tarp jų – 10 krepšininkų. Dar septyni sportininkai išgyveno.
Gyvi liko orlaivio vadas J.Gončarovas su antruoju pilotu Timofejumi Vodolaginu. Jie buvo pripažinti kaltais pažeidę skrydžių saugumo taisykles ir nuteisti 5 metus kalėti.
