Pasvalio klubo „Pieno žvaigždės“ įžaidėjas D.Low Havajuose gimė ir augo. Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos atakų organizatorius R.Broadusas į motinos gimtinę su šeima persikėlė būdamas paauglys.
Vaikinai krepšinio aikštėje susitikdavo nuo vaikystės. Ten susipažino ir nuolat konkuruodavo – mokyklų, universitetų, o dabar ir profesionalų lygoje.
„Net mano paskutinis prisiminimas, susijęs su vidurine mokykla, – apie tai, kaip Derricko mokyklos komanda mus sustabdė pusfinalyje ir tapo čempione.
Jis buvo tos komandos lyderis, ponas Havajų Krepšinis“, – juokėsi R.Broadusas.
O lapkričio 5-ąją, jie vėl stos į kovą Vilniaus „Siemens“ arenoje, kur Lietuvos krepšinio lygos varžybose susitiks sostinės „Lietuvos ryto“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipos.
Į Lietuvą abu įžaidėjai pirmą kartą atvyko 2009-aisiais. D.Low tuomet pasirašė sutartį su „Šiaulių“ komanda ir netrukus su savo agentu Sauliumi Švetkausku į Marijampolės „Sūduvos“ ekipą pakvietė R.Broadusą.
Pastarajam Lietuva tapo antraisiais namais. Čia jis su pertraukomis žaidžia jau šeštą sezoną, o „Lietuvos rytas“ šiais metais tapo jo penktąja lietuviška komanda.
„Kai pamačiau, kad jis pasirašė sutartį su vilniečiais, net šyptelėjau – štai vėl mes su Rashaunu kartu Lietuvoje“, – prisiminė D.Low, į Lietuvą po penkerių metų pertraukos grįžęs praėjusį sezoną.
Nors Havajus abu vadina namais, grįžta kiekvieną vasarą ir tikina, jog joks kitas pasaulio kampelis neprilygsta šioms Ramiojo vandenyno saloms, patys likti ten negalėjo.
„Havajuose krepšinis yra populiarus, bet, žinoma, ne toks kaip amerikietiškasis futbolas.
Sąlygos neblogos, tačiau bėda ta, kad visos sporto salės nuolat perpildytos. Todėl didžiąją laiko dalį turime treniruotis lauke.
Be to, nėra profesionalų komandų, tik keletas universitetų ekipų. Galbūt todėl nedaug havajiečių žaidžia krepšinį profesionalų ekipose. Dažniau jie tampa amerikietiškojo futbolo ar beisbolo žaidėjais“, – pasakojo D.Low.
– Ar dar prisimenate pirmąjį įspūdį, kai vienas kitą pastebėjote krepšinio aikštėje?
D.Low: Rashaunas už mane yra keleriais metais vyresnis. Jį pamatęs pamaniau – velnias, kaip gerai jis žaidžia ir kaip norėčiau kai kuriuos elementus mokėti atlikti taip, kaip sugeba jis. Pašokti kaip jis, būti toks greitas. Galima sakyti, net į jį lygiavausi.
R.Broadusas: Mano pirmasis įspūdis pamačius Derricką buvo: oho! Visi saloje žinojo, kas yra Derrickas Low. Vos atvykęs į salą išgirdau gandų apie jį. O pamatęs pirmą kartą pagalvojau, kad šis vaikinas, žaisdamas su už save vyresniais, juos tiesiog žudo. Tuomet ėmiau laukti pirmosios akistatos.
– Ar iš tiesų Derrickas Havajuose toks garsus?
R.Broadusas: Jis – kaip Havajų Michaelas Jordanas. (Juokiasi.) Net dabar daugelis vaikų žino, kas yra D.Low. Tokią didelę įtaką jis padarė Havajų krepšiniui. Bet daugelis tikriausiai nežino, kas esu aš.
D.Low: Žmogau, liaukis. (Juokiasi.) Tiesiog Havajai yra labai nedidelė sala, kur visi pažįsta vienas kitą. Visi žino Rashauną. Havajuose yra daug krepšinio mėgėjų, tačiau nedaug žmonių, žaidžiančių jį. Taigi kai kalbama apie profesionalius krepšininkus iš Havajų, Rashauno vardas visada būna tarp jų.
– Ar būdami Havajuose dažnai susitinkate?
