„Žalgirio“ ekipa vasario mėnesį sužaidė 3 rungtynes ir iškovojo visas pergales. P.Jankūnas per šiuos susitikimus vidutiniškai pelnydavo po 17 taškų, atkovodavo po 4,6 atšokusio kamuolio ir atlikdavo po 2 rezultatyvius perdavimus. Puolėjas rinkdavo po 21,6 naudingumo balo.
P.Jankūnas geriausias rungtynes sužaidė praėjusį savaitgalį prieš Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipą, kai per susitikimą pelnė 19 taškų (6/13 dvit., 1/1 trit., 8 at. kam., 20 naud. balų), o „Žalgiris“ svečiuose tik per pratęsimą palaužė pasvaliečius 109:101.
„Gauti tokius asmeninius apdovanojimus visuomet yra smagu, tai parodo, kad tavo darbas nenueina veltui, bet aišku tai tikrai nėra aukščiau už komandinius pasiekimus ir negali būti aukščiau“, – teigė kauniečių kapitonas.
„Žalgiris“ – P.Jankūno gyvenimo komanda. Klubo senbuvis teigia, jog karjeros pradžioje jautėsi keistai šalia patyrusių veteranų, tačiau apsiprato labai greitai.
„Kai buvau vaikas ir lankiau krepšinį norėjau žaisti „Žalgiryje“, atrodė, kad ta komanda mano. Bet atrodė kitaip, kaip siekiamybė. Dabar kai jau daug metų žaidžiu atėjo tas supratimas, kad tai mano komanda. Ne tik dėl Sabonio buvo keista, buvau paimtas iš dublerių, o komandoje buvo ir Mindaugas Timinskas, ir Tanoka Beardas. Buvo šiek tiek nejauku, tačiau bėgant dienoms pamačiau, kad tai labai draugiški žmonės ir viskas tapo gana paprasta“, – teigė P.Jankūnas.
Šis sezonas „Žalgiriui“ permainingas. Jo eigoje keitėsi vyriausiasis treneris, o pagrindinį įžaidėją Mantą Kalnietį pakeitė amerikietis Jerome‘as Randle‘as. Prie pokyčių prisitaikyti nėra lengva, bet, P.Jankūno manymu, žaidėjai vis geriau įsisavina Šarūno Jasikevičiaus žaidimo filosofiją.
„Be abejo sunku, prie viso to prisidėjo žaidėjų traumos, todėl neatsimenu tokio sezono, kuriame būtų tiek pokyčių. Bet reikia stengtis, kad likusi sezono dalis būtų kuo geresnė. Per mėnesį neįmanoma perimti tos filosofijos, bet kažkokie akcentai jau aiškėja. Pradedame suprasti, kaip jis nori, jog mes rungtyniautume, kaip komanda žaistų, dabar reikia perkelti tai į aikštę.“
Sunkią traumą patyrus Robertui Javtokui P.Jankūnas vis dažniau žaidžia vidurio puolėjo pozicijoje. Žalgirietis papasakojo, kaip jo nuomone laikui bėgant pasikeitė krepšinis ir „centro“ pozicija bei atskleidė, su kuriais varžovais jam grumtis sunkiausia.
„Kai pradėjau žaisti „Žalgiryje“ 2003 metais, visos komandos turėjo po vieną ar net po du didelius centrus, kurie krepšinio terminais tariant „lauždavo“ į baudos aikštelę. Buvo daug derinių jiems, o dabar atsirado daug greičio, žaidžiama plačiau. Tie dideli centrai ir dabar žaidžia sėkmingai, bet juos pakeičia mobilūs, šoklūs krepšininkai. Sunku žaisti prieš Antę Tomičių, nes jis techniškas ir aukštas. Felipe Reyesas taip pat fiziškai stiprus, gerai užsiima poziciją po krepšiu, visą laiką turi būti pasiruošęs ir neprarasti budrumo“, – pasakojo naudingiausias vasario mėnesio LKL krepšininkas.
