Buvęs krepšinio arbitras primetė savas taisykles pasaulio krepšinyje.
Nors oficialus Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) vadovas yra argentinietis Horacio Muratore, o „FIBA Europe“ prezidentas – turkas Turgay Demirelis, jau trylika metų pasaulio krepšinį valdančios organizacijos būstinėje Ženevoje tikruoju šeimininku laikomas 48 metų P.Baumannas.
Nuo 2003 metų FIBA generalinio sekretoriaus postą užimantis penkiomis kalbomis laisvai kalbantis šveicaras ilgai kūrė planą, kaip sugrąžinti seniai išblėsusią savo organizacijos jėgą, kol ryžosi drastiškiems veiksmams.
Keturiolikos šalių federacijos pasidavė FIBA šantažui, kad jų rinktinės bus išmestos iš Europos krepšinio pirmenybių, jei jų klubai žais Eurolygos rengiamame Europos taurės turnyre.
Nors mūsų šalies krepšininkai sportiniu principu iškovojo bilietą į Rio de Žaneirą, Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) staiga teko gelbėti nacionalinės komandos likimą olimpinėse žaidynėse aukojant Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandą.
Drakoniškiems reikalavimams pakluso daugumos šalių federacijos.
„Deja, manau, kad šioje situacijoje FIBA valdininkas P.Baumannas pasiekė pergalę, kurios siekė daug metų“, – „Lietuvos rytui“ sakė buvęs LKL prezidentas Šarūnas Kliokys.
Teisininkas, teisėjas, treneris
1967 metais Šveicarijos mieste Bazelyje gimęs P.Baumannas didelę gyvenimo dalį praleido svetur.
Jis pradėjo teisės mokslus San Reme (Italija), o studijas pratęsė Lozanos universitete, 1990 metais ten gavo teisininko diplomą.
1996 metais P.Baumannas baigė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) finansuojamas sporto organizacijų valdymo ir administravimo studijas Liono universitete (Prancūzija), kur kiek vėliau yra studijavęs ir Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
2001 metais baigęs verslo mokyklą Čikagoje (JAV) P.Baumannas laisvai kalba anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbomis. Yra vedęs ir augina du vaikus.
Nuo pat jaunystės P.Baumannas domėjosi krepšiniu – žaidė pats ir pūtė arbitro švilpuką varžybose Italijoje.
Jis teisėjavo ir dirbo arbitrų inspektoriumi Šveicarijos lygoje, savo tėvynėje įgijęs ir krepšinio trenerio diplomą.
P.Baumannas treniravo jaunimą, rengė krepšinio stovyklas ir turnyrus, bet neilgai.
Baigęs studijas jis įsidarbino Šveicarijos bankų korporacijoje Bazelyje, vėliau persikėlė į Sankt Galeną, kol vėl sugrįžo į krepšinį.
P.Baumannas įsiliejo į FIBA sistemą šios organizacijos būstinėje Miunchene 1994 metų pavasarį ir, tapęs generalinio sekretoriaus Borislavo Stankovičiaus padėjėju, prisidėjo prie Suprolygos sukūrimo 2000 metais.
Kai ilgametis FIBA strategas serbas 2003 metais pasitraukė, į atsilaisvinusią generalinio sekretoriaus kėdę naujojoje FIBA būstinėje Ženevoje atsisėdo P.Baumannas.
Sėdi ant kelių kėdžių
Nors 215 valstybių federacijas jungiančios FIBA valdos yra didžiulės – vyrų, moterų, jaunimo pasaulio krepšinio pirmenybės, olimpiniai turnyrai, P.Baumanno veiklos erdvės dar platesnės.
2000 metais jis tapo IOC Pekino olimpinių žaidynių komisijos nariu, o 2007 metais buvo įtrauktas į IOC koordinavimo komisiją 2012 metų Londono žaidynėms.
2007 metais P.Baumannas tapo ir IOC nariu.
Pastaraisiais metais krepšinio valdininkas dalyvavo trijų IOC komisijų – Tarptautinių santykių, Sporto ir teisės, taip pat Jaunimo olimpinių žaidynių veikloje.
2010 metais P.Baumannas išrinktas į Sporto arbitražo teismo tarybą, o 2011 metais tapo Vasaros olimpinių tarptautinių sporto federacijų asociacijos valdybos nariu.
Jis yra 2020 metų jaunimo žiemos olimpinių žaidynių Lozanoje organizacinio komiteto vadovas.
Net ir šiuo metu, kai Europos krepšinyje siaučia dar neregėtos audros, P.Baumannas turi kitos veiklos.