D.Low: Dažniausiai aikštėje. Abu kiekvieną vasarą žaidžiame Havajų vasaros lygoje, ne vienus metus žaidėme vienoje komandoje, bet prieš keletą metų Rashaunas mūsiškę paliko.
R.Broadusas: Nusprendžiau prisidėti prie komandos, kurioje žaidžia mano brolis. Bet kas žino, gal grįšiu. (Juokiasi.) Mes dažnai kartu sportuojame, susiskambiname ir einame į salę pamėtyti kamuolio.
Esame gana artimi, bet mums abiem svarbiausia – šeima. Grįžę į Havajus stengiamės kuo daugiau laiko praleisti su ja.
D.Low: Rashaunas daug laiko praleidžia ir Kanadoje, juk iš ten kilusi jo žmona.
R.Broadusas: O Derrickas visą laiką praleidžia paplūdimyje. (Juokiasi.) Galbūt, kai gyvenimas nusistovės ir mažiau keliausime, dažniau susitiksime.
– Į Lietuvą atvykote tais pačiais 2009-aisiais. Ar buvo lengviau žinant, kad yra draugas nepažįstamoje šalyje?
R.Broadusas: Prieš atvykstant į Lietuvą susisiekiau su Derricku. Žinoma, buvo gera žinoti, kad jis čia yra, nors dažnai ir nesusitikdavome.
D.Low: Gal ir buvo šiek tiek lengviau. Tiesą sakant, smarkiai prisidėjau prie to, kad Rashaunas atvyktų į Lietuvą.
Būdamas Šiauliuose susisiekiau su savo agentu Sauliumi ir rekomendavau jį. Pasakiau, kad tiesiog privalo padėti Rashaunui susirasti darbą, nes jis išties labai geras žaidėjas. Kai pamatė jį žaidžiantį, pats tai patvirtino ir susisiekė su jo agentu.
R.Broadusas: Saulius su partneriu mane pasitiko oro uoste, iki tol jo nepažinojau, o man atstovavo amerikietis. Visą kelią iki Marijampolės kalbėjome, aptarėme lūkesčius.
Vėliau nusprendžiau pereiti pas Saulių. Dabar jis mūsų abiejų agentas ir visi trys esame geri draugai. Net kai buvau traumuotas ir ilgą laiką negalėjau žaisti, mes nuolat palaikėme ryšį.
– Ar sunku prisitaikyti tokiame nedideliame Lietuvos mieste kaip Marijampolė ar Pasvalys?
R.Broadusas: Prieš atvykdamas čia rungtyniavau Rumunijoje. Galiu pasakyti, jog vos atvažiavęs supratau, kad Lietuvoje bus šimtą kartų geriau.
Tačiau jaučiausi šiek tiek vienišas, miestas nedidelis, veiklos nelabai buvo, užsieniečių taip pat nebuvo daug, o mano šeima tuomet į Lietuvą nevyko.
Tai buvo man antrieji metai žaidžiant užsienyje ir pirmieji, kai buvau be šeimos. Be to, klubas turėjo finansinių sunkumų. Pirmieji metai nebuvo lengvi.
D.Low: Tiesą sakant, vykdamas į Šiaulius labai nesijaudinau, man svarbiausia buvo situacija klube ir šalies krepšinyje. O prie šalies galėjau prisitaikyti. Bet tikrai nebuvo blogai.
Šiauliai yra gražus miestas, turi didelių prekybos centrų, yra kur išeiti. Be to, tuomet man labai padėjo klubas, puikūs komandos draugai, treneris Antanas Sireika buvo labai geras. Visi manimi rūpinosi.
Kai pernai po penkerių metų pertraukos grįžau į Lietuvą, maniau, kad blogai būti tiesiog negali, nes kiekvienas miestas turi didelį prekybos centrą.
Kai žaidžiau čia anksčiau, tokios komandos kaip „Pieno žvaigždės“ nebuvo ir nieko apie Pasvalį nežinojau. Atvykęs nustebau – miestas mažesnis, nei tikėjausi.
Tačiau viskas gerai. Iš anksčiau pažinojau nemažai žaidėjų, todėl nesijaučiau naujokas jūsų šalyje.
– Su jumis paprasta bendrauti – atrodote atviri ir nuoširdūs. Ar tai Havajų kultūros dalis?
