„Toronto Raptors“ klubas tada 19-metį 213 cm ūgio J.Valančiūną pasirinko 5-uoju šaukimu – iki šiol nė vienas lietuvis nebuvo pakviestas taip aukštai.
D.Motiejūnas savo pavardę išgirdo 20-tą – tada 20 metų 213 cm ūgio krepšininkas karjerą NBA prasidėjo „Houston Rockets“ klube, kuris lietuvį mainais gavo iš „Minnesota Timberwolves“.
Ką tada jautė abu jaunieji Lietuvos krepšinio talentai? Jų įspūdžius iškart po istorinio įvykio aprašė „Lietuvos rytas“.
Vakaras – tarsi sapnas
J.Valančiūnas niekada nebuvo lankęsis NBA rungtynėse.
Tačiau tuo metu, kai jo gimtinėje žmonės šventė Jonines, iš Utenos kilęs vaikinas sėdėjo priešais televizijos kameras ir įrašinėjo užsklandą sakydamas: „Aš esu Jonas Valančiūnas iš „Toronto Raptors“. Jūs žiūrite NBA TV.“ Devyniolikmetis puolėjas sunkiai galėjo patikėti savo tariamais žodžiais.
„Visa tai dar kaip sapnas“, – „Lietuvos rytui“ sakė pavargęs ir susijaudinęs, bet labai laimingas J.Valančiūnas.
Kai „Prudential Center“ scenoje NBA komisaras Davidas Sternas ištarė žodžius „penktuoju numeriu „Raptors“ renkasi J.Valančiūną“, tamsiu kostiumu ir žaliu kaklaraiščiu pasipuošęs aukštaūgis plačiai šypsodamasis sumušė rankomis su savo agentu Leonu Rose’u, o tuomet paskendo motinos Danutės glėbyje.
Krepšininkui ant galvos buvo uždėta kepurėlė su „Raptors“ simbolika.
Aukštaūgis lipo ant scenos, kur jam ranką spaudė D.Sternas, o iš tribūnų aidėjo šūksniai „Lietuva“, nes būrelis tautiečių garsiai palaikė J.Valančiūną mojuodami trispalvėmis.
„Man kaip akmuo nuo širdies nukrito“, – apie jausmą išgirdus savo pavardę pasakojo krepšininkas.
Prieš naujokų biržą jam buvo šiek tiek neramu, nes išpirka iš sutarties su „Lietuvos ryto“ ekipa kėlė daug klausimų NBA klubams.
Tačiau „Raptors“ klubas buvo pasirengęs čiupti J.Valančiūną nepaisydamas krepšininko įsipareigojimų Lietuvoje.
Klubai susitarė dėl išpirkos
„Lietuvos rytas“ ir „Raptors“ susitarė labai greitai.
„Galiu patvirtinti, kad išpirkos reikalai sutvarkyti“, – šypsojosi Toronto klubo vadovas Bryanas Colangelo, lyg besididžiuojantis tėvas žvelgdamas į J.Valančiūną praėjus 17 valandų po biržos įvykių.
213 cm ūgio lietuvis buvo atskraidintas į Torontą tiesiai iš Niuarko ir pristatytas vietos žiniasklaidai besimatuojantis 17-uoju numeriu pažymėtą „Raptors“ aprangą – būtent 17 metų Jonui buvo, kai jis atėjo į Vilniaus komandą.
J.Valančiūnas dar turėjo trejus metus galiojančią sutartį su „Lietuvos rytu“, tačiau Vilniaus klubo vadovai nepanoro iškart skirtis su vidurio puolėju – sutarta, kad į „Raptors“ jis persikels po metų, 2012-aisiais.
B.Colangelo galėjo lengviau atsikvėpti ir laukti. O laukti, kol liaunas J.Valančiūno kūnas bus pasirengęs grumtis su NBA atletais, „Raptors“ komandos vadovai buvo pasirengę kantriai.
„Mes būsime kantrūs. Bet pakartosiu – esame labai laimingi gavę vieną talentingiausių jaunųjų vidurio puolėjų, – po 2011-ųjų biržos teigė „Raptors“ bosas. – Jis gaus toną žaidimo laiko ir geras sąlygas „Lietuvos ryte“ kitą sezoną.“
Palaikė ir ledo ritulininkas
Džiaugsmo neslėpė ir J.Valančiūnas.
„Torontas – labai geras miestas, ten žaidžia Linas Kleiza, – pabrėžė J.Valančiūnas. – Tai geriausia, kas galėjo nutikti. Aš noriu padėkoti visiems, kas padėjo: „Lietuvos rytui“, savo agentams. Tikiu, kad viskas bus gerai.“
Įsimintiną naktį krepšininką sveikino ir jo tėvas, taip pat ledo ritulininkas Dainius Zubrus. J.Valančiūnas pakvietė daugybę metų NHL rungtyniaujantį lietuvį į palaikymo komandą.
Namų sienos turėjo padėti, nes tuometis D.Zubraus klubas „New Jersey Dewils“ rungtyniavo arenoje, kurioje vyko NBA naujokų birža.
„Atvažiavo į mano čiuožyklą ne su tuo sportu, bet nieko, vis tiek palaikysiu“, – šypsojosi D.Zubrus. Jis pats yra patyręs, ką reiškia biržos jaudulys, kai 1996 metais išgirdo savo pavardę – NHL buvo pašauktas 15-as.
