Tusono miesto mokyklos krepšinio treneris M.Petravičius šį mėnesį dažniau nei įprasta mintimis grįš į tuos laikus, kai pats stumdėsi po krepšiais ir taikliais metimais keldavo ant kojų JAV sirgalius.
Prieš ketverius metus dėl plaučių mikroembolijos būdamas 32-ejų karjerą nutraukęs krepšininkas per karjerą yra atstovavęs ne vienam stipriam Europos klubui, bet gerai pamena ir pačią pradžią, kai su 300 dolerių kišenėje išvyko į JAV, – ten užsivilko Pietų Karolinos universiteto komandos aprangą ir įgijo verslo rinkodaros specialybę.
Šią savaitę startuoja JAV studentų krepšinio pirmenybių (NCAA) atkrintamosios varžybos, o jose ketvirtadienį pasirodys ir talentingas M.Petravičiaus tautietis.
Gonzagos universitetui atstovaujantis Lietuvos rinktinės puolėjas D.Sabonis yra vienas iš penkiolikos šį sezoną NCAA arenose pasirodžiusių lietuvių ir vienas iš keturių, kurių komandos pateko tarp 68 „kovo beprotybės“ komandų.
Martino Gebeno („Notre Dame“), Domo Budrio („Austin Peaye“) ir Roko Ulvydo („Techas Tech“) vaidmenys šį sezoną buvo epizodiniai, o 19-metis D.Sabonis buvo vienas ryškiausių NCAA puolėjų, kurių kita stotelė turėtų tapti NBA.
Su JAV šiuo metu gyvenančiu ir šešiolikmečius krepšinio paslapčių mokančiu M.Petravičiumi „Lietuvos rytas“ kalbėjosi apie amerikiečius užvaldžiusią krepšinio beprotybę.
– Marijonai, šią savaitę NCAA prasideda atkrintamosios varžybos. Ar, kaip ir dauguma amerikiečių, nersite į „kovo beprotybę“?
– Taip. Kai visi aplink žiūri ir kalba, nori nenori patenki į tą sūkurį.
Galbūt ne taip dažnai, kiek norėčiau, bet pasižiūriu NCAA rungtynes, taip pat paieškau informacijos. Esu kelis kartus važiavęs pasižiūrėti savo buvusios komandos rungtynių. Įdomu sekti savo buvusios konferencijos komandų varžybas, jose tebedirba man žinomi treneriai.
– Kokį įspūdį šį sezoną palieka D.Sabonis?
– Per televizorių mačiau keletą rungtynių. Matyti, kad vasara Lietuvos rinktinėje jam buvo labai naudinga.
Kartais būdamas tik universitete gyveni tarsi burbule, iš kurio išlindus neretai tenka patirti šoką. Domantas turėjo galimybę žaisti ir treniruotis su profesionalais, tai jam suteikė labai daug pasitikėjimo ir patirties.
– Ar D.Sabonis yra vienas talentingiausių tarp visų laikų NCAA lietuvių? Jų buvo daug – nuo Artūro Karnišovo, Šarūno Jasikevičiaus, Rimanto Kaukėno, jūsų iki Lino Kleizos, Martyno Pociaus ar Antano Kavaliausko.
– NCAA žaidžia apie 350 komandų, jos kovoja skirtingose konferencijose, kurių lygis labai skiriasi. Be to, daugeliui įspūdingai pasirodžiusių NCAA žaidėjų perėjimas į profesionalų krepšinį nebūna sklandus.
Manau, kad Domanto perėjimas bus sėkmingas. Bet dar sunku nuspėti, ar jo kelias bus toks kaip Š.Jasikevičiaus, Mindaugo Timinsko ar Dariaus Songailos.
– Kokios D.Sabonio ir Gonzagos studentų galimybės peržengti Seton Holo barjerą pirmajame rate?
– Seton Holas dabar yra ant bangos. Nemanau, kad Gonzaga yra tvirta šio mačo favoritė.
Gonzaga kone kasmet laimi savo konferenciją, bet jai nereikia žaisti su tokiomis stipriomis komandomis kaip Kanzasas, Duke’as ar Šiaurės Karolina.
Kita vertus, Gonzaga yra stipri ir turi labai gerą trenerį. Manau, kad Gonzaga ir Seton Holas yra lygiavertės komandos, tad D.Sabonis turi šansą laimėti.
– NBA apžvalgininkai D.Saboniui prognozuoja aukštą vietą (tarp 13 ir 24) NBA naujokų biržos pirmajame rate. Ką patartumėte Domantui, jei jis paklaustų jūsų patarimo, likti universitete ar šiemet žengti į NBA?
– Man sunku nuspėti, ar jis nori pabaigti universitetą ir turėti aukštojo mokslo diplomą.
Nežinau, ar verta skubėti, bet, kita vertus, po gero sezono tai būtų gera proga.
Galiausiai jis turi tėvą, kuris puikiai išmano ir NBA, ir Europos krepšinį.
Domantas tikrai gaus patarimų iš Arvydo Sabonio.
– D.Sabonio žaidimo stilius, regis, labiau europietiškas. Kaip jis tiktų NBA?