D.Low: Visur rasite ir atsipalaidavusių žmonių, ir agresyvių, susikausčiusių. Havajuose gyvena labai skirtingi žmonės. Čia rasite baltaodžių, afroamerikiečių, aziejiečių, filipiniečių, galiausiai ir tų tikrųjų havajiečių. Ir mes su visais sutariame.
Havajų kultūrai daug įtakos turėjo Azijos kultūra, ypač Japonijos.
R.Broadusas: Du žodžiai, geriausiai apibūdinantys gyvenimą Havajuose, – paprastas ir ramus. Žmonės ten labai mandagūs, o atmosfera labai jauki. Žmonės kasdien sunkiai dirba dėl savo šeimos, bet po darbo jiems – poilsio metas.
Beveik kasdien lauke ant grotelių kepama mėsa. Atrodo, net virtuvės nereikia, gali išeiti į lauką ir gaminti. Gyvenimas paprastas ir teka ramia vaga.
Man visada norisi grįžti, nes ten apgaubia ramybė. Geriausias poilsis, kai gali išvalyti mintis, pabūti su šeima ir niekuo nesirūpinti.
– Havajai – viena Amerikos valstijų. Ar ji labai skiriasi nuo kitų?
R.Broadusas: Labai. Havajai skiriasi nuo viso pasaulio ir tikrai nuo kitų valstijų. Kai kurie žmonės net nelaiko Havajų JAV dalimi. Havajuose yra posakis: jei turi maisto, šeimą ir alaus – esi turtingas žmogus.
D.Low: Viskas yra mūsų kultūroje, o ji tikrai skiriasi nuo kitų amerikiečių. Havajuose nėra rasizmo, susirėmimų su policijos pareigūnais, susišaudymų.
Havajai gyvena „aloha“ dvasia. Tai reiškia, kad aplinkinius reikia apgaubti meile, rūpesčiu, kad jie jaustųsi gerai, dalytis džiaugsmu. Visur, kad ir kur būtume ir ką darytume, stengiamės taip gyventi ir garsinti Havajus.
– Iš jūsų pasakojimų Havajai – rojus žemėje. Ar išties viskas taip tobula?
D.Low: Havajai neturi bėdų su gaujomis, gyvenimas išties ramus, tačiau kartais susiduriame su narkotikų problemomis.
R.Broadusas: Ir automobilių spūstimis. Nuo mano namų iki Derricko – 20 minučių kelio automobiliu, tačiau per spūstis tai užtrunka apie valandą arba ilgiau.
D.Low: O atstumas – lyg nuo Pasvalio iki Panevėžio.
– Automobilių spūstys Havajuose?
R.Broadusas: Taip, kalbama, kad Havajuose būna vienos didžiausių automobilių spūsčių JAV. Tiesiog Havajai yra perpildyti. Keturių miegamųjų name gyvena 4 šeimos, kiekvienoje auga po 3–5 vaikus, kiekvieno namo gyventojams priklauso po 4–6 automobilius.
Trūksta darbo vietų, daug benamių. Kai kur net negalima patekti į paplūdimį, nes ten stūkso palapinės. Tiesa, kai kurie žmonės tiesiog nenori mokėti nuomos ir pasistato palapinę.
– Šį šeštadienį „Lietuvos rytas“ Vilniuje žais su „Pieno žvaigždėmis“. Aikštėje vienas prieš kitą grumdavotės nuo vaikystės – ar jums ši akistata bus išskirtinė?
D.Low: Rungtynės su „Lietuvos rytu“ visada yra didelis iššūkis – tai labai pajėgi komanda ir privalai eiti į aikštę pasiruošęs. Mus su Rashaunu sieja ilga krepšinio dvikovų istorija.
Nuo vaikų lygų iki profesionalų krepšinio. Manau, tikrai ypatinga, kai du havajiečiai profesionalai svečioje šalyje žaidžia vienas prieš kitą.
R.Broadusas: Labai laukiu šių rungtynių ir nekantrauju. Mano draugai žino, kad žaisiu prieš Derricką, ir ketina stebėti rungtynes.
Grįžus į Havajus žmonės klaus apie šias rungtynes. (Juokiasi.)
Abu visada darome viską, kad laimėtume.
