R.Mahalbašičius papasakojo, kaip vasario pradžioje grįžtant iš rungtynių Suomijoje su „Bizons“ rusų pasieniečiai konfiskavo iš jo tris suomiško saliamio dešras ir du pakelius itališko tarkuoto parmezano.
Rusijoje griežtai paisoma maisto produktų iš Europos Sąjungos draudimo, todėl „kontrabandininką“ R.Mahalbaščių pareigūnai paliko be delikatesų, nors vietos prekybos centrai – pustuščiai.
„Kada nors ragavote rusiško didkepsnio? O sūrio? – žurnalisto pats paklausė krepšininkas. – Iš tiesų – siaubingi.“
Anot R.Mahalbaščiaus, kuriam „Nižnij Novgorod“ jau aštuntasis klubas per karjerą, sunkiausia buvo suvokti, kad Rusijoje viskas kitaip, negu jis įsivaizdavo.
„Treneriai čia ant tavęs rėkia. Apie pedagogiką nėra girdėję. Niekas neklausia, kaip jautiesi. Kita vertus, visa tai mane užgrūdino. Dabar niekuo nesistebiu“, – kalbėjo krepšininkas, Jungtinėje lygoje vidutiniškai pelnantis 12 taškų ir atkovojantis 6 kamuolius.
Žemutinis Naugardas – penktas pagal dydį Rusijos miestas ant Volgos upės krantų, už 400 km nuo Maskvos. Žiemą temperatūra nukrinta iki 25 laipsnių šalčio, bet „mama atsiuntė šiltų drabužių“. Senamiestis – istoriškai turtingas senų pastatų, tankų, paminklų. Mieste yra trys prekybos centrai, opera, zoologijos sodas. „Kaip Rusijos miestui tai – tarsi Holivudas“, – sakė sportininkas.
R.Mahalbaščius gyvena netoli centro bute, kuriame, nors iš šalta, galima žaisti futbolą. Komanda turi trys gydytojus, šiuolaikišką salę su SPA centru. „Kaip NBA“, – sakė R.Mahalbašičius. Į namų mačus renkasi apie 4000 žiūrovų.
Su komandos draugais R.Mahalbašičius beveik nebendrauja, bet interneto ryšys – labai spartus: „Rusijoje internetas greičiausias. Už tris eurus per mėnesį. Aš daug bendrauju su namuose likusiais artimaisiais.“
Krepšininko gimtinė Slovėnijoje – Jesenicių miestelis, kur Lietuvos krepšinio rinktinė 2013-aisiais žaidė Europos čempionato grupės varžybas. Į Austrijos miestą Klagenfurtą jis su šeima persikėlė būdamas paauglys. Rašido tėvas – stalius, mama – biuro tarnautoja: „Mums nieko netrūko.“
Klagenfurte išstypusį 14-metį su „Coca-Cola“ skardine rankoje pastebėjo Austrijos klubo „Worthersee Piraten“ treneris: „Jis man patarė numesti svorio.“ Po metų R.Mahalbašičius gavo Austrijos pilietybę ir netrukus su „Piraten“ atsidūrė Austrijos krepšinio lygoje: „Didžiuojuosi, kad esu austras.“
Ką jis mano apie politinę situaciją gimtinėje? Svajonė, palyginti su Rytų Europa: „Per dvejus metus Kazachstane (2014–2015 m. jis atstovavo „Astana“ ekipai) ir Rusijoje tapau trijų politikų žmogžudysčių liudininku. Rusijoje nėra vidutinės klasės. Visose gatvėse – milžiniško duobės. Žmonės saulę mato kartą per metus, bet tada ja labai džiaugiasi.“
Žemutiniame Naugarde yra „Volkswagen“ automobilių gamykla ir tankų gamykla. Vietos laikraščiai rašo apie būsimą karą su Turkija. Deginamos Turkijos vėliavos, išsiunčiami diplomatai: „Po skandalo dėl dyzelinių variklių iš vietos „Volkswagen“ buvo atleista 2000 žmonių, bet žmonės palaiko Vladimirą Putiną. Žiniasklaidoje gali paskaityti apie krizę, o čia pats gali matyti jos pasekmes.“
Finansinių sunkumų patiria ir R.Mahalbašičiaus darbdaviai. Iki sausio pabaigos klubas buvo sumokėjęs tik pusę uždarbio, vasarį atidavė likusį: „Tai, ką dabar uždirbu, noriu sutaupyti sau ir šeimai.“
Kartais žaidėjai gauna baltų vokų. Tie, kurie negrįžta namo iki vidurnakčio ir yra liudininkų, gauna baudą: „Laiškas ant A4 formato popieriaus, kur aprašyta, ką padarei, ir pridėta kavinės sąskaitos kopija. Tiesa, aš pats su tuo dar nesusidūriau.“