Vakar šveicaras triumfavo 92 sporto šakas (iš jų 57 neolimpinės) vienijančios „SportAccord“ organizacijos, kurios iždininku buvo iki šiol, vadovo rinkimuose Ženevoje.
P.Baumannas 55:25 įveikė Pasaulio povandeninio sporto federacijos prezidentę rusę Aną Aržanovą ir tapo dar vienos didelės organizacijos vadovu.
„Šveicaras nenoriai kalbėjo apie kitus dalykus, tokius kaip galimas draudimas Rusijos lengvaatlečiams startuoti Rio olimpinėse žaidynėse ar apie Europos klubų ir FIBA kivirčą. Bet buvo paspaustas atsakyti, – iš Ženevos vakar rašė insidethegames.biz reporteris Nickas Butleris. – „Visi švarūs atletai turi varžytis Rio“, – sakė jis.
Tačiau kaip dėl Ispanijos krepšinio rinktinės, ar ji irgi nešvari?“ Į šį nepatogų klausimą liko neatsakyta.
Pareikalavo 500 tūkst. eurų
P.Baumannui dirbant FIBA generaliniu sekretoriumi pasikeitė keli šios organizacijos prezidentai: kinas Carlas Menas Ky Chingas, australas Bobas Elphinstonas, prancūzas Yvanas Mainini, o nuo 2014 metų oficialus FIBA vadovas yra argentinietis H.Muratore.
Bet niekam ne paslaptis, kad FIBA teatre jau daugiau nei dešimt metų virvutes tampo akiniuotasis teisininkas iš Šveicarijos.
Tai pripažįsta šiuo metu FIBA veiklos viešai nevertinantys LKF atstovai, tai patvirtino ir laisviau galintis kalbėti buvęs LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas.
„P.Baumannas yra pagrindinis FIBA vadovas, apsistatęs patikimais pavaldiniais ir vykdytojais. Pasaulinėse asamblėjose net realaus balsavimo nebūna – visiems tik pranešama, kaip bus, – tvirtino M.Balčiūnas, šiuo metu dirbantis Lietuvos sporto universiteto kancleriu. – Centralizuotas valdymas yra vieno žmogaus rankose.“
Buvęs LKF generalinis sekretorius puikiai prisimena savo pirmąjį pokalbį su P.Baumannu akis į akį.
Tai buvo 2010 metų pradžia, o lietuvis keliavo į Šveicariją kalbėtis su FIBA dėl galimybės Lietuvai gauti vardinį kelialapį į pasaulio čempionatą.
Po prasto 2009 metų Europos čempionato mūsų šalies krepšininkai neturėjo teisės žaisti Turkijoje, tačiau simbolinę dovaną P.Baumannui įteikęs M.Balčiūnas tikėjosi, kad prašant vieno iš keturių vardinių kelialapių Lietuvos krepšinio tradicijos ir laimėjimai bus iškalbingi.
Tačiau Lozanoje savo kabinete krėsle atsilošęs P.Baumannas greitai atvėsino M.Balčiūno optimizmą.
FIBA generalinis sekretorius iškart pasakė, ko reikia, kad Lietuva žaistų 2010 metais pasaulio čempionate.
„Jis pasakė, kad kalba prasideda nuo 500 tūkst. eurų, – prisimena M.Balčiūnas. – Man tai buvo kultūrinis šokas.
Net neįsivaizduojate, kokiu cinišku veidu jis pasakė, kiek mums kainuos žaisti krepšinį pasaulio čempionate.
Mums, lietuviams, krepšinis yra antroji religija, todėl buvo sunku suvokti, kad už meilę krepšiniui reikia tiek mokėti.
Kiekviena federacija įdeda daug pastangų, kad išgyventų. Bet, pasirodo, krepšinis ne visiems yra meilė. Jam tai – darbas, už kurį jis pats sau moka gerus pinigus ir elgiasi kaip caras.
Toks vaizdas man išliko tuomet ir jis nepasikeitė vėliau, nors teko jį dar ne kartą matyti įvairiuose susitikimuose ir posėdžiuose.“
Atšaukė vizitą į Lietuvą
Lietuva nebuvo pirmoji ir ne paskutinė, surinkusi didelę sumą, kad patektų į pasaulio čempionatą ne pagal sportinį principą. Būtent P.Baumanno iniciatyva 2006 metų pasaulio čempionato Japonijoje komandų skaičius buvo padidintas nuo 16 iki 24, buvusiam bankininkui užčiuopus naują aukso gyslą.
Tuomet vardinius kelialapius nusipirkusios šalys (Serbija, Turkija, Italija, Puerto Rikas) pirmą kartą tokiu būdu papildė ištuštėjusią FIBA kasą.