– Galbūt jo krepšinis tikrai labiau europietiškas, bet jis kovoja. Visos komandos – nesvarbu, NBA ar Europos – nori žaidėjų, kurie atiduoda visą save aikštėje.
Apie D.Sabonį daug prirašyta vardijant jo pliusus ir minusus, bet pagrindinė jo savybė – kovotojas. NBA galima patobulinti tam tikrus judesius ar metimą, bet kovotojo dvasią reikia turėti pačiam.
– Kokį įspūdį palieka kiti NCAA lietuviai?
Egidijus Mockevičius, Rokas Gustys šį sezoną buvo geriausi kovotojai dėl kamuolio tarp visų NCAA žaidėjų
– Džiugu, kad lietuviams ten sekasi. Bet vėlgi reikia žinoti, kad NCAA yra daug konferencijų. Iš vienų į NBA patenka daug žaidėjų, kitose rungtyniauja vidutiniokai.
Todėl apie jų lygį bus galima aiškiau pasakyti, kai jie atsidurs profesionalų krepšinyje. Ten pusė prasto sezono gali daug sugadinti.
Labai svarbus tas perėjimas. Aš pats žaidžiau geroje konferencijoje ir, nors trauma kiek sutrukdė, sužinojau, kad galiu kovoti prieš NBA lygio žaidėjus. Bet vis tiek grįžus į Europą perėjimas man nebuvo paprastas.
Gali pelnyti kiek nori taškų, begalę kartų atkovoti kamuolį ir skaityti apie save pagyrimus spaudoje, bet grįžęs į Europą pamatai, kad kiti sugeba tą patį.
Tai būna tarsi šokas grįžus į realybę.
Nesakau, jog amerikietiškasis krepšinis yra prastas. Jis yra kietesnis ir ypač tinka vidurio puolėjams.
Tačiau grįžus į Europą svarbu pačiam bandyti kuo greičiau prisitaikyti, o ne laukti, kol kiti prisitaikys prie tavęs, nes laukdamas gali ilgam įstrigti.
– Ar NCAA vis dar yra gera vieta jauniems Lietuvos krepšininkams?
– Žiūrint, ko jie nori. Jei nori tikro išsilavinimo, labai gerai, nes Lietuvoje sunkiau suderinti studijas ir krepšinį.
Negali keliauti aklai į bet kurią iš 350 NCAA komandų. Turi gerai suprasti, kokia tai ekipa, koks treneris, ko jis iš tavęs nori.
Važiuoji ten net ketveriems metams, todėl pasirinkimas labai svarbus.
Tačiau NCAA gerai paruošia žmogų gyvenimui. Lietuvoje dalis jaunų žaidėjų prasėdi ant atsarginių suolo, jie skolinami vienai, antrai, trečiai komandai.
Žinoma, jei būdamas 17–18 metų patenki į „Lietuvos rytą“ ar „Žalgirį“, viskas yra puiku. Bet daug vaikinų ten nepatenka. Galiausiai lieka ir be gero išsilavinimo.
Jei esi vidutiniokas, kelionė į NCAA, stabilus ketverių metų gyvenimas, tikslingas darbas, nesiblaškymas, išsilavinimas ir pasaulio pažinimas yra naudinga ir svarbu.
JAV studentų krepšinio čempionate – 15 lietuvių
Šį sezoną NCAA varžybose pasirodė 15 mūsų šalies krepšininkų: Deividas Žemgulys (19 metai, 198 cm ūgio; „Penn State“, I kursas) – pelnė po 2,9 taško; Domas Budrys (21 m, 193 cm; „Austin Peay“, II ) – 0 taškų, Laimonas Chatkevičius (23 m, 208 cm; „South Carolina“, IV) – pelnė po 10,2 taško; Martinas Gebenas (21 m., 206 cm; „Notre Dame“, II) – 1,4 taško; Rokas Gustys (21 m, 206 cm; „Hofstra“, II) – po 13,5 taško ir 13 atk. kam.; Mindaugas Kačinas (22 m., 201 cm; „South Carolina“, IV) – 10,1 taško ir 5,2 atk. kam.; Karolis Kundrotas (19 m, 211 cm; „Phoenix Elon“, I) – 1,2 taško; Aurimas Majauskas (22 m., 200 cm; „Sam Houston State“, III) – 14,2 taško, 5,6 atk. kam.), Egidijus Mockevičius (23 m., 208 cm; „Evansvile“, IV) – po 15,7 taško ir 14 atk. kam.; Augustinas Navickas (19 m., 198 cm; „Bethune Cookman“, I) – 4 taškai, Domantas Sabonis (19 m., 208 cm; „Gonzaga“, II) – 17,4 taško ir 11,6 atk. kam.; Haroldas Saprykinas (20 m., 188 cm; „Irvine“, II) – 1,7 taško; Paulius Šatkus (21 m., 202 cm; „James Medison“, III) – 3,7 taško; Rokas Ulvydas (21 m., 208 cm; „Techas Tech“, I) – 0,2 taško; Paulius Žalys (20 m., 201 cm; „Lafayette“ I) – 7,6 taško.
