Bet M.Krzyzewski ne pagyrimai galvoje. 69 metų treneris sekmadienį stoja į mūšį dėl aukso su Serbija Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finale.
Ir jis nerimauja.
„Patikėkit, aš visada nerimauju. Nerimas – trenerio darbo dalis, tačiau tai nereiškia, kad nepasitiki savo komanda. Nerimauji tam, kad užtikrintume kamuolio judėjimą, pozityvią energiją ir nori išvengti traumų. Štai kas yra nerimas. Nerimas reiškia, kad manai, jog kiti krepšininkai – irgi geri. Jeigu nerimauji, esi idiotas. Jeigu manai, kad esi nenugalimas, nesi labai protingas vyrukas“, – ESPN sakė M.Krzyzewski.
Jo žodžiais patikėti reikėtų. Vargu ar kas nors Amerikoje labiau jaudinasi nei JAV rinktinės treneris.
M.Krzyzewski visoje JAV rinktinėje labiausiai įsitikinęs, kad antroji olimpinė dvikova su Serbija, kuri prieš devynias dienas metė rimtą iššūkį ir vos neišplėšė pratęsimo, bus labai sunki.
Grupėje JAV komanda serbus nugalėjo tik 94:91.
M.Krzyzewski dar JAV mėgino įtikinti žiniasklaidą ir žiovaujančios sirgalius, kad jo komandai Rio žaidynės netaps maloniu kruizu. Ir tai nebuvo susiję su kruiziniu laivu Rio uoste, kur yra įsikūręs JAV krepšinio žvaigždynas.
M.Krzyzewski mėgino pasakyti, kad JAV nėra tokia nenugalima, kaip ją piešė amerikiečiai.
Keletas juo patikėjo.
„Mes prieš tris sunkius mačus sakėme, kad mus galima nugalėti. Dabar jūs mums sakote, kad mus gali nugalėti, – šypsojosi strategas, išgirdęs, kad pagaliau žurnalistai ėmė sutikti su juo. – Dabar visi tai žinome.“
Paskutinė ir ilgiausia M.Krzyzewski serija su JAV rinktine tęsiasi nuo 2006 metų. Į JAV rinktinę jis pateko dar 1979 metais kaip vyriausiojo trenerio asistentas. Per tą laiką jis spėjo pabūti asistentu, specialiuoju asistentu, pastovėti vyriausiojo trenerio vietoje ir vėl tapti asistentu.
2006 metais amerikiečiai visam dešimtmečiui patikėjo jam komandos vairą.
Per šį laiką jis su JAV rinktine triumfavo Pekino ir Londono žaidynėse. 2010 ir 2014 metų pasaulio čempionatuose irgi iškovojo aukso medalius.
Būdamas asistentas jis su JAV rinktine šventė 1984 ir 1992 metų olimpiadų auksą.
„Jis į komandą sugrąžino tą pasididžiavimą, kad esi amerikietis, – taip trenerio darbą įvertino K.Bryantas. – Jis atsivedė karo veteranus ir generolus, kad šie mums papasakotų savo istorijas. Jis padėjo suprasti, kad mes, sportininkai, įkvepiame vyrus ir moteris.“