Po ketverių metų tą patį padarė Lietuva, Rusija, Vokietija ir Libanas, nors prekyba kelialapiais nebuvo minima jokiuose FIBA pranešimuose.
Todėl M.Balčiūnas prašė P.Baumanno atvykti į Lietuvą ir paaiškinti tautai, kad tikrai reikia sumokėti pusę milijono. FIBA generalinis sekretorius žadėjo atvažiuoti.
LKF jau buvo suderinusi sklandų VIP priėmimą oro uoste ir užsakiusi automobilius, tačiau vizito išvakarėse P.Baumannas atšaukė savo kelionę.
„Tai rodo, kad jis bijo paaiškinti savo sprendimus. Jis išsigando“, – sakė M.Balčiūnas.
Maištininkai buvo nutildyti
„Lietuva verta dalyvauti pasaulio čempionate, nes jos krepšinio istorija nepaprastai įspūdinga, – tuomet interviu „Lietuvos rytui“ sakė P.Baumannas ir patvirtino, kad vardinio bilieto kaina siekė 500 tūkst. eurų. – Buvo labai svarbu išsaugoti stabilumą Lietuvos krepšinio federacijoje ir palaikyti dabartinius jos vadovus, kurie atliko didelį darbą.“
Nors tuometiniams LKF vadovams – prezidentui Vladui Garastui ir generaliniam sekretoriui M.Balčiūnui – pavyko iškovoti diplomatinę pergalę, netrukus tarp FIBA ir mūsų šalies federacijos pratipeno juoda katė.
„FIBA Europe“ vadovas Naras Zanolinas, kurį palaikė LKF vadovai, bandė įvykdyti perversmą, kad europietiškasis krepšinio padalinys atsiskirtų nuo FIBA.
28 valstybės buvo pasirašiusios dokumentus dėl naujos Europos krepšinio asociacijos sukūrimo, tačiau FIBA numalšino maištą ir atleido N.Zanoliną.
LKF kartu su Rusijos ir Serbijos federacijomis buvo apskundusi „FIBA Europe“ prezidentą Olafurą Rafnssoną (jis netikėtai mirė 2013 m.), kuris atsisakė sušaukti neeilinę generalinę konferenciją Sporto arbitražo teismui Lozanoje, bet bylą pralaimėjo.
FIBA vadovų nemalonę užsitraukę lietuviai 2012 m. pralaimėjo Venesuelai mūšį dėl teisės surengti olimpinės atrankos turnyrą.
Tiesa, jis kainavo nepigiai – kalbama, kad prieštaringai vertinamo tuomečio prezidento Hugo Chavezo valdoma Venesuela ne tiktai sumokėjo 3 milijonų eurų mokestį, bet ir FIBA krepšinio vystymosi fondui skyrė papildomus 2 mln. eurų.
Laukiama naujų ėjimų
Šarūnas Jasikevičius šią savaitę atvirai pareiškė, kad per pastaruosius 15 metų FIBA dirbo labai prastai.
„Manau, kad šie žmonės turėjo labai daug laiko atstovauti Europos krepšiniui, bet tai darė labai prastai ir atėjo laikas jiems pasitraukti, – rėžė Kauno „Žalgirio“ treneris. – Sugrįžti žaisti į FIBA – tai tarsi sugrįžti 20 metų atgal.“
Tą patį tvirtino ir M.Balčiūnas: „Jie patys puotauja maro metu. Kitų žemynų federacijos neišgyvena, bet FIBA pasistatė rūmus Ženevoje už beveik 40 mln. eurų.
Nors krepšinis, kaip sporto šaka, gali augti ir užsidirbti pinigų, FIBA nesugeba to padaryti.
Iš arti mačiau ir įsitikinau, kad ten žmonės nesugeba ir neturi kompetencijos to padaryti. Nors godumu valdyti jie pasižymi.“
Nuo Suprolygos sukūrimo ir jos greito žlugimo didelius FIBA projektus galima suskaičiuoti rankos pirštais.
Pastaraisiais metais FIBA daug dėmesio skyrė krepšiniui 3x3 populiarinti, turėdama užmojų ateityje gatvės krepšinį įtraukti į olimpines žaidynes.
Svarbiausias ir ilgiausiai ruoštas P.Baumanno strategijos planas buvo pertvarka tarptautiniame varžybų kalendoriuje.
Prieš ketverius metus FIBA paskelbė apie planus Europos pirmenybes rengti nebe kas dvejus, o kas ketverius metus, o pasaulio čempionatą perkelti į nelyginius metus ir suteikti jam didesnę vertę – būtent per pasaulio pirmenybes nuo 2019 metų bus kovojama dėl olimpinių kelialapių.