„Dabar sėdžiu atsipalaidavęs, bet gerai pamenu, kaip nervinausi tuomet. Jonui atsiminimų iš šio vakaro bus visam gyvenimui, nors tas šaukimas vėliau karjeroje pasidaro nebe toks svarbus“, – sakė D.Zubrus.
L.Kleizos reakcija: „Super“
D.Zubrus kaipmat paskambino savo bičiuliui L.Kleizai į Lietuvą, kai J.Valančiūną pasirinko „Raptors“. Tuo metu Vilniuje buvo gili naktis, bet L.Kleiza pakėlė ragelį ir ištarė žodį, išreiškiantį viską: „Super.“
„Raptors“ jau ir taip turėjo nemažai gerbėjų Lietuvoje, o dabar galėjo pagalvoti ir apie sirgalių klubą.
„Aš irgi domėjausi šia komanda ir ją palaikau. Esu nepaprastai laimingas. Torontas – dinamiškas miestas, turintis komandą, kurioje žaidžia krepšininkai iš įvairių šalių. Tarp jų – ir L.Kleiza. Jis man padės pritapti“, – sakė J.Valančiūnas.
Jis manė, kad sudarys pajėgų tandemą su „Raptors“ atakų lyderiu italu Andrea Bargnani: „Jis – labiau sunkusis puolėjas, pasižymi geru metimu. O aš gal geriau kovoju dėl atšokusių kamuolių. Todėl mes būsime stiprūs“.
NBA naujokų biržos užkulisiuose J.Valančiūnui reikėjo mokytis žvaigždės darbo.
Klaidžiais koridoriais paskui jį tarsi apsaugininkai vedžiojo NBA darbuotojai, o iš paskos sekiojo dokumentinio filmo „Kita svajonių komanda“ kamera ir kūrėjai. Per pusvalandį reikėjo duoti apie dešimt interviu anglų kalba.
„Nelengva“, – prisipažino J.Valančiūnas.
Lietuvis pašauktas pirmajame rate, tad jam buvo garantuota sutartis su „Raptors“ dvejiems metams su galimybe pratęsti trečiam sezonui, o dar po metų – ir ketvirtam sezonui.
Penktuoju šaukimu pakviestam krepšininkui per sezoną buvo numatyta 3 mln. 480 tūkst. dolerių.
Prisiminė NBA žvaigždę
Tą patį vakarą likimą su NBA susiejo ir D.Motiejūnas.
20-metis puolėjas naujieną, kad karjerą NBA pradės „Houston Rockets“ klube, sužinojo Čikagoje. Ten jis sekė biržos įvykius su agentu Herbu Rudoy.
D.Motiejūną 20-uoju šaukimu pasirinko „Minnesota Timberwolves“, bet tik trumpam. Bet šis klubas buvo sutaręs su „Rockets“, kuriame skautu dirbo Artūras Karnišovas, dėl mainų.
D.Motiejūną pradžiugino ir ši žinia, ir tai, kad „Rockets“ treniravo buvęs NBA čempionas, legendinis „Boston Celtics“ krepšininkas Kevinas McHale’as.
Iš šio trenerio jaunasis lietuvis išgirdo apie iššūkius, laukiančius NBA. Kaip vienas tokių iššūkių buvo pateiktas Dwightas Howardas – vienas fiziškai stipriausių NBA aukštaūgių.
D.Motiejūnas prisiminė šį „Orlando Magic“ vidurio puolėją per spaudos konferenciją Hjustone.
„Norėčiau pasakyti vieną dalyką apie D.Howardą, – sakė D.Motiejūnas. – Jis gali mane nustumti, bet pažiūrėsime, ar gali mane pagauti.“
Išgirdęs tai K.McHale’as šyptelėjo: „Ramiau, didysis berniuk, ramiau. Jie turi televizorius Orlande.“
Žadėjo mokytis iš komandos trenerio
K.McHale’as iš karto sugalvojo pravardę lietuviui – D-Mo: „D-Mo, kaip mes jį vadiname... Pasakysiu jums, kad jis man patinka. Tiesiog tikrai daug krepšinio įgūdžių turintis aukštaūgis, mokantis pataikyti į krepšį.“
Trevizo „Benetton“ (Italija) klube prieš tai žaidęs D.Motiejūnas irgi pasakė daug gerų žodžių apie „Rockets“ ir trenerį: „Esu laimingas, atsidūręs komandoje, kuri manęs norėjo. Džiaugiuosi ir galimybe dirbti su treneriu K.McHale’u. Jis buvo puikus žaidėjas ir – svarbiausia – aukštaūgis. Turėsiu gerą galimybę mokytis.“
Lietuvis Hjustone apsivilko 20-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius – tokiu numeriu jis ir buvo pakviestas į NBA.
D.Motiejūnas tvirtino esąs pasirengęs padėti komandai sugrįžti į atkrintamąsias varžybas: „Aš nekart bendravau su Rockets“ treneriais ir vadovais. Jie manęs klausdavo to paties – ką galiu duoti Hjustono komandai. Galiu vėl atsakyti, kad atiduosiu viską, ką reikės. Mėgstu sunkiai dirbti, o aikštėje, kaip treneris minėjo, turiu įgūdžių, padedančių organizuoti komandinį žaidimą.“