Dėl to numatyti atrankos varžybų langai, kai rinktinės žaistų lapkritį, vasarį, birželį, rugsėjį, lapkritį, birželį.
Tačiau tam pasipriešino Eurolyga, kaip ir NBA, nesutikusi skaldyti sezono.
FIBA nesivėlė į ginčus su NBA, bet supykusi pradėjo karą su Eurolyga, pati užsimojusi surengti Čempionų lygą klubams, kuriuos spausti nusprendė per nacionalines federacijas.
FIBA diktatas sukėlė cunamį krepšinyje, todėl didelių pokyčių dar tikrai turėtų įvykti.
LKL vadovas Remigijus Milašius per LRT laidą „Forumas“ prabilo apie galimybę lygai atsiskirti nuo federacijos, kad apgintų „Lietuvos ryto“ klubą ir sukurtų tokią galimybę „Žalgiriui“, jeigu kitąmet FIBA atakuos ir Eurolygos klubus.
„Sumaištis yra progreso dalis. Po chaotiškų veiksmų sistema dažnai išsivalo. Natūralu būtų, kad viskas išsigrynintų ir šįkart, nes po šių skandalų FIBA įtaka turėtų gerokai sumažėti“, – kalbėjo M.Balčiūnas.
Krepšinio kare ištraukti dar ne visi ginklai.
Eurolyga toliau renka FIBA spaudimo įrodymus ir rengiasi teisiniams mūšiams, kuriuos jau yra pradėjusi Europos Komisijoje, o balandžio 29 dieną Londone rengia akcininkų ir klubų susirinkimą.
Sunkiau prognozuoti, kokių dar ėjimų yra numatęs P.Baumannas.
Šiandien Miunchene rengiamas FIBA valdybos posėdis, o jame teisininkas iš Šveicarijos gali ištraukti iš savo skrybėlės naujų piktų triušių.
Krizė Europos krepšinyje: datos ir faktai
Kovo 21 d. Paryžiuje FIBA pristatė naująją Čempionų lygą, kurioje kitą sezoną turėtų žaisti 32 Europos klubai.
Kovo 22 d. FIBA išplatino pareiškimą, kad baus nacionalines federacijas, kurios leis savo klubams bendradarbiauti su Eurolygos komercine struktūra (ECA) ir žais jos rengiamose Europos taurės varžybose.
Sankcijas, kad šalys bus metamos iš 2017 metų Europos čempionato, patvirtino „FIBA Europe“ valdyba, kurią sudaro 25 asmenys, tarp jų ir LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. Neoficialiomis žiniomis, tik M.Špokas ir čekas J.Zidekas susilaikė tvirtinant galimas diskvalifikacijas.
Kovo 29 d. Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas paskelbė, kad žais ECA rengiamose Europos taurės varžybose.
Balandžio 5 d. FIBA paskelbė, kad draus Eurolygoje teisėjaujantiems arbitrams dirbti nacionalinėse pirmenybėse.
Balandžio 15 d. FIBA išsiuntė laiškus ir pranešė, kad aštuonios šalys (Ispanija, Rusija, Serbija, Juodkalnija, Kroatija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija) šalinamos iš 2017 m. Europos čempionato. Dar šešios valstybės (Lietuva, Italija, Turkija, Graikija, Izraelis ir Lenkija) gavo įspėjimus apie tokią pat bausmę.
Balandžio 18 d. „FIBA Europe“ generalinis sekretorius K.Novakas patvirtino, kad Lietuva ir Ispanija gali būti išmestos iš šių metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.
Balandžio 19 d. LKF nusiuntė laišką „FIBA Europe“, kad įpareigoja klubus nebendradarbiauti su ECA. Po pokalbio su „FIBA Europe“ atstovais paaiškėjo, kad to neužtenka.
Balandžio 20 d. LKF surengė skubų vykdomojo komiteto balsavimą elektroniniu būdu ir paskelbė apie sprendimą nušalinti klubus, kurie žais Europos taurės varžybose. Panašiai pasielgė ir kitų šalių federacijos.
„Lietuvos ryto“ klubas patvirtino, kad vis tiek liks ECA varžybose.
Balandžio 21 d. LKF prezidentas A.Sabonis pareiškė, kad federacija neturėjo kitos išeities. Jis sakė, kad taip pat baustų ir kitus klubus, tarp jų ir Kauno „Žalgirį“, jei ateityje FIBA lieps diskvalifikuoti Eurolygos klubus.
